Redakcija rekomenduoja

Ne tik supūliavę, skaudantys dantys, bet ir muštynėse, avarijose negrįžtamai sužaloti veidai – dėl tokios skubios pagalbos pacientai atsiduria Žalgirio klinikos Priėmimo skyriuje. Ne tik jam, bet ir visai ligoninei vadovaujantis 17 metų medicinos mokslams paskyręs ir vienu iš nedaugelio tokių specialistų Lietuvoje esantis burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius papasakojo apie iššūkius darbe ir neeilinį pacientą – karį iš fronto Ukrainoje.

Lietuva jau ne vienus metus linksniuojama kaip viena iš labiausiai į priklausomybę nuo raminamųjų vaistų įklimpusių Europos šalių. Gydytojai negailestingi – į šį liūną gali įgrimzti tiek darbingo, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o pagyti gali būti sunkiau nei nuo priklausomybės narkotikams. Tiesa, specialistai įžvelgia ir šviesą tunelio gale, mat sugriežtinus šių vaistų pardavimo tvarką jau matomi rezultatai į teigiamą pusę.

Politikams keliant aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo, karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kurios primintų „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, o norima pakenkti civiliams, sukelti šoką. Artimiausia perspektyva žvalgybininkams reiškia laikotarpį iki 6 mėnesių.

Praėjusių metų antroje pusėje šalyje buvo sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba. Šiems žmonėms pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Lietuvoje jie rinko informaciją apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus bei perdavė užsakovui. Tokia informacija paskelbta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2023-iuosius metus, kurį rengia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Rusija turi pajėgumų ir resursų toliau tęsti karą Ukrainoje mažiausiai 2-ejus metus, bet tuo pat metu vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą bei plečia karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Tokį vertinimą kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės tarnybos departamentas.  Tai rodo strateginę Kremliaus kantrybę, susitelkimą į tikslus ir gebėjimą mokytis iš klaidų – o mums tai nėra gera naujiena.

Norėdami išlaikyti esamus ar pritraukti naujų darbuotojų darbdaviai paprastai turi mokėti konkurencingus atlyginimus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems pigiau yra atsivežti užsieniečių, nei daugiau mokėti lietuviams. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Nors šiuo metu bedarbių turime net 166 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų.

Paprastai įsigiję nekokybišką prekę, ją grąžiname pardavėjui ir tikimės atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pardavėjai ne visada skuba juos atiduoti. Vietoje pinigų jie primygtinai siūlo kitą prekę. Nekokybišką telefoną įsigijęs vilnietis ilgai ginčijosi su parduotuvės vadovu, kol galiausiai atgavo pinigus. Šioje situacijoje jam nepadėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ji tikino, kad pasikeitę įstatymai leidžia pardavėjui vietoje pinigų pasiūlyti kitą prekę.

Prieš kiek daugiau nei du metus Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos sausumos ir oro pajėgos pradėjo didžiausią karinę kampaniją nuo antrojo pasaulinio karo metų – netrukus buvo pradėtos oro pajėgų ir raketų atakos visoje Ukrainoje. Nors Ukraina nustebino pasaulį savo drąsa priešinantis okupantams, šiandien situacija fronte lieka įtempta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Šiaures Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio garantijos yra politinės, o demokratinių valstybių politikai esminiais momentais, deja, būna lėti. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima apskųsti pernelyg lėtą NATO šalių reakciją, teigia premjerė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Kai auditorijoje prabyla Roberta Orlauskaitė, viskas nuščiūva. Ne tik dėl to, kad ši jauna moteris yra puiki oratorė, bet ir dėl to, kad jos pasakojimas apie tragišką avariją Rodo saloje, amžiams pakeitusią gyvenimą, priverčia labai pamąstyti, kiek kiekvienas savyje turime atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie tokio gyvenimo, koks jis yra. Kartais gal nelabai teisingo.

Lietuvoje verslininkai nėra itin sužavėti svarstymais įvesti 4 darbo dienų savaitę už tą patį atlyginimą ir tuo pačiu darbo krūviu, nors Europoje šalys ir įmonės po truputį išbando šitą modelį ir žiūri, kas gero arba blogo nutiks. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tai reiktų palikti spręsti pačioms įmonėms, mat viskas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio.

Penkias dienas ieškota 13-metė mergaitė pas savo draugę Didžiojoje Riešėje buvo rasta tik gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo išduotą leidimą apieškoti namą. Tai portalui tv3.lt patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas ryšiams su visuomene Giedrius Janonis.

