Koronavirusas COVID-19

Lietuvoje mušami užsikrėtimo koronavirusu rekordai, o bene daugiausiai židinių nustatoma mokyklose. Serga ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tad neretai iškyla problemų, kadangi nėra kam gyvai mokyti sveikų vaikų. Ekspertai jau siūlo bent trumpam pereiti į nuotolinį mokymą. Kad šis pasiūlymas svarstytinas, sutinka ir politikai, tačiau pabrėžia, kad situacijos buvo galima išvengti, jei mokyklos būtų buvusios tinkamai paruoštos viruso plitimo pavojui.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 24 508 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 94 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 37 351 naują COVID-19 atvejį – daugiausiai nuo pandemijos pradžios – ir 149 pacientų mirtį.

Ugniagesiai, policija, savivaldybių transporto, komunalinės įmonės stebi augančius COVID-19 atvejus, bet kol kas neįžvelgia pavojaus, jog jų darbas gali sutrikti. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, šiuo metu departamente serga 105 darbuotojai, tarp jų ne tik ugniagesiai, bet ir valstybės tarnautojai ir užimantys kitas pareigas. 38 asmenys izoliuojasi. „Parengtis užtikrinama, dirbama keturių pamainų režimu.

Praėjusią parą nustatyti 9332 nauji COVID-19 atvejai, 14 žmonių mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iki šeštadienio keturias paras iš eilės buvo fiksuojami rekordiniai paros atvejų skaičiai, penktadienį tokių nustatyta 11 tūkst. 666. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 trys buvo pilnai paskiepyti. Praėjusią parą 116 gyventojų gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 1029 asmenys.

Kai kurioms šalims gyventojus pradėjus skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, Lietuvos ekspertai į tai kol kas žiūri nevieningai. Vieni sako pasitikintys užsienio ekspertais, tačiau kiti peikia tokį sprendimą priėmusius politikus. Pasak Sveikatos ekspertų tarybai priklausančios Aurelijos Žvirblienės, Lietuvos specialistai kol kas neplanuoja siūlyti pradėti skiepyti ketvirtąja tos pačios vakcinos doze. Tačiau dar neaišku, ar ketvirtosios dozės nuo COVID-19 tikrai nereikės.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad dabartinė užsikrėtimų banga reiškia perėjimą į naują, mažiau pavojingą „endeminį“ etapą, tačiau ateinančios savaitės bus sunkios.  Omikron atmaina skatina precedento neturinčią koronaviruso infekcijų bangą Europoje. Kadangi atmaina yra lengvai perduodama, daugumai žmonių bus sunku išvengti užsikrėtimo.

Lietuvoje girdėti pasipiktinimo dėl esą per griežtų COVID-19 valdymo priemonių. Tačiau realybė tokia, kad ir Lietuvos kaimynės, ir dalis labiausiai lankomų Vakarų Europos šalių į koronaviruso kontrolę žiūri labai griežtai. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse viešose vietose leidžiama būti tik su respiratoriais, o kitose – nepasiskiepiję ar virusu nepersirgę gyventojai negali lankytis viešojo maitinimo ar pramogų vietose.

Nuo COVID-19 mirė 10–19 m. amžiaus grupei priklausęs asmuo, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Departamento svetainėje nurodoma, kad COVID-19 nusinešė paauglės gyvybę, ji buvo pilnai paskiepyta. Tai yra antroji tokio amžiaus auka nuo pandemijos pradžios. Nuo COVID-19 taip pat yra miręs 0–9 m. amžiaus grupei priklausęs vaikas. Praėjusią parą nuo COVID-19 iš viso mirė 12 žmonių. Vienas priklausė 60–69 m. amžiaus grupei ir buvo nepasiskiepijęs.

Praėjusią parą nustatyti 11 666 užsikrėtimai koronavirusu, nuo jo sukeltos ligos mirė 12 žmonių, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Vienas mirusiųjų – 10-19 metų amžiaus, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias iki šiol paros atvejų skaičius, rekordai fiksuojami ketvirtą dieną iš eilės. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 keturi buvo pilnai paskiepyti.

Premjerė Ingrida Šimonytė prabilo apie galimybių paso likimą – tikėtina, kad jis skaičiuoja paskutines dienas – sprendimą valdžia priims jau kitą savaitę. O Lietuvai fiksuojant naują susirgimų rekordą – daugiau kaip 11 tūkstančių atvejų per parą, mokslininkai kalba apie ribojimų atsisakymą. Esą jei dauguma žmonių greitai persirgtų – pandemija išsikvėptų. Tiesa, medikus neramina augantys vaikų susirgimai – sunkiai sergantiems neskiepytiems vaikams prireikia net reanimacijos.

