„Cirkumcizija gali suteikti ilgalaikę naudą, pagerinti higieną ir sumažinti varpos vėžio išsivystymo riziką. O modernus prietaisas leidžia atlikti operaciją žymiai sparčiau, tiksliau ir saugiau“, – sako RVUL Urologijos skyriuje dirbantis gydytojas urologas Jonas Purvaneckas.
Jis papasakojo, kada ir kam atliekamas apipjaustymas, taip pat paneigė net tris su šia procedūra susijusius mitus, rašoma RVUL pranešime spaudai.
– Kas yra cirkumcizija, paprastai vadinama apipjaustymu, ir kokiu tikslu ši procedūra atliekama?
– Apipjaustymas, mediciniškai vadinamas cirkumcizija, yra chirurginė procedūra, kurios metu dalinai arba visiškai pašalinama apyvarpė – oda, dengianti varpos galvutę.
Apipjaustymas dažniausiai atliekamas dėl medicininių priežasčių, taip pat dėl higienos, asmeninių, kultūrinių, ritualinių ar religinių priežasčių (pavyzdžiui, žydų, musulmonų ir tradicinėse Afrikos kultūrose).
Beje, apipjaustymas yra viena seniausiai ir dažniausiai vyrams atliekamų chirurginių procedūrų, kuri buvo užfiksuoti jau Egipte 2300 m. pr. Kr.
– Su kokiomis dažniausiomis ligomis susiduriama?
Dažniausiai apipjaustymas atliekamas, kai pacientui diagnozuojama fimozė ar parafimozė. Fimozė pasireiškia negalėjimu visiškai atitraukti apyvarpės ir atidengti galvutės dėl įgimto arba įgyto apyvarpės susiaurėjimo. Parafimozė, atvirkščiai, pasireiškia tada, kai pacientas negali atgal ant varpos užsismaukti galvutės ir sukelia varpos galvutės tinimą.
Taip pat apipjaustymas atliekamas, kai pacientas skundžiasi skausminga erekcija dėl odos tempimo, grybeline infekcija kandidoze, odos infekcijomis ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis. Dėl šių būklių gali didėti rizika susirgti varpos vėžiu. Kalbant apie higieną, pašalinus apyvarpę, nelieka vietos, kurioje galėtų kauptis natūralios riebalinės išskyros ir bakterijos, todėl sumažėja uždegimų riziką.
– Dėl kokių priežasčių – medicininių ar estetinių – į jus kreipiasi daugiau pacientų?
– Didžioji dalis pacientų atvyksta konsultacijai dėl medicininių priežasčių. Pacientų, kurie norėtų tokios operacijos dėl estetinių priežasčių yra ženkliai mažiau. Tokiems pacientams suteikiame informaciją apie pooperacinės žaizdos gijimą, galimas komplikacijas.
Visgi estetinė medicina savo vietą yra radusi privačiose klinikose, o valstybiniame sektoriuje šiuo metu atliekamos tik tos operacijos, kurios turi aiškių medicininių indikacijų.
– Kaip vyksta pati procedūra, kiek laiko ji trunka?
– RVUL Urologijos skyriuje atliekame dviejų tipų apipjaustymo operacijas. Operacijos tipą parenka operuojantis chirurgas, atsižvelgdamas į individualią kiekvieno paciento situaciją. Vienos operacijos metu naudojamas skalpelis: pašaliname apyvarpę, kraujuojančius plotus „prideginame“ specialiu prietaisu, vadinamu elektrokauteriu. Pjūvis susiuvamas savaime ištirpstančiais siūlais.
Kito tipo operacijai naudojame vadinamąjį staplerį arba cirkumcizinį segiklį. Tai yra vienkartinis apipjaustymui skirtas instrumentas, kuris vienu metu nupjauna apyvarpę ir automatiškai susiuva žaizdą smulkiais chirurginiais kabliukais, taip pakeisdamas tradicines siūles.
Noriu pasidžiaugti, kad Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra pirmoji ir vienintelė ligoninė Lietuvoje, galinti pasiūlyti šią – pačią moderniausią operacijos technologiją.
Šis inovatyvus prietaisas leidžia atlikti operaciją žymiai sparčiau ir tiksliau – operacijos laikas sutrumpėja maždaug 17–20 min., todėl sumažėja komplikuotų situacijų ir kraujavimo rizika. Pacientai gali jausti mažesnį pooperacinį skausmą per pirmąsias 24 valandas.
Be to, ši technologija padeda sumažinti infekcijos riziką, užtikrinant higienišką ir saugią procedūrą. Taip pat pastebima, kad pacientai, kuriems atlikta operacija naudojant staplerį, jaučia didesnį psichologinį pasitenkinimą dėl estetikos.
– Kokio tipo anestezija dažniausiai taikoma?
– Pacientams gali būti siūloma kelių tipų nejautra, priklausomai nuo individualių indikacijų. Bendroji, kuomet pacientas yra užmigdomas. Spinalinė nejautra – jos metu į stuburo smegenis įšvirkščiama anestetikų, kurie blokuoja nervinius signalus iš apatinės kūno dalies. Spinalinė nejautra leidžia pacientui būti sąmoningam, bet tuo pačiu nejausti skausmo ar diskomforto operacijos metu.