Metų ar kelių mėnesių darbo arba socialinio draudimo stažas gali lemti įvairių išmokų dydį arba kiek pinigų gausite išėję į pensiją. Nuo praėjusių metų pasikeitė tvarka, pagal kurią „Sodrai“ yra teikiami pranešimai apie draudžiamąsias pajamas ir tikslinami jų duomenys atsižvelgiant į dabar gyventojų teikiamas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Kai kurie specialistai tai vadina tikra „bomba“. Esą pakeitimai daromi atgaline data, tad dalis gyventojų net...

Paaiškėjus, kad visą savaitę be žinios dingusi mergaitė buvo rasta pas draugę, iškilo dar daugiau klausimų, mat nepilnametės artimieji praeitą savaitę teigė, kad ji buvo išėjusi pas draugę, tačiau paskui dingo, o pati draugė jokios informacijos apie dingimą neturėjo. Kol kas institucijos ir artimieji nekomentuoja, ar draugės šeima galėjo slėpti informaciją, kad pas juos buvo apsistojusi nepilnametė ar buvo kažkokia kitokia situacija.

Jeigu Rusija nuspręstų kada nors atakuoti Lietuvą, pirmiausia šalies gynyba rūpintųsi Lietuvos ginkluotosios pajėgos, jungtųsi NATO sąjungininkai, tačiau valstybės piliečiai taip pat turėtų būti pasirengę prisidėti prie gynybos teikdami paramą kariuomenei, užtikrindami gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą, dalyvaudami neginkluotame pasipriešinime.

Penkias dienas ieškota 13-metė mergaitė Vilniuje buvo rasta Didžiojoje Riešėje pas savo draugę, pas kurią ir buvo išvykusi nuo pat pradžių.  Šią informacija naujienų portalui tv3.lt patvirtino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. „Kiek turiu, informacijos, tai taip“, – teigė generalinis komisaras, paprašytas patvirtinti, kad mergaitė rasta pas draugę Didžiojoje Riešėje.  „Žinau bendrą informaciją, kad rasta ji tame name“, – pridūrė R. Požėla.

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Širdies ligos pastebimai jaunėja, mat šiandien žmonių gyvenimo būdas beprotiškai greitėja, – konstatuoja intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas. Jis įspėjo, kad ypač pavojinga yra padidėjusio kraujospūdžio liga, kuri gali nerodyti jokių simptomų. Be to, gyvybiškai svarbūs rodiklių – kraujo spaudimo ar pulso dydį gali nulemti ne tik ligos, bet ir charakterio tipas ar vadinamas „baltų chalatų“ sindromas.

Kol esami ir buvę valdantieji vis įsivelia į ginčus dėl alkoholio ribojimų Lietuvoje efektyvumo, gydytojai sako matantys kitą didžiulę tragediją. Pasak psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, audringos, neaiškaus plauko narkotikų sukeltos psichozės dabar tarp jaunimo plinta kaip tikra epidemija, tačiau naujienos apie tai retai pakliūva į straipsnių antraštes. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius atviras – tai, kas vyksta dabar, yra baisi tragedija.

„Niekam mes neįdomūs ir niekas su mumis nesikonsultuoja“, – sako Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis. Jis tvirtina, kad lietuvių, kurie turi kovinę patirtį pilotuojant žvalgybinius ir atakos dronus, patarimų gynybos klausimais niekas neprašė. A. Kumpis pridūrė, kad jo 25-erių draugas ukrainietis vienas per mažiau nei pusę metų sunaikino 30 tankų – beveik visą batalioną, kurį Lietuva perka už visų metų gynybos biudžetą – du milijardus eurų.

Skurstantiems gyventojams Lietuvoje skiriama parama. Anksčiau žmonėms buvo dalijami maisto paketai, o dabar išduodamos specialios kortelės, su kuriomis bus galima įsigyti maisto įprastose parduotuvėse. Tačiau gyventojai skaičiuoja, kad 8 eurų, esančių kortelėje, neužteks net būtiniausiems maisto produktams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad neseniai pasiėmė socialinę kortelę, skirtą maistui įsigyti.

Visuomenės nuomonės apklausose Lietuvos socialdemokratų partija yra populiariausia politinė jėga, o socdemai jau viltingai laukia Seimo rinkimų bei tikisi, kad saldus ir gardus valdžios obuolys nukris į jų rankas. Istorija rodo, kad po konservatorių valdymo visuomenės nuotaikos iš tiesų krypsta į kairę, bet keletas faktorių signalizuoja prastas tendencijas – populiariausia partija gali būti nebūtinai pati įtakingiausia po rinkimų.