Nuo pirmadienio, sausio 31 d., paveiktų šalių sąrašas lieka nepakitęs, t.y. visos šalys priklauso raudonai arba pilkai zonai. Iki šiol neskiepyti ir nepersirgę asmenys, atvykstantys į Lietuvą ne vežėjų transportu ar kitais nustatytais atvejais, ir neturintys neigiamo COVID-19 tyrimo atsakymo, privalėjo per 24 val. nuo atvykimo užsiregistruoti tyrimo atlikimui Lietuvoje.

Kone kiekvieną dieną COVID-19 užsikrečiant vis didesniam antirekordiniam gyventojų skaičiui, kai kur ima trūkti darbuotojų. Darbdaviai pastebi, kad dalis darbuotojų galimai naudojasi susiklosčiusia situacija, jog nereikėtų dirbti. Nors dirbančių rankų trūkumas yra jaučiamas, darbdaviai bijo rizikuoti ir užsikrėtusių darbuotojų dirbti kol kas nekviečia. Tačiau jau ruošia scenarijus, kaip reikės dirbti, jei atvejų skaičiams nemažėjant susirgs dar daugiau darbuotojų.

Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma. Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius spaudos konferencijoje penktadienį tvirtino, jog iš viso klinikose yra per 200 COVID-19 užsikrėtusių medikų ir kitų darbuotojų, daugėja ir užimtų pacientų lovų, bet situacija kol kas išlieka stabili.

Lietuvoje didėjant COVID-19 viruso omikron atmainos susirgimų bangai, o darželinukams ir moksleiviams po žiemos atostogų sugrįžus į kolektyvus ugdymo įstaigose, daugelis tėvų ir globėjų baiminasi, kad ši liga palies ir jų vaikus. Klausimų kyla ne tik šeimose, bet ir ugdymo įstaigose.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad jau kitą savaitę Vyriausybė apsispręs stabdyti galimybių pasą. Apie tokį sprendimą premjerė prakalbo po to, kai šią savaitę prezidentas sukritikavo galimybių paso naudingumą. I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė jau kelias savaites turi planą panaikinti galimybių pasą. „Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių.

Nors užsikrėtusių COVID-19 žmonių stipriai daugėja, tai dar taip neatsiliepia hospitalizacijų skaičiui, penktadienį teikdamas naujausią informaciją konstatavo VUL Santaros klinikų direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Tiesa, šiandien medikams labiausiai nerimą kelia augantis sergančių vaikų skaičius ir dėl ligos „iškrentantis“ personalas. Kaip nurodė klinikų vadovas, pacientų skaičius šiuo metu padidėjo tik nežymiai. „Vilniaus regione išlieka vis dar 40 proc.

Praėjusią parą nustatyti 11 tūkst. 365 nauji COVID-19 atvejai, 12 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias iki šiol paros atvejų skaičius, rekordai fiksuojami trečią dieną iš eilės. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 11 buvo nepaskiepytų arba paskiepytų nepilnai. Praėjusią parą 554 gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 7105 asmenys.

Pastarosiomis dienomis sparčiai augant COVID-19 ligos atvejų skaičiui (paskutinių 7 dienų vidurkis parai – 7185 nauji atvejai), padidėjo ir testavimo dėl koronaviruso infrastruktūros apkrova. Atsižvelgusios į susidariusią situaciją, Lietuvos savivaldybės didina testavimo vietų skaičių, ilgina mobilių punktų darbo laiką ir dažnina ėminių paėmimo periodiškumą. Numatoma, kad per artimiausias dienas testavimosi vietų padaugės keliais tūkstančiais.

Europos Sąjungos (ES) skaitmeninis COVID pažymėjimas po pilnos vakcinacijos bus išduodamas 270-čiai dienų, o Lietuvoje galios septynis mėnesius, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak SAM, vasario 1 dieną visoje ES įsigalios atnaujinta COVID pažymėjimų išdavimo tvarka. Pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusiems gyventojams šis dokumentas bus išduodamas 270-čiai dienų, o pasiskiepijusiems sustiprinančiąja doze – neribotam laikui.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra ketvirtadienį pranešė nerekomenduosianti skiepyti nuo pandeminio koronaviruso 5–11 metų amžiaus vaikų.  Šis sprendimas reiškia, kad Švedija vėl pasirinko kitokią nei dauguma Europos šalių COVID-19 strategiją.  Ši Skandinavijos šalis, prasidėjus pandemijai priėmusi kontroversišką sprendimą neskelbti jokių karantinų ir neuždaryti mokyklų, rekomenduoja skiepyti tik rizikos grupei priklausančius vaikus.

