Tai jau darosi lyg nauja pandemija: profesorius prabilo apie lietuvius puolančią klastingą ligą – įsidėmėkite simptomus

Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila, plaučių uždegimas yra 3–4 dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Be to, ji jokiu būdu negali būti laikoma vien vargingų šalių liga.

„Tai ir turtingų šalių ligų ir viena dažniausių patekimo į ligoninę priežasčių pasaulyje, ypač tose šalyse, kur itin skaičiuojama, kad į ligoninę patektų tik sunkiai sergantieji. Taigi plaučių uždegimas yra vienas „lyderių“, dėl ko pacientai yra hospitalizuojami“, – pastebėjo gydytojas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Džiaugsmą dėl didesnių algų temdo nerimas: labai skaudina, kai ministras pažada vienaip, o yra kitaip

Šių specialistų stygius – tiksinti bomba sveikatos sektoriuje: siūlo kviesti pritraukti mokytis net iš Afrikos

Ar riebūs pieno produktai yra toks blogis? Gydytojas išdėstė, kam jų vengti ir ką rinktis sveikiausia

Kodėl plaučių uždegimas vadinamas liga-mirties kapitonu, kaip laiku jį atpažinti ir kiek ilgai gali trukti atsistatymas – portalo tv3.lt pokalbis su VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu, gydytoju pulmonologu prof. Edvardu Danila.

Vos atvėso orai, šeimos gydytojai nespėja skaičiuoti plūstančių peršalimo ligomis sergančių pacientų. Ar gydytojams pulmonologams irgi prasideda karštas metas?

Reikia pripažinti, kad išties jaučiamas tas karštymetis. Kita vertus, darbo dėl kvėpavimo sistemos organų ligų turime ištisus metus – nesvarbu, žiema ar vasara. Bet nori nenori kai kuriomis ligomis sergančius pacientus, kurie santykinai gali palaukti, tenka „atidėti“ dėl išaugančio sezoniškų darbų masto. Respiracinių infekcijų ir šiais metais jau yra daugiau. Aišku, pasitaiko ir lengvesnių, ir sunkesnių plaučių uždegimo formų.

Susirgus vadinamu peršalimu žmonės labiausiai baiminasi, kad virusas „nenueitų giliau“. Kaip yra iš tiesų – ar plaučius pažeidžiančios ligos visų pirma prasideda nuo slogos, ryklės skausmo, ar yra patogenai, kurie tiesiai taikosi į plaučius?

Plaučių uždegimas dažniausiai yra virusinės respiracinės infekcijos komplikacija. Kitaip sakant, pradinis veiksnys būna virusas, tai gali būti tiek gripas, tiek koronavirusas, tiek respiracinis sincitinis virusas, net ir rinovirusas – jų yra daug, kurie pažeidžia pirmąją kvėpavimo sistemos gynybinę liniją ir tuomet gali atsirasti komplikacija – plaučių uždegimas, kuri jau yra sukelta bakterijos.

Nes ką padaro tas virusas? Jis įsiskverbia į nosies ir kitų viršutinių kvėpavimo takų epitelį ir pažeidžia natūralius gynybinius mechanizmus. Kada jie pažeisti, organizmui sunkiau kovoti su bakterija ir tada gali kilti bakterinis uždegimas. Bakterinė infekcija labai dažnai komplikuoja ūminę virusinę respiracinę infekciją, kas gali lemti plaučių uždegimą.

Bet šiais metais jau ir anksčiau pastebėjome, apie ką buvo diskutuoja ir viešojoje erdvėje, kad atsiranda nemažai atvejų, kada kai kurios bakterijos ir be virusų pradinės infekcijos pačios sukelia plaučių uždegimą. Viena iš jų – legionelė (Legionella pneumophila). Tačiau daug dažniau plaučių uždegimą sukelia bakterija, kuri anksčiau būdavo labai reta plaučių uždegimą priežastis suaugusiems, šiais laikais tapo vos ne nauja „pandemija“. Tai yra mikoplazma (Mycoplasma pneumoniae) – bakterija, kuri anksčiau pasitaikydavo praktiškai tik vaikams, o dabar turime labai daug sunkaus plaučių uždegimo atvejų, kuriuos sukėlė būtent šis sukėlėjas.

Kuo aiškinamos priežastys, kad padaugėjo tokių, kaip sako gydytojai, atipinių sukėlėjų sukeltų pneumonijų? Gali būti kalta pandemija, kad įvyko kažkokių pasikeitimų virusų ir kitų patogenų pasaulyje?

