Praėjusią parą buvo pagerintas naujų užsikrėtimų COVID-19 antirekordas – patvirtinti 9490 atvejai. Statistikos departamento duomenimis, 3514 atvejai patvirtinti amžiaus grupėse iki 19 m. Tai reiškia, kad galimai maždaug trečdalis užsikrėtimų nustatyta moksleiviams.
Neraminančios tendencijos matyti ir protrūkių žemėlapyje. Trečiadienio duomenimis, šalyje yra 1258 koronaviruso protrūkiai, dauguma iš jų, 1013, yra nustatyti ugdymo įstaigose.
Mokyklų vadovai išskiria dvi didžiausias bėdas šioje situacijoje. Tai yra sergantys moksleiviai ir sergantys darbuotojai. Susirgus tam tikrai daliai abiejų šių grupių žmonių, kontaktinis ugdymas tampa nebeįmanomas.
Mokyklos pereina prie nuotolinio ugdymo
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas pastebi, kad užsikrėtimų skaičiai didėja, kaip visoje šalyje, taip ir ugdymo įstaigose. Yra mokyklų, kur į nuotolinį ugdymą perėjo trečdalis ar net pusė klasių.
Pasak D. Žvirdausko, kelios mokyklos dar antradienį perėjo prie visiškai nuotolinio ugdymo. Daugelyje didžiųjų miestų diskutuojama, ar nereikėtų kontaktinio ugdymo savaitei ar dviem nutraukti.
Lietuvos progimnazijų asociacijos (LPA) tarybos pirmininko, Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus Tomo Jankūno vertinimu, situacija blogėja reikšmingai, sergančiųjų daug.
Progimnazijos vadovas sako, kad moksleiviams grįžus iš žiemos atostogų buvo nustatomi praktiškai vienetai užsikrėtimų, tačiau dabar situacija pasikeitė kardinaliai. Šiuo metu serga virš 100 moksleivių, virusas paveikė apie 10 proc. progimnazijos moksleivių.
„Procesas prasidėjo praeitą savaitę, dalis klasių po savaitės izoliacijos turėtų sugrįžti prasirgę. Jeigu virusas įsisuko, paplinta labai greitai, paliečia didesnę dalį klasės. Tie, kurie praėjusią savaitę išėjo pritaikius septynių dienų izoliacijos laikotarpį, rytoj sugrįžta. Aišku, randasi ir naujų klasių, kurios yra netoli ribos, kai reikės išeiti izoliaciją“, – tv3.lt pasakoja T. Jankūnas.
Kaip sako T. Jankūnas, izoliacijos ir tyrimų procesas yra kiek sulietėjęs. Jei virusas aptinkamas poroje kaupinių, izoliuotis ir laukti PGR tyrimo rezultato turi 10–12 vaikų.
D. Žvirdauskas pasakoja, kad viename iš trijų KTU inžinerijos licėjaus filialų mokosi 778 moksleiviai. 281 moksleivis šiuo metu yra izoliacijoje. Kitų klasių moksleiviai mokosi nuotoliniu arba hibridiniu būdu.
„Manau, kad Vyriausybės sprendimas testuoti du kartus per savaitę ir duoti testus į namus yra teisingas. Įvyko taip, kad netgi tie tėvai, kurie nebuvo davę sutikimo testuotis, vaikams gavus testą, jį padarė. Tokiu būdu ligos užkardymas duoda tam tikrą rezultatą“, – tv3.lt sako D. Žvirdauskas.
Ėmė sirgti mokytojai, o juos pavaduoja psichologai, logopedai ir bibliotekininkai
Kitas svarbus situaciją sunkinantis veiksnys – mokytojų trūkumas. Kaip pasakoja KTU inžinerijos licėjaus vadovas D. Žvirdauskas, šiuo metu COVID-19 serga apie 10 įstaigos mokytojų. Susiduriama su bėda, kad nebėra, kam dėstyti.
„Mokytojus vaduoja kiti kolegos. Jeigu mokytojas yra izoliacijoje, o neserga, veda užsiėmimą nuotoliniu būdu. Moksleiviai sėdi klasėje įsijungę multimediją, o su jais sėdi pagalbos specialistai – psichologai, socialiniai pedagogai, bibliotekininkai, spec. pedagogai, logopedai ir t.t.
Mes suprantame, tai yra normalu pandemijos sąlygomis. Esame ne tiek švietimo įstaiga, bet tapome priežiūros, užimtumo įstaiga. Suprantame, kad vaikus uždaryti į nuotolį yra dar didesnis blogis, nei tam tikri organizaciniai nesklandumai“, – pasakoja D. Žvirdauskas.
