Aktualijos

Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mums iš tikrųjų reikia 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kad programa būtų įgyvendinta, kaip numatyta iki 2030 metų. Ne tik divizija, ne tik jos suformavimas žmonių prasme, bet ir apginklavimas, rezervai, infrastruktūra. Yra daugybė lydinčių divizijos kūrime dalykų“, – TV3 žinioms trečiadienį kalbėjo šalies vadovas.

Yra tokia vienintelė vieta Lietuvoje, kur Kalėdos trunka ištisus metus. Tai kalėdinių žaisliukų muziejus nedideliame Miežiškių miestelyje Panevėžio rajone. Jį įkūrė miestelio bibliotekininkė. Per dešimtmetį moteris sugebėjo surinkti net kelis tūkstančius įvairiausių kalėdinių žaisliukų. Muziejaus lentynose ir vietinių žmonių suneštos šventinės puošmenos, ir lankytojų iš užsienio dovanoti žaisliukai.

Lietuvoje petardų draudimai neveikia, mat jų nusipirkti gali bet kas. Policija, tuo tarpu, atrodo, sustabdyti nelegalios prekybos nesiima, o gyventojai esą jau tiek ilgai susiduria su petardų šaudymo problema, kad nebemato prasmės niekur kreiptis. Socialiniuose tinkluose prieš šventes pasipylė skundai apie šaudomas nelegalias petardas dalyje sostinės mikrorajonų. Tiesa, tą dar seniau buvo pastebėję ir kitų miestų gyventojai.  Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su keletu iš jų.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina matąs „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio norą „siūbuoti koalicijos laivą“. „Iš „Nemuno aušros“ vadovo pusės aš tikrai matau arba sąmoningo, arba nesąmoningo noro siūbuoti laivą. Ir kuomet tai yra daroma pirmosiomis koalicijos egzistavimo savaitėmis, tai kelia tam tikrų minčių“, – TV3 televizijai sakė G. Nausėda.

Šiemet šventes pasitiksime kitaip, be dalies svarbių visuomenės ir meno atstovų, Lietuvai nusipelniusių savo darbais politikoje ar meno srityje. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti palikusius ryškų pėdsaką tautos atmintyje.  Gediminas Kirkilas Šių metų balandžio 20 dienos rytą mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, ėjęs 73-iuosius savo gyvenimo metus.

Įdomiausia valstybės saugoma egle gyventojų balsavimo metu išrinkta Renavo žaliaskarė, praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Tarnybos paskelbtame balsavime gyventojai galėjo rinktis iš 5 valstybės saugomų eglių sąrašo. Jame buvo aukščiausia Lietuvoje Noriūnų miško eglė, storiausia šalyje Renavo eglė, savo forma neįprastos Eglės Sesės, išskirtine kamieno forma pasižyminti Eglė Boba bei trikampės lajos Peršokšnos piramidinė eglė.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto apie galimybę kitąmet sostinėje pradėti Veiklių senjorų programą, skirtą didinti vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, skatinti verslumą bei didinti įsitraukimą į kultūrinį bei kūrybinį gyvenimą. „Siekiame, kad Vilniaus senjorai išliktų fiziškai aktyvūs, turėtų galimybę pabendrauti su bendraminčiais ir turiningai praleisti laisvalaikį“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę didinti visuomenės atsparumą ir valią priešintis. „Kitais metais augs šaulių finansavimas: daugiau lėšų skiriame kariniam rengimui, visuomenės parengimui pilietiniam pasipriešinimui, didiname šaudmenų, ginkluotės bei ekipuotės įsigijimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Gintautas Paluckas bei užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį sveikina Lietuvos bei pasaulio žydus su Chanukos šventės pradžia. „Sveikinu Lietuvos žydų bendruomenę ir viso pasaulio žydus su Chanukos švente. Tegul šviesos šventė į jūsų namus atneša viltį, taiką ir pilnatvę!“, – socialiniame tinkle „X“ sveikino šalies vadovas.

Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“. Šis pavadinimas oro uostui bus suteiktas iki 2029 metų pabaigos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. „Labai liūdinanti žinia apie Azerbaidžano oro linijų lėktuvo katastrofą.