Labai teisingas klausimas, bet neturiu vienareikšmio atsakymo ir nenoriu suklaidinti, nes dar gali būti kiek per ankstyva kalbėti apie priežastis. Tiesa, pats terminas „atipinis sukėlėjas“ nuo senų laikų yra kiek neteisingai suprantamas ir vartojamas. Daugumą bakterijų (pneumokoką – Streptococcus pneumoniae, hemofilą – Haemophilus influenzae ir kitas bakterijas), kurie anksčiau dažniausiai sukeldavo plaučių uždegimą, buvo galima pamatyti mikroskopu ir juos standartinė paprasta laboratorija nesunkiai aptikdavo.

Bet šiais metais jau ir anksčiau pastebėjome, apie ką buvo diskutuoja ir viešojoje erdvėje, kad atsiranda nemažai atvejų, kada kai kurios bakterijos ir be virusų pradinės infekcijos pačios sukelia plaučių uždegimą.

Mikoplazma ir legionelė, bent jau iš dalies yra intraląsteliniai sukėlėjai ir turi panašumų su virusais, tai yra jie įsiskverbia į žmogaus kvėpavimo takų ląstelę ir todėl po mikroskopu įprastoje laboratorijoje yra nematomi sukėlėjai. Kai dabar yra labai modernių mikroorganizmų aptikimo metodų greitaisiais molekuliniais genetiniais tyrimais, kalbėti apie atipinius ar tipinius sukėlėjus nebe taip svarbu, svarbu apskritai ligos sukėlėją aptikti, nes jų gydymas skiriasi.

Bet kadangi šios bakterijos „elgiasi“ panašiai kaip virusai, esmė ta, kad ji gali ir be prieš tai buvusios virusinės respiracinės infekcijos pati sukelti plaučių uždegimą.

Iš kur „pasigaunama“ tų bakterijų – jomis užsikrečiama jau nuo sergančio žmogaus?

Ta pati respiracinė virusinė infekcija yra vienas iš būdų, kai žmogus gali pasidalinti sukėlėju su kitu žmogumi. Nes kai patenka virusas, jis sukelia kosulį, slogą, išsiskiria daug gleivių ir žmogui čiaudint, kosint su oro lašeliais gali būti labai greitai pasidalinama ir nosiaryklėje glūdinčia bakterija.

Sakykite, kaip nepražiūrėti plaučių uždegimo, kokios priežasties sukeltas jis bebūtų?

Susirgus respiracine virusine infekcija žmogui gali pasireikšti tokie požymiai kaip sloga, ryklės skausmas, temperatūra, galvos skausmas. Jie nesignalizuoja nieko blogo, nes daugeliu atvejų organizmas natūraliai turi karščiuoti. Tai – natūrali gynybinė reakcija, neleidžianti virusui replikuotis žmogaus organizme. Plaučių uždegimas jau reiškia, kad atsiranda plaučių pažeidimo požymiai. Kaip tą atpažinti? Pirmas dalykas – atsiranda oro trūkumas. Lengvesniu atveju tai gali nutikti fizinio krūvio metu – žmogus jaučia, kad atlikti tam pačiam veiksmui ima trūkti oro. Sunkesniu atveju oro trūkumas atsiranda ir ramybės būsenoje.

Kitas labai svarbus požymis – gali atsirasti krūtinės skausmas, tik ne iš priekio (nes kartais žmonėms stipriai kosint čia skauda krūtinę), bet krūtinės šone – dešinėje ar kairėje. Nors sergant pačių plaučių neskauda, bet jei plaučių uždegimas yra didelės apimties, jis apima ir plaučių apvalkalėlį (pleurą), kuris yra skausmingas ir gali signalizuoti apie prasidėjusį uždegimą.

Kiti svarbūs požymiai yra galvos svaigimas, darosi silpna, dažniausiai tai reiškia, kad mažėja kraujospūdis. Tai irgi svarbus yra ženklas, kad žmogaus būklė sunki. Taip pat dažniau pradeda plakti širdis. Dėl paprasto viruso, nesant plaučių uždegimo, tokių simptomų nebūna. Tai rodo, kad ligonio būklė yra sunkesnė. Atsiradus tokiems požymiams reikia kviestis gydytoją arba vykti į gydymo įstaigą.

Dar viena žiemą lydinti plaučių liga – bronchitas. Ar galima ūminę jo formą supainioti su plaučių uždegimu?

Bronchitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminis bronchitas irgi dažniausiai yra respiracinės virusinės infekcijos komplikacija. Tai reiškia, tas virusas atsirado ir žmogaus trachėjoje, gal – kartais ir stambesniuose bronchuose. Dažniausiai tai pasireiškia kosuliu – varginantis sausas kosulys paprastai ir yra pagrindinis ligos požymis. Kartais ūminis bronchitas gali pasireikšti ir laikinu bronchų spazmu. Tokiais atvejais irgi pasireiškia dusulys, bet gydytojai nesunkiai atskiria dvi ligas – bronchito atveju, kai spazmuoja bronchai, būna girdimas papildomas garsas. Retais atvejais ūminis bronchitas gali komplikuotis į bakterinį, kai atsiranda pūlingi skrepliais. Be to, retais atvejais ūminį bronchitą gali sukelti ir didelės koncentracijos dulkių, kitų dirginančių medžiagų įkvėpimas.

