Izraelis jau pradėjo gyventojų vakcinaciją ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Nors šiuo metu skiepijami tik pažeidžiamiausi gyventojai, kai kurie šalies sveikatos ekspertai rekomenduoja ketvirtąja doze vakcinuoti visus pilnamečius gyventojus.
Portalas tv3.lt teiravosi Lietuvos sveikatos ekspertų, ar vakcinuoti ketvirtąja doze reikėtų pradėti ir Lietuvoje.
Žvirblienė: „Nemanau, kad tai yra sektinas pavyzdys, kai mokslininkų išvados yra vienokios, o sprendimai priimami kitokie“
Nepriklausomų sveikatos ekspertų tarybos narė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė Aurelija Žvirblienė ir užkrečiamųjų ligų ekspertas profesorius Saulius Čaplinskas yra įsitikinę, kad kalbėti apie ketvirtąją dozę Lietuvoje dar yra per anksti.
Abu specialistai pastebi, kad dalis Izraelio mokslininkų kaip tik pateikė priešingas tyrimo išvadas, jog ketvirtoji vakcinos dozė ypatingo efekto mažinant galimybę užsikrėsti koronavirusu nesukuria. Todėl specialistai stebisi, kodėl Izraelyje buvo priimtas sprendimas ketvirtąja doze pradėti skiepyti gyventojus.
„Nemanau, kad tai yra sektinas pavyzdys, kai mokslininkų išvados yra vienokios, o sprendimai priimami kitokie“, – tv3.lt komentuoja A. Žvirblienė.
Pasak mokslininkės, Sveikatos ekspertų taryba vakcinacijos ketvirta doze kol kas nesvarsto ir šia tema nediskutuoja. Tačiau jei šis klausimas į darbotvarkę būtų įtrauktas, A. Žvirblienė ketvirtosios dozės skiepijimui nepritartų.
„Aš remiuosi ne tik moksliniais tyrimais, bet ir vakcinų gamintojais. Jie pristato naują informaciją dėl vakcinų, procesą kuriant adaptuotas vakcinas. Net iš vakcinų gamintojų nėra tokio siūlymo, kad pandemijos problemas reikėtų spręsti siūlant būtent dabar turimų vakcinų ketvirtą dozę“, – teigia A. Žvirblienė.
Pasak užkrečiamųjų ligų eksperto S. Čaplinsko, apie revakcinaciją ketvirta doze būtų galima pradėti kalbėti vėliau, pavyzdžiui rudenį. Tikėtina, kad rudenį atvejų skaičius vėl gali imti augti. Jei tyrimai įrodys, kad imunitetas žmonėms bus išblėsęs ar bus sukurta vakcina naujoms atmainoms, dar vienos revakcinacijos tikimybės profesorius neatmestų.
„Gali būti, kad bus kaip ir su skiepais nuo gripo. Tai reiškia, kad skiepytumėmės prieš sezoną. Tačiau nebus taip, kad skiepysimės du–tris kartus per metus“, – svarsto S. Čaplinskas.
VU profesorės A. Žvirblienės teigimu, mokslininkai spėja, kad jeigu atsirastų naujos viruso atmainos, jos, ko gero, būtų kur kas panašesnės į omikron atmainą nei į pradinį Uhano variantą. Tad dabartinės vakcinos gali nebūti tokios veiksmingos.
„Primenu, kad vakcinos yra sukurtos kovoti su pradiniu Uhano variantu. Virusas tikrai labai pasikeitė. Nekalbama, kad niekada nereikės ketvirtosios dozės. Gali būti, kad jos gali prireikti prieš šaltąjį sezoną, bet iki to laiko turėtų būti adaptuotos vakcinos. Tai yra kitas klausimas.
Tačiau kalbant apie Izraelio pavyzdį, ten skiepijama dabartine vakcina, suleidžiama ketvirta dabar turimos vakcinos dozė. Tai yra siūloma visiems pilnamečiams gyventojams, kas man atrodo dar keisčiau. Jaunų žmonių skiepijimas keturiomis dozėmis per metus neatrodo labai tinkama strategija“, – aiškina A. Žvirblienė.
