COVID-19 kiekvieną dieną užsikrečia vis daugiau žmonių. Sausio 27 d. buvo patvirtinti 11 433 atvejai, sausio 26 d. – 10 301 užsikrėtimas.
Kai užsikrečia tiek daug žmonių, logiška, kad valstybė kuriam laikui netenka dalies darbuotojų. Įvairios įstaigos ir įmonės pripažįsta jaučiančios pandemijos įtaką ir dėl COVID-19 šiuo metu turinčios dalį darbuotojų nedarbingume.
Lietuvos paštui kartais tenka sutrumpinti ar sustabdyti pašto skyriaus veiklą
Sergančių darbuotojų neišvengė ir Lietuvos paštas. Įmonės atstovė Monika Pulokė pastebi, kad COVID-19 tema įmonei yra labai svarbi. Siekiama užtikrinti ne tik savo darbuotojų, bet ir klientų saugumą.
Įmonėje dirba tūkstančiai darbuotojų, tad užsikrėtimai COVID-19 yra savaime suprantami. M. Pulokė skaičiuoja, kad remiantis pastarųjų 10-ies dienų statistika, įmonėje serga 50 darbuotojų. Tai yra apie vienas procentas nuo visų darbuotojų.
Statistikoje dar neatsispindi darbuotojai, kurie izoliuojasi dėl kontakto su sergančiuoju, tad realiai negalinčiųjų dirbti skaičius yra kur kas didesnis.
„Sužinoję apie darbuotojui nustatytą virusą visuomet imamės visų įmanomų saugumo priemonių, kartais jos reikalauja ir veiklos pokyčių – susirgusius darbuotojus keičiame pavaduojančiais, ieškome papildomų darbuotojų, kartais tenka ir laikinai sutrumpinti ar sustabdyti pašto skyriaus veiklą“, – tv3.lt teigia M. Pulokė.
Stebint, kad užsikrėtimų daugėja, M. Pulokė įspėja, kad gali pasitaikyti laikinų nepatogumų klientams, tačiau daroma viskas, kad jų būtų kuo mažiau.
„Darbuotojai, vykdantys kritiškai svarbias funkcijas, t. y. pristatantys ir išmokantys pensijas, kitas socialines išmokas, turi tiesioginį kontaktą su klientais. Siekdami užtikrinti savo klientų sveikatos saugumą, ypatingai vertindami šios klientų grupės amžių, todėl, padidėjus susirgimų skaičiui tarp darbuotojų, pirmiausia sieksime perskirstyti darbuotojų funkcijas, kad kritiškai svarbias funkcijas vykdytų tik virusu nesergantys darbuotojai.
Žinoma, visuomet reaguojame į situaciją ir jeigu ji iš esmės pasikeistų – tarp darbuotojų būtų didelis susirgimų skaičius ir nebūtų galimybės juos pakeisti, ieškotume alternatyvių sprendimų kaip užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą klientams“, – komentuoja M. Pulokė.
Iškritus keliems darbuotojams paslaugų tiekimas sutrinka
Centro poliklinikos vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras pasakoja, kad Centro poliklinikoje šiuo metu COVID-19 serga 25 darbuotojai. Visi jie yra pasiskiepiję, serga lengva forma ir gydosi ambulatoriškai. Iš viso poliklinikoje dirba apie tūkstantis darbuotojų.
„Serga įvairūs darbuotojai – dvi sekretorės, laboratorijos darbuotojai, slaugytojai, gydytojai“, – tv3.lt komentuoja K. Štaras.
Koronaviruso židinių poliklinikoje nėra. Pasak K. Štaro, poliklinikos darbuotojai užsikrėtė namie, o ne darbe.
Įstaigos vadovas sako, kad kol kas darbuotojų sirgimas įtakos sklandžiam darbui nedaro. Vis dėlto naujieji antirekordai poliklinikos darbą paveikė kita prasme.
„Šiuo metu darbuotojų trūksta tik dėl to, kad dalį jų turime skirti vakcinacijai, dalį PGR mobilius punktus. Pavyzdžiui, šią savaitę skirti turėjome 47 darbuotojus. Mes be jų turime užtikrinti paslaugų tiekimą“, – teigia K. Štaras.
