Ligoninė paskelbė, kad nuo gruodžio 1 d. priversta stabdyti visas planines operacijas, nes išnaudojo ligonių kasų paskirtus pinigus. Tuo metu už viršsutartines paslaugas apmokėjimo pagal naują tvarką įstaiga tikėtis negali. Be to, ligoninė teigė, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) dar neapmokėjo maždaug 750 tūkst. eurų už jau suteiktas paslaugas.
Perkelta apie 200 operacijų
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, skubioji pagalba ir toliau bus užtikrinama, tačiau planinės operacijos yra stabdomos.
„Visos trys operacinės yra stabdomos, išskyrus skubią pagalbą. Ji be kalbų ir toliau bus teikiama. O dėl planinių operacijų visi pacientai jau skambinėja į administraciją, gal skambins ir į ministeriją, nes yra suplanavę operacijas, savo darbus, atostogas ir panašiai. Visos operacijos perkeltos į kitų metų pirmą ketvirtį“, – komentavo jis.
Pasak ligoninės vadovo, kitiems metams perkelta apie 200 operacijų. „Tai – tikrai nemažas kiekis, kas mėnesį maždaug padarome 230–240 operacijų. Jos jau suplanuotos prieš 2–4 mėnesius, pacientai atvyksta iš Klaipėdos, kitų regionų. Čia kalbame apie įvairias operacijas, ne tik dienos chirurgijos, bet ir stacionaro paslaugas – skydliaukės, skrandžio mažinimo, storosios žarnos, tulžies pūslės, kitas virškinamojo trakto operacijas“, – vardijo R. Sakalauskas.
„Į regionus nežiūrima“
Pašnekovas teigė niekada anksčiau nesusidūręs su tokia situacija. „Ji tikrai netenkina, per tiek metų pirmą kartą kartą su tuo susiduriu, kad reikėtų stabdyti paslaugas, tai nemalonu ir psichologiškai kaip žmogui, vadovui. Kažkoks nonsensas, kad reikėtų stabdyti operacijas pacientams, kurie surašyti eilėje jos laukia ne vieną mėnesį.
Panašu, kad į regionus apskritai visai nežiūrima – tegu jie kai nori, taip ir būna. Kai dirbau Klaipėdoje, pats nemačiau, kas dedasi rajonuose, dabar matau situaciją, kai atvažiuoja pacientai, 20 metų nematę gydytojo, su užleista liga, kai net nežinai, nuo ko pradėti“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Pasak ligoninės vadovo, kitiems metams perkelta apie 200 operacijų.
Negana to, įstaigos vadovas teigė, kad ligoninė dar negavusi 750 tūkst. eurų apmokėjimo už jau suteiktas sutartines paslaugas. „Tokia suma iki šiandien negauta pagal sutartį, neturime jokio signalo apie tai. Trečias ketvirtis jau pasibaigęs, per spalį nepervedė, per lapkritį irgi, jau tuoj gruodis. Tai gal tada reikėtų du mėnesius kažkam nevalgyti?“ – teigė vyriausiasis gydytojas.
Jis pridūrė, kad jei teiktų atšauktas operacijas iš savo resursų, tai įstaigai atsieitų apie 350 tūkst. eurų. „Tai apima priemones, vaistus ir gydytojų atlyginimus. Dirbti galėtume, bet mūsų rankos surištos“, – konstatavo Kretingos ligoninės vadovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastaruoju metu tai – ne vienintelė tokia situacija, kai išnaudojus ligonių kasų kvotas paslaugos stabdomos nemokamos paslaugos. Štai Jūrininkų poliklinika pranešė, kad iki mėnesio pabaigos radiologijos tyrimai bus teikiami tik mokamai.
Ligonių kasos: įstaigos ragintos atsakingai planuoti
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad VLK dar anksčiau šiemet yra paskelbusi, kad keičiasi paslaugų apmokėjimo tvarka, tad apmokėjimo už visas virškvotines paslaugas tikėtis neverta.
„Iš anksto žinodamos naujas apmokėjimo taisykles gydymo įstaigos buvo raginamos atsakingai ir racionaliai organizuoti savo veiklą bei planuoti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, teikiant pirmenybę pacientams, kuriems pagalba reikalinga labiausiai“, – rašoma ligonių kasų atsiųstame atsakyme.
Tuo metu patikinta, kad sutartinių paslaugų apmokėjimas – garantuojamas ir jos apmokamos 100 proc. „Viršijus sutartyje numatytą paslaugų skaičių, papildomos paslaugos, vadinamos viršsutartinėmis, apmokamos kas ketvirtį pagal nustatytą tvarką. Paslaugų teikimo apimtis gali planuoti pati įstaiga“, – paaiškino VLK.
Primenama, kad siekiant užtikrinti tvaresnį fondo lėšų panaudojimą ir paskatinti gydymo įstaigas labiau orientuotis į pacientų poreikius, 2025 m. balandžio 1 d. buvo atnaujinta sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka. Pagal ją:
- prioritetinės viršsutartinės paslaugos apmokamos pirmumo tvarka. Tai itin svarbios paslaugos, kurių nesuteikus laiku gali padidėti pacientų mirtingumas ir neįgalumas: skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugos, prioritetinės stacionarinio gydymo paslaugos (pavyzdžiui, gimdymo, miokardo infarkto, insulto gydymo), prioritetinės reabilitacijos paslaugos, išplėstinės ir išsamios konsultacijos. Kitos viršsutartinės paslaugos apmokamos tik apmokėjus šias paslaugas. Atsižvelgiant į fondo galimybes, sutartis viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos iki 30 proc., kitos paslaugos iki 100 proc. jų bazinės kainos.
- Už viršsutartinius kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus mokama iki 70 proc., o kitų brangiųjų tyrimų ir procedūrų (pavyzdžiui, hemodializės) – iki 100 proc. bazinės kainos, atsižvelgiant į fondo galimybes ir numatytą apmokėjimo tvarką.
- Kai kurios viršsutartinės paslaugos apmokamos skaičiuojant nuo sumos, neviršijančios 50 proc. sutartyje numatytos. Tai galioja paprastoms konsultacijoms, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, neprioritetinėms stacionarinėms paslaugoms, pradinei ir ambulatorinei medicininei reabilitacijai, neprioritetinei stacionarinei reabilitacijai, taip pat kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams.
Be kita ko, pažymima, kad pacientai neturėtų likti be paslaugų – teisės aktai numato aiškią tvarką: jei viena įstaiga dėl sutartinių lėšų ribojimų negali suteikti planinės konsultacijos ar kitos planinės paslaugos per teisės aktų nustatytą terminą, ji turėtų pasiūlyti kitą įstaigą, kur paslauga teikiama greičiau.