S. Čaplinskas pabrėžia, kad visai kitokia specialistų pozicija yra dėl trečiosios, tai yra, pirmosios sustiprinančios dozės skiepijimo. Tyrimai rodo, kad sustiprinančioji dozė padidina antrinį imuninį atsaką.
„Tie, kas abejoja ir negavo sustiprinančios vakcinos, mokslininkų rekomendacija yra aiški. Reikia nedvejoti, nes ji duoda naudą.
Apie antrą sustiprinančią dozę šiandien kalbėti per anksti. Tikėtina, kad ji bus reikalinga, bet neaišku, kada. Gali būti, kad tik tada, kada bus sukurtos modifikuotos vakcinos, labiau pritaikytos, universalesnės antigeniškai pasikeitusiems štamams“, – teigia S. Čaplinskas.
Ar ketvirtos vakcinos prireiks, nulems keli veiksniai
Ar vakcinacijos ketvirtąja doze prireiks ir Lietuvoje, pasak VU profesoriaus Vytauto Usonio, kol kas per anksti pasakyti. Tai dar didele dalimi priklausys ir nuo kitų šalių patirčių. Profesorius skaičiuoja, kad nuo Izraelio Lietuva atsilieka bent keliais mėnesiais. Tad konkrečiau spręsti bus galima šiek tiek vėliau.
Kita vertus, kaip sako profesorius, šiuo metu Lietuvoje gyvename omikron bangos įkarštyje. Sausis ir vasaris dažniausiai yra visos koronavirusų šeimos aktyviausi mėnesiai. Nors yra pagrindo teigti, kad balandį ar gegužę situacija pagerės, nereikėtų pamiršti, kad dar keliems mėnesiams parėjus, rudenį, viskas vėl gali imti keistis.
„Kyla labai daug klausimų. Vienas iš jų – ar išliks cirkuliuojanti omikron atmaina, ar ją kas nors pakeis. Pasižiūrėkite istoriškai, maždaug kas pusę metų atsiranda nauja atmaina. Pamenate, kiek pernai rugpjūčio–rugsėjo mėnesį buvo nerimo dėl delta atmainos. Delta pakeitė kita, neaišku, kokia atmaina bus rugpjūčio mėnesį“, – tv3.lt aiškina profesorius.
Kitas klausimas, turėsiantis įtakos sprendimui dėl ketvirtosios dozės – kokias vakcinas turėsime. V. Usonis pabrėžia, kad omenyje turi toli gražu ne nauji gamintojų vardus rinkoje, tačiau vakcinų sudėtį ir kitas ypatybes.
„Atliekami intensyvūs darbai, vyksta intensyvios diskusijos ir tarp ekspertų, ir tarp politikų, Europos lygiu, Šiaurės Amerikos lygiu kalbama apie vakcinas prieš kitas atmainas negu yra dabar.
Šiandien įregistruotos vakcinos yra gamintos pirmųjų atmainų pagrindu. Nauja atsiradusi vakcina yra kitos technologijos, bet jos taikinys yra tas pats, kaip anksčiau vartotų“, – aiškina V. Usonis.
Usonis: prieš tai reikėtų atlikti namų darbus
Profesorius V. Usonis pastebi, kad diskutuoti dėl ketvirtosios vakcinos dozės yra naudinga – tik diskusijų metu galima pasverti visus argumentus už ir prieš.
Vis dėlto, pasak profesoriaus, prieš priimant sprendimą dėl ketvirtosios dozės, bus svarbu padaryti namų darbus. Maždaug 30 proc. šalies gyventojų dar nėra pasiskiepiję pirmąja vakcinos doze, be to, revakcinacija trečiąja doze stringa. Todėl, kaip sako V. Usonis, pirma reikėtų paskiepyti tuos, kurie dar iš viso nėra pasiskiepiję ar vengia revakcinuotis.
Be to, prieš pradedant revakcinaciją ketvirtąja doze, reikėtų pasirūpinti, kad procesas būtų sklandus.