D. Žvirdauskas atskleidžia, kad du iš 10 sergančių mokytojų susidūrė su kiek sunkesne ligos forma, o likę veda pamokas, mat ligos simptomų nejaučia.
Personalo situacija mokykloje apžvelgiama kiekvieną dieną. Pasak D. Žvirdausko, šalyje yra mokyklų, kur serga ir negali dirbti apie du trečdaliai techninio personalo. Taip nutikus, likęs personalas perskirsto darbus.
„Ateina valytojos, kurios likusios. Valo ne visas mokyklas, o, tarkime, sanitarinius mazgus, tas vietas, kur reikia daugiau dėmesio, išneša šiukšles. Dirbame tokiomis įdomiomis sąlygomis“, – sako D. Žvirdauskas.
Grįžus iš žiemos atostogų Vilniaus Antakalnio progimnazija neturėjo problemų dėl sergančių darbuotojų. Pasak direktoriaus T. Jankūno, administracija stengėsi sudaryti sąlygas kiek įmanoma didesnei progimnazijos darbuotojų daliai dirbti nuotoliniu būdu.
„Dabar jau turime per 10 sergančių darbuotojų. Tarp jų yra ir ugdymo aplinkos darbuotojai, ir pagalbos specialistai, specialieji logopedai. Turime dalį mokytojų, kurie serga, bet nebūtinai yra nedarbingume.
Jei klasė turi pritaikytą režimą, o mokytojas jaučiasi galintis dirbti, veda pamokas nuotoliniu būdu. Arba keičiame ir vykdome pavadavimus, dirbti ateina kitas žmogus, kol tai galima padaryti, kol kas bandome išsisukti iš situacijos“, – sako T. Jankūnas.
T. Jankūnas priduria, kad mokyklos ieško įvairių būdų, kaip spręsti šią problemą.
„Sistema yra tokia, kad mes neturime pavaduojančių mokytojų. Kai kalbame apie pradinį ugdymą, mus Vilniuje gelbėja visos dienos grupės mokytojai, kurie ateina dirbti po pietų, tad jų rytinis laikas yra laisvas. Jais remiantis galime užglaistyti skyles – juos pasikviesti į rytinę dalį.
Tačiau su dalykininkais, pavyzdžiui, turime vieną fizinio ugdymo mokytoją sergančią ir viskas – nėra kuo pakeisti“, – pasakoja T. Jankūnas.
Kai kurie direktoriai norėtų visuotinio nuotolinio ugdymo
LMVA prezidentas D. Žvirdauskas sako, kad mokyklų vadovai dėl situacijos nepanikuoja, dirba susikaupę ir visomis išgalėmis stengiasi užtikrinti reikalavimų laikymąsi.
Be to, mokyklų vadovams talkina ir sveikatos priežiūros specialistai, konsultuoja, kokius sprendimus geriausia priimti. Vis dėlto šokiruoja klausimas, ką dėl nuotolinio ugdymo mano mokyklos direktoriai.
„Būtų imperatyvus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nurodymas, kad jeigu viršijame šią normą, turime užsidaryti. Dabar dar ir vadovas turi teikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui, tada jie sprendžia, kokia ta situacija. Reikėtų greičiau išeiti, greičiau grįžti“, – sako D. Žvirdauskas.
Dalis mokyklų vadovų norėtų, kad būtų priimtas visuotinis sprendimas pereiti prie nuotolinio ugdymo.
„Yra tokių pasvarstymų, kad galbūt reikėtų centralizuotų sprendimų. Kai kurie kolegos mano, kad galėtų būti centralizuotai įvedamas kokioms dviem savaitėms nuotolinis ugdymas“, – teigia LPA tarybos pirmininkas T. Jankūnas.
Dėl sergamumo kreivės nerimauja ir tėvai
Be to, pasimetimas jaučiasi ir tarp tėvų. Pasak D. Žvirdausko, yra dvi tėvų stovyklos. Didžioji dauguma pasitiki įstaigomis ir jų priimamais sprendimais.
Apie trečdalis tėvų, stebėdami sergamumo rodiklius nerimauja.
„Jie pastebi, kad turime tiek klasių izoliacijoje ir klausia, ar neverta visiems išeiti į nuotolinį ugdymą. Žinau gal keturis ar penkis atvejus, kai parašome, jog vaikas turi būti izoliacijoje, gauname kažkokio teisininko surašytus raštus, kad neužtikriname teisės vaikui į kontaktinį ugdymą ir kad jie atsisako neateiti į mokyklą.