Vietinė – kuomet operuojantis gydytojas vietiškai suleidžia anestetikų. Pacientas lieka sąmoningas, tačiau nejaučia skausmo ar diskomforto būtent toje vietoje, kurioje taikoma nejautra. Dėl nejautros tipo sprendžia anesteziologas ir gydantis urologas.
– Kiek laiko trunka atsistatymo po operacijos periodas?
– Po operacijos pacientams ligoninėje dažniausiai tenka praleisti iki kelių valandų. Žinoma, hospitalizacijos trukmė priklauso nuo daugelio faktorių ir sprendžiama individualiai po operacijos, įvertinus bendrą paciento būklę. Pilnas gijimas trunka kiek ilgiau.
Aktyvusis gijimo periodas, kurio metu pacientas gali jausti skausmą, patinimą ir diskomfortą, paprastai trunka apie 1–2 savaites. Per šį laiką patinimas ir bet koks nedidelis kraujavimas iš pjūvio vietos turėtų visiškai išnykti.
– Kokių nurodymų privalo laikytis pacientas po operacijos?
– Grįžęs į namus pacientas privalo laikytis kelių svarbių nurodymų. Pirmiausia, labai svarbu rūpintis pjūvio švara ir sausumu, reguliariai atlikti perrišimus naudojant dezinfekuojančias priemones. Antra, po operacijos keletą dienų rekomenduojama vartoti paskirtus skausmą malšinančius vaistus ir, esant reikalui, priešuždegiminius preparatus, kad būtų sumažintas patinimas ir diskomfortas.
Trečia, mažiausiai 4 savaites būtina vengti bet kokios fizinės ir lytinės veiklos, kuri gali sudirginti gyjančią vietą. Taip pat patariama dėvėti laisvesnį, natūralaus audinio apatinį trikotažą, kuris sumažintų trintį ir dirginimą.
– Kokia yra dabartinė tendencija Lietuvoje – ar pacientų, besikreipiančių dėl apipjaustymo, skaičius didėja, mažėja, ar išlieka stabilus?
– Kalbant tik apie suaugusius vyrus, pastaruoju metu stebimas jų cirkumcizijų dažnio sumažėjimas. Europos šalyse, nors anksčiau cirkumcizijos dažnis siekė daugiau nei 50 proc., dabar jis sumažėjo iki 20–30 proc. ar mažiau.
Pagrindinė sumažėjimo priežastis – padidėjęs dėmesys higienai ir be operacijos įgyjamos galimybės palaikyti švarią ir sveiką lytinių organų būklę. Šiuolaikinės higienos priemonės ir įpročiai, pavyzdžiui, reguliarus plovimas ir tinkama odos priežiūra, leidžia vyrams efektyviai kontroliuoti su sveikata susijusias problemas, tokias kaip balanitas ar fimozė, išvengiant operacijos.
– Mintis apie apipjaustymą gali gerokai gąsdinti. Ką galite pasakyti pacientams, kurie jai dar nepasiryžo?
– Pacientams visada pabrėžiu, kad sprendimas dėl cirkumcizijos yra asmeniškas ir svarbus žingsnis sveikatai. Ši procedūra gali suteikti ilgalaikę naudą, pagerinti higieną ir sumažinti varpos vėžio išsivystymo riziką. Procedūra yra saugi ir atliekama pagal aukščiausius medicinos standartus, o mūsų ligoninės specialistai pasirūpina, kad viskas vyktų sklandžiai ir komfortiškai.
Vyrų sprendimas gali būti naudinga investicija į jų sveikatą ir gerovę, tad kviečiu apgalvoti galimas naudas ir pasitarti su RVUL Urologijos skyriaus urologais – kartu priimsime tinkamiausią sprendimą, o vėliau suteiksime patarimus ir informaciją, reikalingą pooperacinei priežiūrai.
– Kokie yra dažniausiai pasitaikantys mitai ar klaidingi įsitikinimai apie apipjaustymą, kuriuos tenka paneigti savo pacientams?
– Iš daugybės girdėtų mitų, dažniausiai pasitaiko įsitikinimas, kad po operacijos sumažėja ar visai dingsta varpos jautrumas, todėl lytinių santykių metu patiriamas mažesnis malonumas. Tai mitas, nes, jei operacija atlikta sėkmingai ir nėra komplikacijų, apipjaustymas vyrų lytinio gyvenimo ar pasitenkinimo nepablogina. Priešingai, sėkmingai išsprendus tokias medicinines problemas kaip fimozė, lytinis gyvenimas dažnai pagerėja, nes pašalinamas skausmas ir diskomfortas, buvęs iki operacijos.
Dar vienas mitas, kad po apipjaustymo varpa sutrumpėja. Tiesa ta, kad operacijos metu pašalinama tik oda, o varpos kūnas nėra liečiamas. Todėl varpa nei sutrumpėja, nei pailgėja. Varpos sutrumpėjimą galima būtų paaiškinti kaip optinę iliuziją.
Taip pat neretai tenka išgirsti, kad apipjaustymas sukelia erekcijos disfunkciją ir kenkia lytinei funkcijai. Realybėje, daugelis vyrų susiduria su erektiline disfunkcija nepaisant to, ar jie buvo apipjaustyti, ar ne. Atlikus ne vieną mokslinį tyrimą nustatyta, kad apipjaustymas neturi sąsajų su lytinės funkcijos blogėjimu. Atvirkščiai, tyrimai atskleidė lytinės funkcijos pagerėjimą.