Vilniuje, Mozūriškių gatvėje, gyventojai pastebėjo juokingą vaizdelį – neįprastai trumpą dviračių taką. Socialiniuose tinkluose internautai nepraleido progos pasijuokti ir padiskutuoti, kokia šio tako prasmė, kodėl jis tokio ilgio ir kur link jis veda. Visgi savivaldybė turi savo logišką paaiškinimą. Tokia keista dviračių tako atkarpa sukėlė gyventojams ne tik nuostabą, bet ir diskusijas apie infrastruktūros plėtros planavimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad po to, kai rugsėjį startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, nebuvo sulaukta nė vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas. „Iš moksleivių tėvų arba nevyriausybinių organizacijų nėra gauta skundų dėl kurioje nors šalies mokykloje tinkamai neužtikrinamo įtraukiojo ugdymo“, – Eltai perduotame komentare nurodė ŠMSM.

Medikai šiandien emociškai išsekę ir nusivylę sistema, tačiau joks darbas nėra vertas gyvybės. Tuo įsitikinusi Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė. Gydytoja neslepia, kad jei situacija nesikeis, paprasčiausiai tuoj gali nebelikti žmonių, kurie turėtų ir kvalifikacijos, ir noro dirbti išskirtinai sunkų darbą šioje sistemoje. „Krūviai šiandien yra didžiuliai, pacientai sensta, sunkėja, visi sunkiausi pacientai atsiduria valstybinėse įstaigose.

Karjerą policijos sistemoje prieš daugiau kaip 30 metų pradėjęs dabartinis generalinis komisaras Arūnas Paulauskas negalėjo net įsivaizduoti, kaip viskas pasikeis per šį laikotarpį. Anot jo, dirbtinio intelekto produktai jau šiandien padeda spręsti nusikalstamumo problemas. O su metais jos tik tobulės ir turės dar didesnę įtaką policijos veikloje. Vis dėlto, čia pat A. Paulauskas stabteli ir priduria, kad lemiamą sprendimą bet kuriuo atveju turės priimti žmogus.

Pramonininkai metų pabaigoje yra gerokai optimistiškesni, nei tokiu pat metu pernai. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvos pramonės laukia atsigavimas, tačiau kai kuriems sektoriams pilnai atsigauti nepavyks. Apie tai, kokie metais laukia Lietuvos pramonės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vidinį šalies saugumą, tad, anot jo, reikia daugiau dėmesio skirti ir VST darbo sąlygų gerinimui. Visų pirma, anot jo, reikia spręsti pajėgų trūkumo klausimą, mat šiuo metu VST trūksta apie 30 proc. pareigūnų.

Pirmadienį, eidama 85-uosius metus, mirė žymi Lietuvos darbo teisės specialistė, viena iš Darbo kodekso rengėjų, profesorė Genovaitė Dambrauskienė. Apie tai pranešė naujienų portalas LRT.lt. G. Dambrauskienė yra dirbusi Istorijos, Vadovaujančių darbuotojų ir specialistų tobulinimosi, Darbo ir socialinių tyrimų institutuose bei Teisingumo ministerijoje. Profesorė dėstė Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose, dalyvavo rengiant Valstybės tarnybos įstatymą.

Gruodį baigs galioti gyventojams prieš ketverius metus išdalytos kalio jodido tabletės. Jodo tabletės turėtų apsaugoti skydliaukę nuo radiacijos, jei įvyktų katastrofa Astravo atominėje elektrinėje. Ekstremalių sveikatai situacijų centras už beveik pusę milijono eurų nupirko naujų jodo tablečių, kurias savivaldybės dalins sausį. Pasibaigusio galiojimo kalio jodidą žmonės galės grąžinti į vaistines. Tik aiškėja, kad dalis gyventojų seniai tas tabletes pametė ar net išgėrė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena gyventojams, kaip saugiai sutikti šventes. Ugniagesiai teigia, kad svarbiausia laikytis gaisrinės saugos taisyklių, siekiant išvengti gaisro pavojaus, būtina tinkamai išvalyti kaminus ir krosnis. Kaip skelbiama PAGD pranešime spaudai, pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Dalyje Lietuvos parduotuvių iš akių jau išnyko visi tabako gaminiai. Nuo Naujųjų prekybos vietose verslas turės paslėpti cigaretes, kaitinamąjį tabaką, elektronines cigaretes. Pasak idėjos autorių, mažesnė rūkalų reklama reiškia mažesnį žalingų gaminių vartojimą. Apie tai, kad Lietuvos parduotuvėse turi nesimatyti tabako gaminių, aktyviai valdžia pradėjo kalbėti prieš penkmetį. Tiesa, panašu, kad ši idėja pasiekė finišo tiesiąją.