Užsikrėtimų COVID-19 atvejams šovus į neregėtas aukštumas epidemiologai nesiima prognozuoti, ar kitą savaitę, kaip žadėta pirminiais skaičiavimais, omikron banga Lietuvoje jau galėtų pasiekti piką. Be to, jau stebimas stacionarinių lovų pilnėjimas, todėl raginama neprarasti budrumo ir, kiek įmanoma, apriboti aktyvų socialinį gyvenimą.

Ant plauko gali pakibti galimybių paso likimas. Ir šalies vadovas, ir kai kurie ekspertai abejoja, kad kovojant su greitai plintančiu omikronu pandemijos pradžioje įvesti ribojimai vis dar veiksmingi. Prezidentas aiškina, kad galimybių pasas supriešina visuomenę, bet viruso plitimo nestabdo. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sako, kad galimybių paso likimą išties imsis svarstyti. Peržiūrės ir kitus dabar galiojančius ribojimus.

Lietuvoje ketvirtadienį fiksuotas dar vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejų rekordas – praėjusią parą nustatyta 10630 naujų COVID-19 atvejų. Dėl išaugusio sergamumo kai kurie ekspertai jau siūlo naujas pandemijos valdymo priemones, pavyzdžiui, svarstyti nuotolinio ugdymo grąžinimą. Tuo metu kitos Europos šalys pradeda atlaisvinti koronaviruso ribojimus.

Praėjusią parą nustatyta10630 naujų COVID-19 atvejų, 9 žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Naujų atvejų rekordas fiksuojamas antrą dieną iš eilės. Trečiadienį pranešta apie 9,5 tūkst. naujų susirgimų. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 aštuoni buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 488 gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 6772 asmenys.

Lietuvoje koronaviruso rekordas – užfiksuota 9490 naujų užkrato atvejų. Testavimo punktai Vilniuje ir Kaune perpildyti, jie vos atlaiko tūkstantinius besitestuojančių žmonių srautus. O gyventojai pikti, mat laukia kilometrinėje eilėje prie testų ir negauna atsakymų po dvi, tris  paras. Mokslininkai tikina, kad sergančiųjų skaičius gali būti dvigubai ar net trigubai didesnis.

Vilnietė Daiva apstulbo, kai nuo rudens suplanuota sausio viduryje turėta atlikti planinė pilvo operacija buvo perkelta dar keliems mėnesiams. Ji teigė nesuprantanti, kodėl taip įvyko, mat šalyje nėra paskelbtas karantinas ar kitaip ribojamos planinės paslaugos. Gydymo įstaiga gi paaiškina, kad tokių sprendimų tenka imtis dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos. Portalas tv3.lt neseniai sulaukė vilnietės Daivos (vardas žinomas ir pakeistas, – aut. past.

Lietuvoje rekordišku tempu plintant koronavirusui ir stipriai išaugus eilėms į testavimo punktus, gyventojai ėmė dėl COVID-19 tirtis namie. Iš vaistinių ir parduotuvių lentynų šluojami greitieji antigeno testai. Prekybininkai spėja, kad prie to prisidėjo išaugęs sergamumas, be to, didėjantis žmonių sąmoningumas ir noras testuotis namie. Pastarosiomis dienomis užsikrėtimų kreivei pakylant iki dar neregėtų aukštumų, gyventojai ėmė aktyviau testuotis namie.

3,5 tūkst. – tiek iš trečiadienį nustatytų 9,5 tūkst. užsikrėtimų patvirtinta mokyklinio amžiaus vaikams. Mokyklų vadovai sako, kad pastarosiomis dienomis situacija blogėja praktiškai ne dienomis, o valandomis. Serga ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, kai kur juos pavaduoja psichologai, bibliotekininkai ir logopedai. Situacijai stipriai prastėjant girdisi ne tik specialistų, bet ir pačių mokyklų vadovų raginimų pereiti į nuotolinį ugdymą.

Keliskart išaugus testavimo apimtis Kaune planuojama atidaryti antrą COVID-19 patikros punktą, sako Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša. „Planuojame, vyksta derybos, pasiruošimai, ir, kai tik atidarysime, pranešime, tas yra dienotvarkėje, mes galvojame apie savaites“, – trečiadienį LRT sakė P. Kibiša.