„Svarbu tiekimo galimybės, vakcinos. Atrodo, vakcinos turime pakankamai. Toliau – skiepijimo tinklas, kiek jis yra išplėtotas, patogus žmonėms. Tikrai yra ką padaryti, ypač apie mažus miestus, kaimus kalbant. Žmonėms dar nėra patogu pasiekti skiepų kabinetus.
Trečia – personalo ir tinklo resursai. Pažiūrėkite, kas dabar yra su testavimu. Staigiai išaugo testavimo poreikis, žiūrėkite, su kokiomis problemomis susiduria tinklas. (Išaugus testavimo apimtims, PGR tyrimų gyventojai turi laukti kelias dienas, o fizinės eilės į testavimo punktus kartais siekia net kilometrus – aut. past.)“ – tv3.lt vardija V. Usonis.
Ne išimtis ir vakcinacija – profesorius svarsto, kad išaugus skiepijimo apimtims, sveikatos priežiūros sistema turėtų iš anksto pasiruošti, kad dirbti teks daugiau.
Profesoriaus vertinimu, Izraelio valdžia atsižvelgė į galimus trikdžius ir vakcinaciją ketvirta doze pradėjo nuo mažesnių grupių – tų, kurios dėl viruso susiduria su didžiausia grėsme.
Kodėl negalima skiepytis per dažnai?
Profesorė A. Žvirblienė pastebi, kad kalbant apie vakcinaciją, medikamentus ar vitaminus jokiu būdu negali būti taikomas principas „kuo daugiau – tuo geriau“.
„Geriant vaistus ar vitaminus žinome, kad yra tam tikros rekomenduojamos dozės, normos, kurių negalima viršyti. Su vakcinomis, turbūt, irgi reikėtų elgtis atsakingiau ir dozių nereikėtų viršyti, taip pat kaip nereikėtų jų suleisti per dažnai“, – teigia A. Žvirblienė.
Profesorė aiškina, kad vakcina suaktyvina imuninį atsaką. Šiam procesui vykstant iš pradžių pažadinama daug imuninės sistemos komponentų. Pakyla antikūnų, T limfocitų lygis.
Po kurio laiko, pasak A. Žvirblienės, įsijungia tam tikri organizmo reguliacijos mechanizmai, kurie aktyvų imuninį atsaką nuslopina ir jis pereina į kitą fazę – imuninio atsako atminties fazę.
„Tada mes natūraliai stebime antikūnų lygio mažėjimą, tačiau tai nereiškia, kad imuninė sistema viską pamiršo. Jeigu tas pats antigenas vėl patenka į organizmą, kyla aktyvi fazė, kuri vėl būna slopinama.
Imuninė sistema turi tam tikrus mechanizmus, kurie, vaizdžiai sakant, stengiasi apsaugoti nuo perkaitimo.
Reguliaciniai mechanizmai veikia tokiu būdu, kad netgi imuninis atsakas yra slopinamas. Ląstelių aktyvumas keičiasi arba aktyvios ląstelės žūsta, kad nebūtų imuninės sistemos perkaitimo“, – aiškina A. Žvirblienė.
Profesorė teigia, kad per dažnai stipriai aktyvuojant imuninę sistemą, efektas gali būti atvirkštinis. Po tokios intensyvios aktyvacijos imunitetas gali tapti ne toks efektyvus.
Todėl, pasak ekspertės, tarp vakcinos dozių turi būti palaikomi tam tikri laiko intervalai. Būtent dėl to medicinos istorijoje nerastume nė vieno atvejo, kada skiepai būtų leidžiami itin dažnai.
„Vakcinų naudojimo praktika atspindi imunologijos dėsnius, kad pirminiam atsakui vakcinos dozės yra suleidžiamos kas mėnesį ar du–tris. Po ilgesnio tarpo yra suleidžiama sustiprinanti dozė, tačiau turi praeiti ilgesnis laikotarpis.
Šis laikotarpis nepraeina tuščiai. Susidaro ne tik atminties ląstelės, tačiau vyksta ir tam tikras imuninio atsako brandinimas, kai antikūnų kokybė pagerėja ir jų veikimas sustiprėja“, – sako A. Žvirblienė.
