Pašnekovės teigimu, LJA iniciatyva teikiamos metodinės priemonės pedagogams, o bendradarbiaujant su Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pavyko pasiekti sutarimą vyresnėse gimnazijos klasėse ekonomikos ir verslumo ugdymui skirti po 3 savaitines valandas. Nepaisant to, pažymima, kad bendrojo ugdymo programų turinys yra perkrautas, netolygus.
„Visuomenės brandai, ateities darbo rinkai ir ekonomikos augimui verslumo ir finansinio raštingumo ugdymas yra itin svarbus, todėl manome, jog procesas yra per lėtas. Norint spartinti procesą reikia visuotinio, sisteminio pokyčio, nepakanka individualių mokyklų sprendimo, entuziazmo ir progresyvaus požiūrio“, – pabrėžė pašnekovė.
Pasak ŠMSM, II gimnazijos klasėje ekonomikos ir verslumo programai skiriama viena pamoka per savaitę, vėliau – didinama iki trijų. Tuo metu integruotas požiūris į ekonomiką ir finansus diegiamas jau nuo pirmųjų mokyklos metų.
„Ekonomikos ir verslumo bendrojoje programoje plačiau kalbama apie mokestinę sistemą, valstybės biudžetą, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai, darbo užmokesčio sandara ir kt. Finansinis raštingumas žemesnėse klasėse taip pat integruojamas į lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos, visuomeninio ugdymo, pilietiškumo pagrindų, technologijų, tikybos, geografijos programas“, – teigė ŠMSM.
Tuo metu Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Dr. Viktorija Dičpinigaitienė akcentuoja, kad finansinio raštingumo iššūkių šalyje dar apstu.
„Per aštuonerius metus Lietuvos gyventojų bendras finansinio raštingumo lygis šiek tiek sumažėjo. 2023 m. pagal EBPO metodiką atliktas tyrimas parodė, kad finansinio raštingumo indeksas siekė 56 balus iš 100, kai 2015 m. šis rodiklis buvo 62. Pagal rezultatus užėmėme 31 vietą tarp tyrime dalyvavusių 39 valstybių“, – atskleidė pašnekovė.
Anot jos, silpniausia grandimi išlieka gyventojų žinios apie pinigus bei investavimą, o taip pat lietuvių požiūris į pinigus. V. Dičpinigaitienės teigimu, vis dar vyrauja gyvenimas šia diena, tikintis, kad finansinės problemos išsispręs savaime.
Dėmesys ugdymo kokybei
Savo ruožtu ŠMSM pabrėžia, kad mato teigiamą pokytį, nes per pastaruosius ketverius metus ekonomikos dalyką galinčių dėstyti mokytojų skaičius išaugo daugiau nei 60 proc. Taip pat atsirado ir svarbus pokytis švietimo sistemoje – ekonomikos pamokų nebegali vesti bet kurios krypties mokytojai. Šiam dalykui, kaip ir kitiems, jau būtinas specialus išsilavinimas.
„Iš tikrųjų anksčiau kai kurios mokyklos susidurdavo su tokia situacija (kai ekonomikos dalyką dėstė kitų sričių mokytojai – red. pastaba), nes ir tokio atskiro dalyko nebuvo, nebūdavo rengiami ir mokytojai. Dabar yra nustatyta, kad mokyti pagal ekonomikos ir verslumo bendrąją programą gali asmenys, atitinkantys tam tikrus reikalavimus“, – sakė ministerija.
„Mokytojai turi būti baigę ekonomikos mokytojų rengimo programą ar ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo, viešojo administravimo programas. Norintieji mokyti ekonomikos turi būti baigę bet kurią mokytojų rengimo programą ir išklausę ne trumpesnius kaip 40 val. ekonomikos ir verslumo ugdymo programų ir metodų kursus“, – pridūrė ŠMSM.
Finansinėse paraštėse įstrigo ir pietų Europa
Eurobarometro duomenimis, mažiau nei 20 proc. Europos Sąjungos (ES) piliečių save laiko turinčiais aukštą finansinį raštingumą. Reaguodamos į tai, ES šalys taiko įvairius metodus, tačiau pripažįsta, kad ypač daug sunkumų kelia švietimo užtikrinimas. Problema itin ryški pietų Europos regione.
Naujienų portalo „El Confidencial“ duomenimis, Ispanijoje finansinis raštingumas labai žemas. Nors finansinis švietimas buvo oficialiai įtrauktas į pradinės ir vidurinės mokyklos mokymo programas nuo 2014 m., tačiau tarptautinio penkiolikmečių mokinių gebėjimų tyrimo (PISA) duomenimis, Ispanijos mokinių finansinis raštingumas pastaraisiais metais pablogėjo ir dabar yra 12 balų žemiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis.
„Dėl to kyla svarstymų imtis viešųjų ir privačių iniciatyvų, siekiant sukurti šios srities įgūdžių ugdymo strategiją. Šiuo metu Ispanijos pradinėse mokyklose veikia socialinių mokslų mokymo programa, kuri apima tokias temas, kaip: finansinis švietimas, pinigai ir taupymas. Ketvirtoje vidurinės mokyklos klasėje mokiniai gali pasirinkti ekonomiką“, – sakė žurnalistė Ana Somavilla.
Tuo metu Graikijoje finansinis raštingumas apskritai nėra įtrauktas į mokymosi programą kaip atskiras dalykas, o Kroatijoje svarstoma sumažinti šioms temoms skiriamą dėmesį.
„Vidurinėse mokyklose yra dalykas „Politika ir ekonomika“, kuris leidžia mokiniams įgyti ekonominių ir politinių žinių. Tačiau pagal naująją mokymo programų reformą planuojama jį panaikinti trejų metų profesinėse mokyklose. Tai sulaukė didelės kritikos iš kai kurių nevyriausybinių organizacijų“, – teigė Kroatijos naujienų portalo „H-Alter“ žurnalistė Marina Kelava.
Anot jos, nepaisant iššūkių, verslumas yra įtrauktas į visus mokymo dalykus ir popamokines veiklas. Didelis dėmesys skiriamas mokyklos, ekonomikos, darbo rinkos ir vietos bendruomenės ryšiams, taip pat patirtiniam mokymuisi su mentorių parama, pagalba ir stebėsena.
Panaši situacija ir Bulgarijoje, kur naujienų portalo „Mediapool“ žurnalistės Tsvetelinos Sokolovos teigimu, privalomojo finansinio raštingumo pamokų apskritai nėra, o svarbiausias vaidmuo žinių užtikrinimui tenka nevyriausybinėms organizacijoms.
„Nevyriausybinės organizacijos ir finansų sektoriaus įmonės turi savo privačias iniciatyvas, skirtas asmeninių finansų pamokoms mokyklose. Jos labai populiarios tarp mokinių, nes susijusios su praktinėmis žiniomis ir įgūdžiais“, – pasakojo žurnalistė.
Nors šalies vyriausybė irgi turi strategiją finansiniam raštingumui skatinti, tačiau kol kas ji neveikia sėkmingai, mat didelės dalies gyventojų žinios apie finansų valdymą, pasak T. Sokolovos, yra žemos.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“, Kroatijos naujienų portalas „H-Alter“, Graikijos naujienų portalas „Efsyn“ bei Bulgarijos naujienų portalas „Mediapool“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