Nors Vilniaus Centro poliklinikoje situacija dar kontroliuojama, kai kuriuose kituose regionuose padėtis yra blogesnė.
„Periferijoje, rajoninėse ligoninėse, pirminės sveikatos priežiūros centruose ir šiaip yra darbuotojų trūkumas, iškritus keliems darbuotojams, pavyzdžiui, reanimacijoje dirbantiems, paslaugų tiekimas, be abejo, sutrinka“, – aiškina K. Štaras.
Svarsto, kaip reikėtų elgtis, jei užsikrėtusiųjų padaugėtų
Viešojoje erdvėje dar šią savaitę buvo pasirodžiusi informacija, kad dėl darbuotojų sergamumo vėluoja šiukšlių išvežimas Kaune. Už tai atsakingos „Kauno švarkos“ atstovas Jonas Tumpa aiškina, kad šiuo metu iš 535 darbuotojų COVID-19 serga 7.
Įmonėje dirba 120 vairuotojų, iš jų COVID-19 serga keturi. Kaip sako įmonės atstovas, didelės bėdos dėl darbuotojų trūkumo šiuo metu nėra. Susirgusius darbuotojus sklandžiai pavaduoja kiti.
Bendrovė skatina simptomus pajutusius darbuotojus izoliuotis ir į darbo vietą grįžti tik gavus neigiamą koronaviruso tyrimo rezultatą.
„Kadangi yra daug darbuotojų, jeigu apkrėstų, įmonei nebūtų nieko gero. Galimai sutriktų paslaugų tiekimas. Stengiamės tai riboti. Turime viduje darbuotoją, kuri tikrina kitus greitaisiais testais. Jeigu parodo teigiamą rezultatą, darbuotojai vyksta testuotis ir kol serga neina į darbą“, – tv3.lt nurodo J. Tumpa.
Vis dėlto jei užsikrėtimų COVID-19 daugėtų, tikėtina, atsirastų ir daugiau užsikrečiančių įmonės darbuotojų. J. Tumpa teigia, kad įmonės darbas ir ištekliai yra planuojami iš anksto. Pasak jo, įmonė turi darbuotojų rezervą kiekvienai pozicijai.
„Dabar yra tokia situacija, kad Lietuvoje yra daug užsikrėtimų, galimai ir mes to neišvengsime. Jei taip nutiktų, bandytume imti darbuotojus iš kitų skyrių.
Pas mus yra daug skyrių. Vieni renka pakuotes, kiti renka komunalines atliekas, kiti tvarko miestą. Tačiau visi jie yra vieni su kitų funkcijomis susipažinę. Jeigu matytume, kad viename skyriuje imtų trūkti darbuotojų, laikinai, kol kiti sirgtų, juos galimai pavaduotų darbuotojai iš kitų skyrių“, – svarsto J. Tumpa.
Labiau paveikė kitos peršalimo ligos nei COVID-19
Dar sausio pradžioje Vilniaus viešojo transporto (VVT) „Facebook“ paskyroje pasirodė įspėjimas, kad dėl įmonėje siaunčiančių peršalimo ligų gali vėluoti viešojo transporto maršrutai.
VVT atstovė Giedrė Vinickienė informuoja, kad šiuo metu serga apytiksliai tiek pat darbuotojų, kaip sirgo sausį. Iš dvejų tūkst. darbuotojų peršalimo ligomis serga apie 140–150 vairuotojų. COVID-19 serga 19 darbuotojų.
Pradėjus sirgti darbuotojams, VVT ėmėsi veiksmų, buvo perdėlioti darbo grafikai ir transporto maršrutai.
„Kai maršrutai yra planuojami, pasirenkama keisti tuos maršrutus, kurie važiuoja dažniausiai ir turi daugiausiai alternatyvų, kad keleiviai to nepajustų. Pavyzdžiui, G maršrutai važiuoja labai dažnai ir jeigu yra kelių minučių klausimas, perplanuoti tie maršrutai.
Žiūrima, kad būtų patogu persėsti, nebūtų dideli tarpai tarp reisų. Tokiu būdu jei buvo keičiami, tačiau dabar nebuvo keisti kurį laiką“, – tv3.lt informuoja G. Vinickienė.
