„Mes vykdysime ESTT sprendimą, nes aš manau, kad mes neturime galimybės to nevykdyti, nes tai yra visuotinai pripažintos žmogaus teisės. Turėsime pataisyti ir savo teisės aktus, kad galėtume sklandžiau tuos sprendimus įgyvendinti, nes dabar sprendimas yra, pripažinimas yra, mūsų teismai tokius sprendimus priima, o įstatyme nėra tokių dalykų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį komentavo J. Olekas.
„Aš turėjau norą, kad mes jau šioje sesijoje pradėtume tuos dalykus (dėl partnerystės – ELTA) svarstyti. Dabar po teismo sprendimo galbūt dar papildomas motyvas yra. Jeigu rudens sesijoje nespėsime tai pavasario sesijoje tikrai tą turime padaryti“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, dviem Vokietijoje susituokusiems lenkams pateikus skundą, ESTT antradienį nusprendė, kad bloko šalys turi pripažinti kitose valstybėse narėse įregistruotas tos pačios lyties asmenų santuokas.
Minima lenkų pora, kurioje vienas iš sutuoktinių taip pat turi Vokietijos pilietybę, šioje šalyje gyveno ir 2018 m. susituokė Berlyne. Kai jie bandė persikelti į Lenkiją ir paprašė ten įregistruoti jų santuokos liudijimą, jų prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad „Lenkijos įstatymai neleidžia tos pačios lyties asmenims susituokti“, pareiškime teigė teismas.
„Šie sutuoktiniai, kaip ES piliečiai, turi teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje bei teisę gyventi įprastą šeimos gyvenimą, naudodamiesi šia laisve ir grįžę į savo kilmės valstybę narę“, – nurodė teismas.
Institucija pažymėjo, kad „toks atsisakymas prieštarauja ES teisei“ ir „pažeidžia ne tik laisvę judėti ir gyventi, bet ir pagrindinę teisę į privatų ir šeimos gyvenimą“.
Savo ruožtu Lietuvos Teisingumo ministerija tikino, kad ESTT sprendimas neįpareigoja šio instituto įteisinti nacionaliniuose įstatymuose.
ELTA primena, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Civilinio kodekso (CK), Civilinio kodekso proceso (CPK) ir kitais dokumentų pakeitimais siūloma numatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius.
Jei Seimas pritartų, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai gyventojai, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Partneriams, kaip ir sutuoktiniams, galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!