Esate minėjęs, kad plaučių uždegimas yra vadinamas liga – mirties kapitonu. Kodėl jis toks pavojingas?

Klasta yra ta, kad plaučiai yra vienas iš gyvybiškai svarbių organų, be kurio žmogus tiesiog negali funkcionuoti. Žmogus be deguonies gali išbūti gyvas kelias minutes. Jei plaučių uždegimas apima labai didelę plaučių dalį, organizmas neaprūpinamas deguonimi, skirtingai nuo kitų ligų, viskas vyksta labai greitai – vienu atveju gali būti per parą, kitu – per dvi tris, bet tai nėra savaičių, o valandų ir parų klausimas. Jei laiku neatkreipiamas dėmesys, gali vystytis komplikacijos – kraujospūdžio mažėjimas, atsirasti sumišimas, pradeda trūkti deguonies kitiems organams, jų sistemoms, smegenims, dėl to žmogus gali ir žūti.

Reikia atkreipti dėmesį, kad ypač vyresniems žmonėms yra buvęs ne vienas atvejis, kai plaučių uždegimas pasireiškia labai subtiliai – kai nebus tokio didelio karščiavimo, kažkokio didelio krūtinės skausmo, bet atsiranda sumišimas. Atrodo, lyg žmogus pradėtų elgtis keistai, ne taip atsako į klausimus, pasimeta. Taip atsitinka, dėl sumažėjusio galvos smegenų aprūpinimo deguonimi, sumažėjusio kraujospūdžio. Taigi tokiais atvejais reikia prisiminti tai, truputį daugiau pakalbinti tokį žmogų, nes tai irgi yra požymis, kad gali grėsti labai sunkus plaučių uždegimas, kuris greitai komplikuotųsi mirtimi.

Kas labiau rizikuoja susirgti plaučių uždegimu? Ar gali ir jauno žmogaus organizmas reaguoti audringai?

Dažniausiai audringai reaguojama į tą sukėlėją, kurio organizmas nepažįsta. Daugelio virusų žmogus savo nosiaryklėje nenešioja, jie paprastai nėra sudėtinė kvėpavimo takų mikrobiomo (mikroorganizmų, natūraliai esančių žmogaus organizme) dalis. Tad imuninė sistema to neatpažįsta ir negali reaguoti labai specifiškai ir greitai. Priešingai yra su bakterijomis – jų didelę dalį ir įvairovę žmogus nešioja savo nosiaryklėje, imuninė sistema jas pažįsta ir yra pasirengusi kovai.

Todėl ir yra rekomenduojama skiepytis nuo tokių nepažįstamų sukėlėjų kaip gripas, koronavirusas, nes jų imuninė sistema nepažįsta, jie gali greitai sunaikinti pirmą gynybinį barjerą ir atverti „vartus“ bakterijoms, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra žmogus. Aišku, kitas dalykas, kad labai mažų vaikų arba pagyvenusių asmenų kompensaciniai mechanizmai yra kiek prastesni. Tokio paties sunkumo plaučių uždegimas 20-mečiui ir 65 metų asmeniui pasireikš visai kitaip, ypač jei žmogus turės gretutinių ligų, pavyzdžiui, obstrukcinę plaučių ligą, cukrinį diabetą, inkstų ar koronarinę širdies ligą. Jos gali paūmėti ir žmogaus gyvybinis rezervas būna daug prastesnis. Maždaug iki 8 metų amžiaus vaikams imunitetas yra nevisavertis, todėl ir vaikai gali sirgti dažniau ir sunkiau.

Susirgęs plaučių uždegimu žmogus būtinai atsiduria ligoninėje? Kaip atrodo gydymas?

Susirgus plaučių uždegimu retai reikia gultis į ligoninę, to reikia tik esant minėtiems amžiaus kraštutinumams, kai ligai komplikuojantis viskas gali greičiau išsibalansuoti. Plaučių uždegimu susirgęs vyresnis nei 65 metų amžiaus žmogus, jei turi sunkių gretutinių ligų, gali mirti būtent dėl to, kad organizme sumažės deguonies, o tai gali paūminti gretutines ligas.

Kitas atvejis, kada gydoma ligoninėje, yra sunkios eigos, komplikuotas plaučių uždegimas, kai, kaip minėjau, pradeda trūkti oro, svaigti galva, pažeidžiami kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Tada ligoninėje toks asmuo gydomas intraveniniais antibiotikais.

Jei plaučių uždegimas apima labai didelę plaučių dalį, organizmas neaprūpinamas deguonimi, skirtingai nuo kitų ligų, viskas vyksta labai greitai – vienu atveju gali būti per parą, kitu – per dvi tris, bet tai nėra savaičių, o valandų ir parų klausimas.