Šiuo metu VVT darbas vyksta sklandžiai, papildomų sunkumų gyventojai neturėtų jaustis. Vis dėlto situacija yra greitai kintanti, tad įmonė ją stebi ir yra pasirengusi imtis papildomų veiksmų.
„Visos įmonės, kurioms yra patikėta užtikrinti viešąsias paslaugas, rengiasi planus įgyvendinti – kas būtų, jei situacija imtų blogėti. Pas mus yra ir vairuotojų mokinių, kuriuos galėtume pakviesti dirbti jeigu taip nutiktų. <…>
Pernai turėtas pamokas išmokome ir kai buvo tikrai sudėtinga situacija, mes kalbinome kitus darbuotojus, kurie dirba kitose pareigose, bet turi reikiamą kvalifikaciją vairuoti reikiamas priemones ir dirbti kviečiame juos. Kol kas situacija yra stabili ir paslaugas galime užtikrinti su esamais resursais“, – teigia G. Viniskienė.
Darbdaviai: matome masišką reiškinį
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas sako, kad pandemijos gniaužtus darbdaviai jaučia akivaizdžiai.
„Apie tai įspūdį galima susidaryti pamačius, kokios yra eilės prie testų. Labai daug žmonių nori legalizuotis, kad serga. Jeigu pajunta, kad kažkas negerai. Kartais yra keista, nes lyg žmogus serga, lyg ne, lyg turi kažkokią slogą, pagalvoja, kad susirgo. Jeigu gaus patvirtinimą, kad serga, vadinasi, galės neiti į darbą. Matome tai masiškai“, – tv3.lt pasakoja D. Arlauskas.
Vis dėlto LDK prezidentas nedrįstų sakyti, kad toks darbuotojų elgesys yra piktybiškas. Pasak jo, gali būti kalta visuomenėje vyraujanti nuotaika dėl pandemijos.
„COVID-19 įvarė daug baimės. Žmogus kartais nebeatskiria, ar yra pavojuje, ar ne. Kiekvieną rytą perduota, kiek žmonių mirė, kiek buvo pasiskiepiję. Tai veikia. Galbūt žmonės turi baimės, galbūt noro tiesiog pailsėti“, – teigia D. Arlauskas.
LDK nerenka informacijos, kokių sričių darbuotojų trūkumas dėl COVID-19 šiuo metu yra didžiausias.
„Mes matome skaičius. Penki, šeši, septyni, 10, 11 tūkst. Kiek iš jų yra esančių darbo rinkoje, galite tik įsivaizduoti“, – sako D. Arlauskas.
Dirbti užsikrėtusiųjų kol kas neskubina
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyvybiškai svarbias funkcijas atliekantys COVID-19 užsikrėtę darbuotojai gali dirbti, jei nejaučia ligos simtomų. Plačiau apie tai tv3.lt jau rašė.
„Aš manau, kad tai labai geras sprendimas. Mes džiaugiamės, kad į šiuos dalykus pradėjo žiūrėti lanksčiai, nuimama tam tikra baimė, kad jeigu žmogus suserga, tai vos ne pasmerktas yra“, – sprendimą vertina LDK prezidentas D. Arlauskas.
Vis dėlto kai kurie vadovai tai vertina kiek atsargiau.
Centro poliklinikoje kol kas nedirba nei vienas COVID-19 užsikrėtęs darbuotojas. Pasak K. Štaro, toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad poliklinikoje neatsirastų židinys.
Poliklinikos vadovas sako, kad jei darbuotojų imtų trūkti, tie, kurie serga besimptome ligos forma, galėtų dirbti su sergančiais COVID-19 pacientais.
„Mes turime atskirus kabinetus, kur priimami šie pacientai arba vykstame į jų namus. Tie darbuotojai, gydytojai, slaugytojai, jei sutiktų, galėtų teikti paslaugas. Tokiu būdu nunukentėtų kitų paslaugų teikimas kitomis ligomis sergantiems pacientams“, – kalba K. Štaras.
„Kauno švara“ šiuo metu taip pat neturi darbuotojų, kurie būtų užsikrėtę COVID-19 ir dirbtų. Visi iš šiuo metu užsikrėtusių darbuotojų, pasak J. Tumpos, jaučia simptomus, tad izoliuojasi.