Kol vieni mokslininkai suka galvas, kaip pažaboti intensyvų Kauno marių žydėjimą ir kuria įrenginius, renkančius kenksmingus dumblius ir melsvabakteres, kiti jas tyrinėja ir, išskyrę veikliąsias medžiagas, kuria unikalius produktus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai jau kelis metus pluša, kurdami priemonę, kuri užkirstų kelią odos vėžio išsivystymui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kiekviena moteris ar vyras nori pasigražinti, keisdami šukuosenas ar paprastai susitvarkydami plaukus. Lietuvoje apskritai bet kokių grožio paslaugų, ypatingai kirpėjų, kainos po truputį pradeda siekti neregėtas aukštumas. Tie žmonės, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prižiūri savo plaukus, atskleidė, kiek už paprastą kirpimą, dažymą ir kitas procedūras tenka susimokėti. Į grožio salonus visgi daugiau suplūsta moterų.

Nors miestų gatvės ir daugelio namai spindi nuo kalėdinių papuošimų, šis metas ne visiems teikia džiaugsmo. Dalis savo rūpesčiuose ir skausme paskendusių pacientų bei jų artimųjų apskritai negalvoja apie švenčių sutikimą, kiti gi specialiai nori atsidurti ligoninėje, kad šį metą galėtų praleisti ne vieniši.

Kalėdų karaliene vadinama puansetija sutuoktinių iš Raguvos namuose savo grožį skleidžia jau penktus metus. Šeima juokiasi, kad net vasarą pas juos galima pajausti Kalėdų dvasią, mat puansetija raudonuoja iki ankstyvo rudens. O porą mėnesių pailsėjusi, belaukiant kitų Kalėdų, vėl ima džiuginti savo grožiu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Regina iš Raguvos sako, kad laiko iki Kalėdų dar yra, tad tikisi, kad jos auginama puansetija dar pasistengs ir atskleis visą savo grožį.

Prekybininkai trina rankomis – vis daugiau žmonių per šventes aptingsta – patiekalų Kūčių ir Kalėdų stalui patys negamina, o perka jau paruoštus parduotuvėse ir tik tuščias pakuotes nuo svečių paslepia. Per šventes tonomis nuperka prekybos centruose gamintą baltą mišrainę, silkę, o besikeičiant tradicijoms prie jų deda ir sušius, Cezario salotas, o vietoj šakočio – itališką Panetonės pyragą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Buvęs ilgametis Alytaus rajono meras, dabartinis šios savivaldybės tarybos narys Algirdas Vrubliauskas nesutinka su jam paskelbtu apkaltinamuoju nuosprendžiu „čekiukų“ byloje ir aukštesnės instancijos teismo prašo jį visiškai išteisinti. Politikas ir jo advokatas pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Lietuva pasitinka didžiąsias metų šventes. Valstybės vadovai Kūčių vakarą Lietuvos gyventojams linki ramybės, susitelkimo bei išlikti dėmesingais vieni kitiems. Per šventes žmones suvienija gerumas ir pagalba skurstantiems. Štai Vilkaviškio rajone jaunas verslininkas nepasiturintiesiems dovanoja malkas. Šiemet net trys šeimos apdovanotos kuru. Viena priekaba kainuoja apie 400 eurų.

Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo. „NATO šalių dėmesys ir investicijos į gynybą privalo atliepti grėsmes šalia mūsų, šiandien atitolinamas milžiniškos Ukrainos aukos kaina. Todėl mano Vyriausybė yra įsipareigojusi ne mažesniam nei 3,5 proc.