Gydantis ambulatoriškai, tai yra namuose, pakanka geriamųjų antibiotikų, bet jų dozė turi būti pakankama. Iš praktikos galiu pasakyti, kad labai neretai skiriama net mažesnė, nei rekomenduojama, antibiotikų dozė ir tai lemia užsitęsusią, komplikuotą ligos eigą. Juo labiau tada bakterija žūva ne iki galo, o tai didina atsparumą antibiotikams, kas yra didelė problema pasaulyje.

O kaip visos kitos priemonės – arbatos, skalavimai? Kaip žiūrite į įvairius liaudies medicinos priemones – statomas taures, įtrinimus, kompresus?

Arbatos dažniausiai reikalingos tam, kad kompensuotų netenkamus skysčius, nes žmogus jų netenka prakaituodamas, dažniau kvėpuodamas. O skysčių trūkumas gali lemti kraujospūdžio sumažėjimą, tai reiškia, kraujas mažiau nuneša deguonies į kai kuriuos organus, todėl būtinas pakankamas skysčių kiekis.

Kiti metodai tiesiogiai, aišku, neveikia, bet artimo žmogaus dėmesys, kompresai, antklodės apkamšymas ir kitoks dėmesys visada veikia teigiamai.

Kokios gali būti ilgalaikės plaučių uždegimo pasekmės?

Tai priklauso nuo paciento amžiaus ir kokio sunkumo buvo plaučių uždegimas. Kuo jis buvo sunkesnis, tuo atsistatymo laikotarpis ilgesnis. Jei plaučių uždegimas buvo toks, kad užteko gydytis namuose, per vieną du mėnesius beveik išnyks visi požymiai, kurie buvo sąlygoti plaučių uždegimo. Bet jei teko gulėti ligoninėje ir net reikėjo skirti dirbtinę plaučių ventiliaciją ir sveikimas užtruko, tada reabilitacija ir jėgų sugrįžimas gali užtrukti net pusę metų, tada įprastos veiklos gali sukelti nemažai sunkumų.

Ką atsimenate iš savo praktikos – yra pasitaikę, kai ligos eiga buvo netikėta ar, atrodo, nesunkaus paciento būklė staiga stipriai pablogėja ir viskas net baigiasi tragiškai?

Tokių atvejų turbūt yra pasitaikę kiekvienam gydytojui. Ypač kai kalbame apie tokius atvejus, kai pradžioje būna virusas, gripas, kuris labai pažeidžia gynybinius mechanizmus, ir žmogus suserga židinine plaučių uždegimo forma, kada plaučių uždegimas nesusilieja į vieną visumą.

Gydytojai, įtardami plaučių uždegimą, paprastai paklauso plaučius ir girdėdami garsą gali nesunkiai įtarti ligą ir pradėti gydymą. Bet, pavyzdžiui, toks sukėlėjas kaip stafilokokas gali pasireikšti židiniais ir gydytojas plaučiuose negirdi įtartino garso. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad nėra plaučių uždegimo. Jei tada nebūtų atkreiptas dėmesys ir liga būtų greita, tai gali baigtis mirtimi ir tokių atvejų visąlaik pasitaiko. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į papildomus požymius, kuriuos minėjau anksčiau – oro stoka, silpnumas, kraujospūdžio mažėjimas galvos svaigimas, sumišimas. Abejojant visada geriau padaryti papildomus tyrimus – dažniausiai svarbiausias jų yra krūtinės ląstos rentgenograma.

Turite dar kokį patarimą, kaip šiuo metu išvengti infekcijų ir jų komplikacijų?

Tai būtų bendrieji patarimai – žmogaus organizmas labai nemėgsta didelių kontrastų, o šaltasis sezonas ima ir ateina staiga. Jei žmogus nuolat gyvena tik namų–darbo sąlygomis, dažnai nebūna lauke, organizmas nepripratęs prie temperatūrinių pokyčių. Taigi svarbu grūdintis – pripratus prie temperatūrinių pokyčių organizmui nėra tokio streso. Kitu atveju organizmas yra mažiau atsparus.

Visa kita yra bendrosios taisyklės, bet kartais žmonės labai mėgsta laikytis kokių dietų, tai yra vienareikšmiškai įrodyta, kad jei žmogus yra liesesnis, turi jau 1–2 kg mažiau nei būtų idealus kūno svoris, imlumas infekcijoms daug didesnis, palyginus su žmonėmis, kuri turi vienu ar kitu kilogramu daugiau negu idealus svoris. Apie visas kitas kosėjimo ir čiaudėjimo taisykles, kaukių dėvėjimą, kas padėtų saugotis virusų, jau net nekalbu.

Dėkoju už pokalbį.