„Kol problemų nėra, stengiamės tuo nepiktnaudžiauti. Net jeigu neturi simptomų, jie gali užkrėsti kitus. Kadangi pas mus daug darbuotojų, nori nenori yra sąlyčio, tad kol neturime problemų, norime to vengti“, – teigia J. Tumpa.
VVT šiuo metu kol kas taip pat neturi darbuotojų, kurie dirbtų užsikrėtę COVID-19.
Nedarbingumo pažymėjimai
„Pernai pažymėjimų išduodamų dėl priežasčių susijusių su COVID-19 buvo daugiau. Taip buvo dėl to, kad karantino metu ugdymo įstaigos veikė nuotoliniu būdu ir tėvai ėmė nedarbingumo pažymėjimus sveikų vaikų priežiūrai namuose. Šiuo metu nedarbingumo pažymėjimų ligonio slaugymui dėl epideminės situacijos yra apie 1900 (šis skaičius įeina į bendrą nedarbingumų dėl COVID-19 skaičių).
Šiuo metu kasdienė nedarbingumo pažymėjimų statistika toliau rodo augimą. Pavyzdžiui, pirmadienį (sausio 24 d.), buvo 19 tūkstančių galiojančių nedarbingumo pažymėjimų išduotų dėl įvairių priežasčių susijusių su COVID-19 ir 81,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų iš viso. Prieš savaitę, sausio 17 d., buvo 13 tūkstančių galiojančių nedarbingumo pažymėjimų dėl COVID-19 ir 69 tūkst. pažymėjimų iš viso“, – komentavo Malgožata Kožič.
„Sodra“ informavo, kad esant laikinai nedarbingam ligos išmoka siekia 62,06–100 proc. gyventojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys, jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc., gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Tačiau gyventojams gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems bei jų partneriams, šeimynų dalyviams, asmenims, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus verslo liudijimą turinčius), individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama.
Leidžia dirbti sergantiems COVID-19
Portalas tv3.lt primena, kad trūkstant darbuotojų leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams, sergantiems besimptome COVID-19 forma ar po buvusio kontakto su sergančiaisiais.
Pirmadienį įsigaliojo toks sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas, tačiau ministras pažymi, jog situacija šalyje dar nėra tokia kritiška, kad reikėtų dirbti sergantiesiems.
„Turime pasirengti labiau kritiškai situacijai nei dabar ir numatėme, kad būtų užtikrintos kritiškos, gyvybiškai svarbios funkcijos. Mes parengėme tvarką ypatingai ekstremaliai situacijai, kai ji jau būtų kritiška“, – sakė A. Dulkys.
Ministro pasirašytu įsakymu nustatoma, kad nauja tvarka galios gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdantiems darbuotojams, kurie privalo dirbti nepertraukiamai fiziniu būdu, „jei dėl didelio gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų, sergančių COVID-19 liga skaičiaus neįmanoma užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo“.
Minėtos išimtys taikomos daugiau nei 60-čiai įvairių subjektų energetikos, susisiekimo srityse, taip pat kai kuriems vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemų darbuotojams.
Sveikatos apsaugos srityje išimtys bus taikomos didžiajai daliai medikų – greitosios pagalbos, skubios pagalbos, COVID-19 skyrių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiantys darbuotojai ir kt. Prie jų priskirti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, laboratorijų ir kai kurie kiti darbuotojai.
Sprendimą dėl sergančiųjų darbo turės priimti darbdavys, kai susidarys toks darbuotojų trūkumas, jog nebegalės būti užtikrinamos gyvybiškai svarbios funkcijos. Taip pat atnaujinus koronaviruso pandemijos metu galiojančius reikalavimus nuo pirmadienio kino teatro salėje tarp sėdinčių ne kartu atėjusių asmenų reikės palikti mažiausiai vieną laisvą kėdę, jeigu salėje vartojamas maistas ir gėrimai.
Šiuo metu kino teatruose šešerių metų ir vyresniems asmenims būtina dėvėti respiratorius, tačiau juos galima nusiimti kino salėje valgant ir geriant.