Ar egzistuoja toks dalykas, kaip per daug antikūnų?
Vakcinacijos tema socialiniuose tinkluose gausu įvairių diskusijų. Kai kurie žmonės abejoja, ar verta skiepytis trečia doze, jei jie ir taip turi daug antikūnų. Prabilus apie ketvirtąją dozę, kaip mat pasirodė abejonių, ar dažnas skiepijimas vakcina nesukels per didelio antikūnų kiekio, kokios nors neigiamos reakcijos organizmui.
„Ką reiškia per daug antikūnų? Filosofinis klausimas. Galbūt reikėtų kalbėti ne apie per daug antikūnų, o apie hiperaktyvią imuninės sistemos reakciją, autoimuninių procesų riziką.
Šiandien akivaizdžių duomenų nėra. Patikėkite, Izraelis ne ta šalis, kuri neapgalvotai kažką daro šalies mastu. Jeigu eilinė sustiprinanti dozė būtų reikalinga, reiškia, ji yra reikalinga“, – pasitikėjimą Izraelio mokslininkais išreiškia V. Usonis.
S. Čaplinskas pažymi, kad kol kas publikuotų tyrimų duomenų apie tai, ką gali sukelti per didelis antikūnų kiekis po COVID-19 vakcinos, nėra. Vis dėlto aišku, kad per dažnai stiprinamas imunitetas gali turėti tam tikrų neigiamų pasekmių.
„Kai Lietuvos kariai vyksta į įvairias misijas užsienyje ir kai vyksta į kraštus, kur reikia skiepytis nuo tam tikrų užkrečiamų ligų, būna taip, kad jie gauna kelis skiepus trumpu intervalu. Tam tikrų reakcijų buvo stebima, bet jos buvo nesudėtingos, trumpalaikės ir praeidavo be sudėtingų pasekmių.
Per daug nuogąstauti, kad jeigu žmogus buvo susidūręs su virusu ir paskui pasiskiepys, teorinė galimybė vienam kitam žmogui gali būti kažkokia sustiprinta alerginė ir autoimuninė reakcija, galbūt ir yra. Dar kartą sakau, kad tokių mokslinių duomenų, informacijos kol kas nėra“, – sako S. Čaplinskas.
VU profesorė A. Žvirblienė aiškina, kad jeigu organizme ir taip esant aukštam antikūnų lygiui, bus suleista papildoma vakcinos dozė, gali susidaryti imuniniai kompleksai.
„Jeigu jų yra labai daug, gali atsirasti tam tikri patologiniai procesai. Tie imuniniai kompleksai nusėda ant tam tikrų ląstelių, ląstelės turi receptorius, kurie jungia tokius imuninius kompleksus. Gali būti nepageidaujami reiškiniai būtent jei daug antikūnų ir imuninį atsaką dar kažkas pakursto“, – sako A. Žvirblienė.
Profesorė pabrėžia, kad turint pakankamą kiekį antikūnų skiepytis nėra jokio tikslo. Prieš vakcinuojantis sustiprinančia doze A. Žvirblienė rekomenduoja atlikti antikūnų tyrimą, ypatingai omikron atmainos kontekste.
„Šiuo metu, kai omikron taip intensyviai plinta ir daugeliui žmonių infekcija gali būti labai lengvos formos arba besimptomė, tikėtina, kad žmogus yra ką tik persirgęs omikronu. Jam sukanka septyni mėnesiai, kada baigiasi galimybių paso galiojimas ir žmogus, prieš porą savaičių persirgęs bei to nežinodamas, nueina ir susileidžia trečią dozę. Gali būti labai audringa reakcija į vakciną“, – teigia A. Žvirblienė.
Jei tyrimas parodys, kad turite antikūnų reiškia, kad imunitetas veikia pilna jėga.
Izraelyje jau skiepijama ketvirta doze
Ketvirtąja doze skiepyti gyventojus Izraelis pradėjo dar pačioje metų pradžioje. Pradėti skiepyti vyresni nei 60 m. žmonės ir sveikatos priežiūros darbuotojai. Taip pat skiepijami didesnės rizikos grupėms priklausantys asmenys.