Jau baigiasi žiema, daugelis nekantraudami laukiame pavasario. Vis tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika ragina neskubėti ir nepuoselėti tuščių vilčių, kad šis taip greit ims ir atkeliaus – reikės dar pasitelkti kantrybę ir luktelėti. Jam antrina ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka, kuris taip pat dalijasi pastebėjimais, jog atėjęs pavasaris, šiluma gali ir nedžiuginti.

Gydydamiesi ne tik peršalimą, bet ir kitas ligas lietuviai noriai atsigręžia į tradicinį paveldą, konstatuoja farmakognostė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pasak jos, Lietuva net atsiduria tarp pirmaujančiųjų pagal suvartojamų vaistinių augalų kiekį. Mūsų paveldas – mūsų turtas, pažymi mokslininkė, bet įspėja, kad juo naudotis reikia protingai.

Pacientų mylimas Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas juokauja iš pacientų net sulaukiantis priekaištų, kad jie tiek ilgai turėjo laukti eilėje. Matyt, taip yra neatsitiktinai. Žmonės pasakoja, kad tai – gydytojas, kurio kabinete kraujospūdis nepakyla. Pats medikas gi sako, kad didžiausią prasmę jaučia, kai pamato greitą darbo rezultatą ir prasmę. Atvykus į interviu sutartu laiku tenka kiek palaukti – gydytojas vis dar operacinėje.

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio konfliktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dviejų viena kitos nemėgstančių asmenybių dvikova, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – vyksta kova dėl galios. Konservatoriai iš šalies vadovo nori atimti tai, ką į savo rankas buvo perėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai yra atstovavimą Europos Vadovų Taryboje ir galutinį žodį skiriant ambasadorius užsienio valstybėse.

Prisijungę prie Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) gyventojai jau gali pamatyti, kiek pinigų gali tikėtis susigrąžinti arba kiek jų teks primokėti pateikus pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m. Pačias deklaracijas galima teikti nuo sausio 1 d. iki gegužės 2 d. Tačiau VMI ragina neskubėti, mat sumos dar gali pasikeisti gavus papildomų duomenų apie gyventojų išlaidas ar pajamas.

Socialdemokratai neseniai formaliai paskelbė, kad nekels savo kandidato prezidento rinkimuose, o verčiau parems dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą. Šis sprendimas nebuvo joks žaibas iš giedro dangaus, mat partija neturėjo kandidato, kuris ir galėtų susikauti dėl prezidento posto, ir norėtų to labai aistringai.  Populiariausia partijos politikė Vilija Blinkevičiūtė turėjo neblogas galimybes kautis dėl valstybės vadovo posto, bet nerodė ambicijų.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei su statutinių tarnybų vadovais surengus spaudos konferenciją, kurioje norėta pasigirti pareigūnų darbo užmokesčio augimu, patys pareigūnai vidiniuose pokalbiuose juokėsi ir vadino ministrę Snieguole su nykštukais, mat puikiai suvokė, kad šalia ministrės sėdintys institucijų vadovai yra priversti įtikti ministrei. Juk būtent nuo A. Bilotaitės priklauso daugelio pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimas.

Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamo bei nekilnojamo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys 2024 m. kovą, ekspertų nestebina – Vladimiro Putino pergalė yra labiausiai tikėtina. Nors dauguma žmonių supranta, jog šie rinkimai yra farsas, tačiau Rusija ir toliau laikosi savo „demokratinės linijos“, net ir šalindama Kremliui nepalankius kandidatus. Kodėl Rusijai reikia vaizduoti rinkimus ir kiek laiko dar truks šis spektaklis? Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje – neramios dienos. Ką tik nuskambėjo skandalas dėl mobingo, o dabar įstaigai prireikė kreiptis į prokurorus dėl klinikoje rastų besimėtančių implantų lipdukų. Tai sukėlė spėlionių net ir dėl to, ar operacijos galėjo būti atliktos ir ne klinikos pacientams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo. Naujausia žinia – nuo pirmadienio ligoninės vadovas palieka pareigas.

Yra politikų arba visuomenės veikėjų, kuriuos visuomenė mėgsta, tiki ir pasitiki. Bet yra ir tokių, kurie daliai visuomenės kelia alergiją arba lengvą drebulį. Lietuvos socialdemokratų partijai užsakius visuomenės nuomonės apklausą, joje pasidomėta, už ką respondentai niekada nebalsuotų prezidento rinkimuose. Paaiškėjo, kad 50,1 proc.