Valstybės vadovai Kūčių vakarą sveikina Lietuvos gyventojus su didžiausiomis metų šventėmis – šv. Kūčiomis ir Kalėdomis – ir linki ramybės, susitelkimo bei išlikti dėmesingais vieni kitiems. Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Kūčių vakarą išplatintame sveikinime Lietuvos gyventojams švenčių proga palinkėjo artumo ir šilumos bei tarpusavio palaikymo. „Kūčių vakaras yra dvasingiausia ir labiausiai mus virš kasdienybės pakylėjanti šventė.

„Nereikia laukti, kol bus lūžę du trys slanksteliai ir bus kupra“, – dalindamasi tokiu patarimu Santaros klinikų gydytoja reumatologė prof. Irena Butrimienė ragino laiku įžvelgti osteoporozės pavojų. Ji patarė ne tik vengti pagrindinių ligos rizikos veiksnių, bet ir pasirūpinti kaulus maitinančia mityba ir judėjimu. Nors kaulų tankio svyravimai gali užklupti bet kokiame amžiuje, osteoporozė įprastai vyresnio amžiaus žmones užklumpanti kaulų retėjimo liga.

Po žinios apie Ingridos Šimonytės apsisprendimą nekandidatuoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkus, pateikęs savo kandidatūrą pranešė Žygimantas Pavilionis. „Patvirtinu, kad pranešiau TS-LKD sekretoriatui, jog dalyvausiu partijos pirmininko rinkimuose. Kviečiu Jus kartu tęsti žygį už Lietuvos lyderystę ir žmogaus orumą mūsų regione, Europoje, laisvame pasaulyje.

Per didžiąsias žiemos šventes išauga vagysčių iš namų rizika, perspėja Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Policija pataria iš namų per šventes išvykstantiems žmonės pasirūpinti savo būstų apsauga, susitarti su kaimynais, kad jie pasaugotų namus bei vengti viešinti informaciją apie savo išvykas ar namuose esantį turtą.

Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, pasitraukus I. Šimonytei, partijos pirmininko rinkimuose gali dominuoti krikdeminio sparno kandidatai.

Lietuva per trisdešimtmetį neteko ketvirtadalio populiacijos, arba vieno milijono gyventojų. Daugiausia – pusė milijono – migravo, nes tautiečiai, ieškojo geresnio gyvenimo užsienyje. Na, o kita ilgus metus neišsprendžiama problema, kuri darosi vis aštresnė, nenumaldomai mažėjantis gimstamumas. Per 30 metų jis krito trečdaliu – nuo 60-ies tūkstančių gimusių per metus, iki 20-ies tūkstančių. Demografai sako – šalis turėtų padėti jaunoms šeimoms prisikviesti gandrų.

Daugiau nei pusė lietuvių nesportuoja ir nesimankština: atliktos apklausos rezultatai gąsdinantys, mat reguliariai nejuda net 62 proc. gyventojų. Sveikatos specialistai įspėja, kad per mažas fizinis aktyvumas turi didžiulę įtaką sveikatai ir vardina ligas, kurios gali užklupti sėdint namuose ir nejudant. Sveikatingumą propaguojančios įstaigos pastebi, kad tendencijos pamažu gerėja, o galimybių yra pilna.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos atlyginimų skirtumai: Vilniuje gyventojas vidutiniškai uždirba 500 eurų į rankas daugiau nei Zarasuose. Nors sostinės algos didžiausios, ekonomistai bado pirštais į Kauną, kur algos ne tiek jau daug skiriasi nuo Vilniaus, o dalis kainų ženkliai mažesnės nei sostinėje. Ar Kaune geriau gyventi nei Vilniuje?   Lietuvos savivaldybių gyventojai gauna ne vienodas algas. Prasčiausioje vietoje Zarasai. Ten žmonės per mėnesį uždirba mažiausiai vidutiniškai 1029 eurus į rankas.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. „Pats atlygino savo iniciatyva, atlygino dar iki įsiteisėjimo. Pinigai buvo perversti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą“, – Eltai sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas.

Ne paslaptis, kad alkoholis yra viena didžiausių blogybių, nuo kurios galima laisvai tapti priklausomu. Lietuvoje priklausomų nuo alkoholio žmonių statistika liūdina, bet, deja, nebestebina. Gydytojų teigimu, alkoholis daro išties didžiulę žalą tiek žmogaus fizinei, o ypatingai psichinei sveikatai, o nuo psichologinių problemų viskas ir prasideda. Psichoterapeutas Martynas Marcinkevičius kalbėjo, kad problemos su alkoholio vartojimu prasideda nuo įvairių psichologinių problemų.