Jeigu tas vaikas, kuris turi būti izoliacijoje, yra atvežamas, jis eina į atskirą patalpą. Jam įjungiamas kompiuteris ir jis dalyvauja pamokose nuotoliniu būdu iš kitos patalpos. Tokiu būdu užtikrinamos teisės ir saugumas“, – sako D. Žvirdauskas ir priduria, kad didžioji dalis tėvų yra supratingi bei racionalūs.
Profesorius Stankūnas svarsto, ar nereikėtų trumpam pereiti į nuotolinį ugdymą
Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialiniuose tinkluose trečiadienį pasidalijo žinute apie vaikų sergamumą.
Pasak profesoriaus, daugiausia užsikrėtimų fiksuojama 10–19 m. amžiaus grupėje. Taip pat daug atvejų nustatyta ir tose amžiaus grupėse, kurioms gali priklausyti moksleivių tėvai – 30–39 m. ir 40–49 m., taip pat vaikų iki 10 m. amžiaus grupėje.
„Ir nors moksliniai duomenys rodo, kad omicronas sąlygoja lengvesnę ligos eigą, tačiau tai nėra „paprasčiausia sloga“. Tad svarstau, ar nebūtų verta pagalvoti apie trumpą „peršokimą į nuotolį“. Nes atrodo, kad ir tam laikas sakyčiau gana tinkamas.
Ką tik baigėsi rudens pusmetis, o ir žiemos atostogos (vasario 14–18 d.) nėra „už kalnų“. Gal tai labai nesutrukdytų mokymosi procesui, bet „kreivę paplokštinti“ turėtų“, – rašė M. Stankūnas.
Ministerijos atstovas: visuotinis nuotolinis ugdymas nėra svarstomas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovas, ministrės patarėjas Dainoras Lukas pastebi, kad situacija šalies mokyklose šią savaitę yra pakitusi. Sergamumas mokyklose auga, kaip auga ir bendras sergamumas šalyje.
Ministerijos duomenimis, karantinas yra paskelbtas dvejose įstaigose. Tai Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje ir Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pakalnutė“.
Karantinas yra paskelbtas apie 640 mokyklų klasių (tai yra apie 4 proc. visų klasių) ir 21 darželio grupėje.
Kaip nurodo D. Lukas, karantinas įstaigoje įprastai trunka 7 arba 14 dienų. Daugiausiai besimokančių nuotoliniu būdu moksleivių šiuo metu yra Vilniuje.
„Mokyklos puikiai tvarkosi su situacija, operatyviai reaguoja į padėtį ir pačios paskelbia infekcijų plitimą ribojantį režimą, užtikrinantį, kad mokiniai nesimokytų kontaktiniu būdu. Tai leidžia valdyti situaciją, į nuotolinį ugdymą išeinant atskiroms klasėms, likusiems mokiniams toliau mokantis klasėse“, – tv3.lt komentuoja D. Lukas.
Ministerijos atstovas primena, kad šiuo metu svarbiausia viruso plitimo valdymo priemonė yra testavimas. Ministerija dėkoja tėvams, kurie sutinka, kad jų vaikai būtų testuojami.
„Jie padeda išlaikyta atviras mokyklas ir tiems vaikams, kurių tėvai neleidžia jiems testuotis.
Jei ne testavimas, anot epidemiologų, infekcija išplistų mokyklose labai greitai. Toliau raginame mokyklas testuoti vaikus. Taip pat prašome savivaldybių ir mokyklų vadovų pasirūpinti, kad vaikai penktadieniais gautų greitųjų savikontrolės testų į namus“, – primena D. Lukas.
Šiuo metu ministerijos prioritetas išlieka vaikų mokymasis kontaktiniu būdu.
„Visuotinis nuotolinis ugdymas šiuo metu nėra svarstomas. Jis galėtų būti svarstomas, jei Vyriausybė matytų, kad sveikatos apsaugos įstaigos patiria didelių sunkumų, prie pavojingos ribos artėtų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių lovų užimtumas“, – teigia D. Lukas.
Numatyta kritinė riba – 240 užimtų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus lovų, skirtų COVID-19 pacientams.
Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, užimtos 93.
Šalies ugdymo įstaigose fiksuojami 1013 protrūkiai, su jais siejami 3535 atvejai. Didžioji dalis jų yra pirminiai, nustatytas 2541 didelės rizikos kontaktas.
Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokosi daugiau kaip 327 tūkst. mokinių.
Gal kai ligoninių lovas užpildys pedagogais ar klasėse nebeliks kam dirbti?
Ar girdi Šiugždiniene, teks kelt minkštąją iš ministerijos ir eit į klases padirbėt...