Sausio mėnesio pabaigoje medikai pasidalijo siaubinga istorija iš savo kasdienybės. Gavę iškvietimą apie žmogų sužalota koja jie susidūrė su peiliu apsiginklavusiais vyru ir moterimi, bet paskui turėjo gelbėti sušalusį kūdikį, kurį 10 laipsnių šaltyje apvilktą vien marškinėliais ir pridengtą plonu pledu nešėsi kitas vyras. Medikų teigimu, vaikas buvo pamėlęs nuo šalčio, todėl jie čiupo kūdikį šildyti ir vežė į gydymo įstaigą.

Sveikatos sistemoje – dar vienas skandalas dėl mobingo. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos ilgametė gydytoja, ėjusi ir vieno iš skyrių vedėjos pareigas, ligoninės etikos komisijos pripažinta tam tikrais konkrečiais atvejais taikiusi psichologinį smurtą gydytojų rezidentų atžvilgiu. Medikė neteko vadovaujančių pareigų – toliau dirba kaip gydytoja. Įstaigos vadovybė teigia, kad tai yra pirmas toks mobingo atvejis įstaigoje.

Visi darbuotojai kiekvieną mėnesį moka socialinio draudimo arba „Sodros“ įmokas tam, kad būtų apdrausti ir prireikus gautų atitinkamas išmokas. „Sodra“ nėra pelno siekianti organizacija, o jos surenkami ir išmokami pinigai yra visų mūsų – mokesčių mokėtojų. Dėl to, regis, būtų nuoseklu apdraustiems gyventojams atiduoti tiek, kiek iš jų surenkama. Tačiau toli gražu taip nėra.

Kauno apygardos teismas neseniai dėl procedūrinių pažeidimų panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, pagal kurį suverenams priskiriamo Mindaugo Vilčinsko ir Ingos Vilčinskienės vaikai buvo paimti iš šeimos.

Prieš kelerius metus Laisvosios Rusijos forumo renginyje Vilniuje šalia karinės žvalgybos GRU specialiojo dalinio žudiko Ivano Žigariovo sėdėjęs pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad toks yra gyvenimas šalia žudikų valstybės, bet nesiūlo Lietuvai užsidaryti nuo pasaulio vien dėl to, kad GRU siuntinėja savo žudikus.

Šiemet poliklinikose vyksta dideli pokyčiai. Nuo metų pradžios jose slaugytojai jau gali teikti savarankiškas konsultacijas, o nuo vasario bus leista dar daugiau – skirti ir pratęsti vaistus, išrašyti siuntimus. Vis tik nors nestigo gyventojų pasipiktinimo, kad prasibrauti pas gydytojus esą gali tapti dar sunkiau, mat pirmiau jie pateks pas slaugytoją, o ne šeimos gydytoją, pačios gydymo įstaigos ramina, kad eilės kaip tik sumažės.

Įžūli Kremliaus karinė operacija Kryme 2014-aisiais padėjo ryškius pamatus audringiems įvykiams dar daugeliui dešimtmečių į priekį. Būtent tų metų įvykius galima laikyti karo Ukrainoje pradžia. Be šūvių atlikta aneksija po dešimties metų pavirto į didžiausią karą Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio laikų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Daugelis apie artimųjų ar savo pačių laidotuves negalvoja. Tačiau ištikus mirčiai daliai gyventojų tenka skolintis pinigų laidotuvėms arba organizuoti jas išsimokėtinai. Laidotuvių organizatoriai tikina, kad Lietuvoje laidotuvės keičiasi – jos trumpėja, žmonės atsisako senovinių tradicijų. Dalis gyventojų joms nori išleisti kuo mažiau, vos kelis šimtus eurų.

Premjerei Ingridai Šimonytei sukvietus parlamentinių partijų lyderius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir darbdavių asociacijas pasitarti dėl mokesčių didinimo gynybai, pokalbis vyko už uždarų durų. Bet dalyviai sutiko pasidalinti informacija, kas iš tiesų vyko pasitarime, kuriame netrūko įvairių nuomonių, bet visas jas nokautavo pati premjerė.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Politinių partijų lyderiams, profsąjungų bei darbdavių atstovams tariantis, kaip finansuoti augančias gynybos išlaidas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kas kitąmet gynybai skirti reikės apie 400 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Šiais metais gynybos biudžetas siekia 2,09 milijardų eurų, įskaitant ir 134,8 milijonus eurų bankų solidarumo lėšų, kurios kitąmet baigiasi, nes šis šaltinis yra laikinas.