Aplinkos ministro Povilo Poderskio viceministrų komandoje dirbs saugomų teritorijų direkcijose dirbęs ir joms vadovavęs Ramūnas Krugelis, skelbia 15min.lt.   Apie darbą ministerijoje portalui patvirtino pats R. Krugelis. Jo teigimu, viceministrų komandoje jis bus atsakingas už saugomas teritorijas, miškus ir klimato kaitos klausimus. R. Krugelis užsimena, kad šiose srityse Lietuvos laukia pokyčiai, o Vyriausybės programa tam yra palanki.

Lietuvos tIltų būklė tiesiog tragiška – kasmet į juodąjį sąrašą patenka keliolika naujų objektų. Ir nors šių statinių tvarkymui skiriamos vis didesnės lėšos, jų neužtenka bent kiek pagerinti tiltų būklei. O žmonės, kasdien važiuojantys į darbus ir į namus, su nerimu stebi byrančius tiltus ir baiminasi tragedijų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gydytojų ir slaugytojų aplaidumas Vilniaus Lazdynų ligoninėje visiškai sugriovė 33 metų Adomo gyvenimą: jis nebegali stovėti ant kojų ir vaikščioti, sunkiai valdo rankas. Šioje istorijoje viena medikų klaida sekė po kitos: jie ne laiku atliko tyrimus, uždelsė operaciją, ne laiku suleido vaistus ir nepakankamai slaugė. Skaudžia istorija besidalijantis jaunuolis pasakoja, kaip ilgai ieškojo teisybės teismuose.

Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, socialdemokratai įsitikinę, kad pastaroji nenorės dar vieną kadenciją vadovauti partijai. Nors pati politikė savo sprendimo dar nėra išsakiusi, jos partijos kolegos tvirtina, kad V. Blinkevičiūtė apie tai jau yra užsiminusi privačiuose pokalbiuose.

Vyriausybė siūlys Seimui dar metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas. Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamu įstatymo projektu ketinama pratęsti jau antrus metus galiojančias ribojamąsias priemones dar vieneriems metams – iki 2026 m. gegužės 2 d. Šiuo metu įstatyme numatyta, jog minėtos sankcijos yra taikomos iki 2025 m. gegužės 2 d. Ministerija nurodo, kad 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vis dar tęsiasi,...

Vykdant Desovietizacijos įstatymą, Lietuvoje jau pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų. Kaip BNS informavo Registrų centras, pernai pervadinta 13 tokių gatvių pavadinimų, šiemet – 40. Rekomendacijas dėl viešųjų pavadinimų teikiančios komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS sakė, kad proceso sparta yra labai nebloga. „Manyčiau, kad labai neblogas rezultatas. Aišku, reikėtų pažiūrėti, kiek priimta sprendimų dėl gatvių, bet jaučiu, kad bus apie 60 proc.

Ekspremjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė paskelbė nusprendusi nedalyvauti opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, nors jos kandidatūrą anksčiau gruodį pasibaigusiame procese kėlė daugiausiai partijos skyrių. „(...) nepaisant didžiulio man parodyto pasitikėjimo, partijos pirmininko rinkimuose apsisprendžiau nedalyvauti“, – feisbuke antradienio naktį rašė I. Šimonytė.

Per metus Lietuvoje algos vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu. Naujausi valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė alga „į rankas“ šalyje siekia beveik 1400 eurų. Tiesa, viešajame sektoriuje šiuo metu algos kyla sparčiau nei privačiame. Ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet algos didės daugiau nei 8 procentais, o toks aukštas algų augimo tempas gali Lietuvoje padidinti bedarbių gretas.

Skaudi netektis – mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Čertrauskas. Jis ėjo 81-uosius metus. Apie jo mirtį pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose pranešė rašytojas Antanas Jonynas. Prezidentas išreiškė užuojautą Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl vertėjo, rašytojo T. Četrausko mirties.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. Jo teigimu, žvalgybos pareigūnų kalbos apie tai, kad Rusija galėtų pasiruošti naujai agresijos bangai per penkerius metus, nėra laužtos iš piršto.