Ikimokyklinėse įstaigose ketinama dėl COVID-19 tikrinti greitaisiais seilių testais, vadinamaisiais čiulpinukais, sako sveikatos apsaugos ministras. „Galvojame, kad ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose galėtume naudoti seilių metodą, vadinamuosius čiulpinukus, tai yra savikontrolės testus, kurie gana reikšmingai sumažintų įtampą laboratorijose“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Arūnas Dulkys. Anot jo, dabar ikimokyklinės įstaigos tikrinamos imant mėginius nuo paviršių.

Pranešama, kad nuo šiandien Vilniaus testavimo punkte keičiasi tvarka.  Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, tvarka keičiama atsižvelgiant į sudėtingą epidemiologinę situaciją.

Nors COVID-19 atvejai auga, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad situacija ligoninėse valdoma. Be kita ko, jis ragino nesistebėti dideliais vienos dienos atvejų skaičiais, mat ten gali susisumuoti ir ankstesnių dienų tyrimų rezultatai. Pasiskiepijusių skaičius vis didėja, tačiau lygiai taip pat auga užsikrėtimų atvejai. Paprašytas paaiškinti, kodėl taip yra, ministras pabrėžė omikron atmainos specifiškumą.

Norvegija priėmė sprendimą atšaukti karantiną visiems į šalį atvykstantiems žmonėms, nepriklausomai nuo vakcinacijos statuso ir gautos vakcinos gamintojo, paskelbė vyriausybė. „Vadovaudamiesi Nacionalinio visuomenės sveikatos apsaugos instituto rekomendacijomis atšaukiame reikalavimą atvykus karantinuotis, nes jis nebelaikomas būtinu infekcijai kontroliuoti. Taisyklė įsigalioja 2022 metų sausio 26 dieną“, – sakoma pranešime.

Trečiadienį Lietuvoje užfiksuotas naujas užsikrėtimų koronavirusu rekordas, kokio nebuvo per visą pandemiją – 9490 atvejai. Tiesa, nors skaičiai ir gali gąsdinti, būtent tokius ir dar didesnius ekspertai ir prognozavo. Stipriausiai omikrono banga kol kas kyla Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Dar praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įvardyta tendencija, panašu, nesikeičia. Didžiausias naujų atvejų augimas fiksuojamas Vilniaus mieste.

Praėjusią parą nustatyta 9490 naujų COVID-19 atvejų, 12 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias iki šiol registruotas paros naujų atvejų skaičius Lietuvoje. Paskutinį kartą rekordinis atvejų skaičius fiksuotas prieš savaitę, kai nustatyta 7,2 tūkst. atvejų. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 devyni buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 510 gyventojų gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 6459 asmenys.

Paaiškėjo, kas tas laimingasis laimėjęs iki šiol didžiausią istorijoje  – 24 milijonų eurų – prizą „Eurojackpot“ loterijoje. Tai – 40-metis vilnietis, kuris bilietą nusipirko pridavęs butelius taromate. Visą savaitgalį jis nė nenutuokė, kad tapo vienu iš 200 turtingiausių lietuvių, kurio turtas šiuo metu toks pat kaip ir Domanto Sabonio. Tiesa, nors vyro sąskaitose greit nuguls milžiniška suma, vyras sako, kad darbo mesti neplanuoja.

Koronaviruso situacija Lietuvoje – įtempta. Savivaldybės pradeda riboti renginius, o kasdien fiksuojama tūkstančiai naujų užsikrėtimų. Tai susiję ir su didelėmis testavimo apimtimis. Antradienį Vilniuje prie mobilių testavimo punktų nusidriekė automobilių eilės. Antradienio vakaras testavimo punkte Vilniuje – intensyvus. Šalia „Avia Solutions Group“ arenos, Ozo parke, kur ir įsikūrusęs mobilusis testavimo punktas – milžiniška automobilių eilė.

Sostinėje nutįsusios žmonių eilės prie COVID-19 testavimo punktų nesibaigia. Tam, kad būtų atliktas PGR tyrimas, kai kuriems iš jų tenka pralaukti ir daugiau kaip valandą. Vilnietė Justina (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) pasakoja kaip reikiant nustebusi, kai ryte išvydo nutįsusią automobilių eilę nuo pat Ozo gatvės.