Netrukus šalies ekspertai pateikė rekomendaciją ketvirtąja doze vakcinos skiepyti visus vyresnius nei 18 m. gyventojus.
Rekomendacija grindžiama tyrimų duomenimis, rodančiais, kad ketvirta dozė sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu ir susirgti sunkios formos COVID-19.
Patariamasis komitetas nurodė, kad tyrimai rodo, jog palyginti su trimis dozėmis, po ketvirto skiepo apsauga nuo sunkios ligos padidėja nuo trijų iki penkių kartų, o apsauga nuo užsikrėtimo tampa dvigubai veiksmingesnė.
Šiai rekomendacijai turi pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius.
Trečia, sustiprinančiąja, vakcinos nuo COVID-19 doze Izraelio gyventojai buvo pradėti skiepyti pernai vasarą.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje yra maždaug 580 tūkst. COVID-19 pacientų, iš kurių tik 845 laikomi sunkiais ligoniais.
Beveik pusė Izraelio gyventojų jau yra gavę tris skiepus nuo COVID-19, daugiau kaip 600 tūkst. paskiepyti ketvirta doze. Nuo pandemijos pradžios šalyje užregistruoti 8 487 mirties nuo COVID-19 atvejai. Izraelis vienas pirmųjų pradėjo skiepyti savo gyventojus nuo koronaviruso, sveikatos priežiūros tarnyboms 2020 metų gale patvirtinus bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną.
Šalis surinko išsamių duomenų, kuriais kitos valstybės remiasi formuodamos savo kovos su pandemija strategijas.
EVA išreiškė abejonę dėl sustiprinančiųjų dozių
Europos vaistų agentūra (EVA) neseniai paskelbė, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis tikriausiai nėra tinkamas pandemijos sprendimas.
„Jei mūsų strategija bus paremta sustiprinamosiomis dozėmis, tarkime, kas keturis mėnesius – galime turėti problemų su imuniniu atsaku. Imunitetas nebebus toks geras, kokio norėtume. Taigi turime saugoti ir neperkrauti imuninės sistemos besikartojančia imunizacija“, – kalbėjo EVA vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri.
Pažymėta, kad kartu yra rizika, kad žmonės tiesiog pavargs nuolat skiepytis. Tiesa, įvardytos ir geros prognozės: greičiau plintanti, bet mažiau pavojinga omikron atmaina gali padėti išspręsti šią problemą.
„Neturime pamiršti, kad vis dar esame pandemijoje. Vis dėlto, didėjant populiacijos imunizacijai, kartu su omikronu bus ir labai daug natūralios imunizacijos – neskaitant vakcinavimo. Taigi greitai pasieksime scenarijų, kuris bus panašesnis į endemiją“, – tikino M. Cavaleri.
Dulkys apie ketvirtąją skiepų dozę: tai, kad turime vakcinų, nereiškia, kad turime jas vartoti kaip maisto produktą
Dar praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad Vyriausybė kol kas neskuba galvoti apie ketvirtąją vakcinos nuo COVID-19 dozę. Pasak ministro, šiuo klausimu dar trūksta informacijos.
„Mes atidžiai sekame tą informaciją. Nes Izraelyje, Danijoje pasirodė informacijos, kad didesnės rizikos žmonėms ta dozė yra suteikiama. Bet Lietuvoje mes turime situaciją, kad ir trečiąja doze nemažai žmonių yra nepasiskiepijusių.
Mūsų žiniomis, kovo balandžio mėnesį, labai tikėtina, kad visas Europos Sąjungos valstybes nares turėtų pasiekti ir adaptuotos vakcinos omikrono atveju.
Tik matydami visą informaciją ir visą naudą, priiminėsime sprendimus. Šiandien dar tiek tos informacijos nejaučiame, kad turime, kad galėtume priimti tokį sprendimą. Tai, kad turime vakcinų, nereiškia, kad jas reikia vartoti, kaip maisto produktą“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys.