Nuo praėjusio pirmadienio renginiuose uždarose erdvėse visi vyresni nei 6 m. gyventojai turi dėvėti respiratorius. Vis dėlto 6-erių vaiko ir suaugusio žmogaus veidas skiriasi, tad vaikams yra reikalingas mažesnis respiratorius. Vaikams pritaikytų, mažesnių vaikiškų kaukių parduotuvėse ir vaistinėse apstu. Tačiau su respiratoriais situacija kitokia – jų pirkti neranda ne tik gyventojai, bet ir verslininkai.

Ekspertų komisija antradienį rekomendavo Izraelio vyriausybei pradėti vyresnių nei 18 metų amžiaus gyventojų skiepijimą ketvirta vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze.

Visose pasaulio šalyse registruojant katastrofiškai greitą naujausios koronaviruso omikron atmainos plitimą naujausias įžvalgas apie situaciją teikia Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jei 2021 m. rugsėjo mėn. Europoje per savaitę buvo po 1 milijoną  naujų užsikrėtimų koronavirusu, tai 2022 m. sausio mėn.

Praėjusią parą nustatyti 5122 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 dešimt buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 579 žmonės gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 5,1 tūkst. asmenų. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1132 COVID-19 sergantys pacientai – 74 daugiau nei prieš parą, 87 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,9 tūkst.

Lietuvoje plintant omikron variantui, profesorius Saulius Čaplinskas paaiškino, kodėl šis variantas plinta taip greitai.  Pasak profesoriaus, tai susiję su tuo, kad omikron ilgai išlieka ant įvairių pavirščių.

Nors dar prieš kelis mėnesius būtų sunkiai buvę galima tuo patikėti, nuo šios savaitės prireikus kontaktiniu būdu dirbti galės ir teigimą PGR turintys asmenys. Tiesa, tą galės daryti tik gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai ir liga turės būti besimptomė. Be to, toliau švelninami izoliacijos reikalavimai – tą turės daryti tik šeimos nariai.

Sparčiai augantis sergamumas COVID-19 kelia nerimą Lietuvos savivaldybių vadovams. Vyriausybei kol kas nesiimant keisti koronaviruso valdymo priemonių, tokius sprendimus individualiai priima pačios savivaldybės. Pirmieji žingsniai – renginių draudimas bei mokslai nuotoliu. Be to, didelį nerimą savivaldybėms kelia artėjantis Vasario 16-osios minėjimas.

Kauno – Europos kultūros sostinės iškilmės sulaukė pareigūnų dėmesio. Po gautų gyventojų skundų policija aiškinasi, kodėl Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir premjerė Šimonytė priėmimo metu ne visada dėvėjo respiratorius. Vyriausybė linksniuojama ir kituose pandemijos frontuose. Nuo šiandien Lietuvoje galima dirbti ir sergant COVID-19. Nauja tvarka kritiškai svarbių sričių darbuotojams leidžia dirbti ir sergant besimptome forma.

Nuo vasario 1 d. veiklą nutraukia pagrindinis Klaipėdos vakcinacijos centras, esantis Paryžiaus Komunos g. 16 A (Futbolo mokyklos teritorijoje). Čia vakcinacija nuo COVID-19 nebevyks, tačiau palankios galimybės pasiskiepyti Klaipėdoje išlieka ir toliau. Visi norintys pasiskiepyti, tai galės padaryti pirminės sveikatos priežiūros centruose, kuriuose yra prisirašę.

Nuo šio pirmadienio įsigaliojo naujos izoliacijos taisyklės. Nuo šiol izoliuotis reikia tik tiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą šeimoje. Tiems, kas turėjo didžiausios rizikos sąlytį darbe, izoliuotis nebereikia. Tiesa, galioja atskiros išimtys tam tikrų profesijų atstovams. Pateikiame glaustą informaciją apie svarbiausius pasikeitimus ir šiuo metu galiojančią izoliacijos tvarką. Kam reikia izoliuotis? Nuo sausio 24-osios įsigaliojo izoliacijos taisyklių pakeitimai.

Nuo pirmadienio įsigaliojusi tvarka, leidžianti kai kurių kritiškai svarbių sričių atstovams dirbti ir sergant besimptome COVID-19 forma, dar nėra taikoma, sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. „Nepaisant priemonių, gali susiklostyti tokios aplinkybės, kad visi kontaktiniu būdu dirbantys darbuotojai yra apsikrėtę. Tokiu atveju darbdavys galės prašyti apsikrėtusių, bet neturinčių simptomų darbuotojų, grįžti į darbą. Ta tvarka bus taikoma tik labiausiai kritiniais atvejais.