Komentarai ir analizė

Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti. Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.

Atsakydamas į mano sausio 19 dienos užklausimą, Lietuvos bankas paneigė sausio 17 dieną spaudos konferencijos metu Seimo nario Ramūno Karbauskio viešai paskleistą informaciją, kad išperkamoji automobilių nuoma su įmone nesusijusiems fiziniams asmenims yra įprastinė UAB „Agrokoncernas“ įmonės praktika.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Skaudūs įvykiai Kėdainiuose vėl atvėrė žaizdą ir manipuliacijas smurto prieš vaikus tema. Kai kurie veiksmai, politikų, apžvalgininkų, žinomų visuomenės veikėjų pasisakymai kai kada yra paprasčiausiai nekorektiški. Būtina matyti visumą: šiandien smurtas bet kokios formos yra draudžiamas. Tai yra kriminalinis nusikaltimas.

Vakar Lietuvą sukrėtė tragedija, kuomet Kėdainiuose vaiko motinos sugyventinis žiauriai sumušė ketverių metų berniuką, kuris šiandien anksti ryte nuo patirtų sužalojimų mirė. Ši tragedija beveik nei vieno Lietuvos Respublikos piliečio nepaliko abejingais. Ir visus kankina tas pats klausimas – kas kaltas ir kaip tokių tragedijų reikia išvengti ateityje.

Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.

„Jei net nakties metu paskambins koks žurnalistas ir paklaus „triusikų“ dydžio, tai viešas asmuo turės greitai atsakyti, o jei ne, tai kažką slepia...“ Šitaip savo komentare „valstiečių“ armijos mundurą plauti bando Juozas Dapšauskas, partijos šalininkas. Dar prideda, kad „iš netiesos debesies beliko tik mažas lietutis“. Mažas lietutis, suprantate.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų. Tai ne tik pavojinga geopolitine prasme, bet ir gali kenkti Lietuvos ekonominiam progresui. Rusijos ekonomika stojasi ant kojų Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės.

Nors 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau inauguruotas ir jam nebereikia vartoti rinkiminės kampanijos retorikos, jis leidžia suprasti net neketinantis jos atsisakyti. Ekspertai ir žiniasklaida dar prieš kurį laiką ėmė jį lyginti su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV, dar vadinamu Karaliumi Saule. Ir ne be reikalo: panašu, kad posakiu „Po manęs nors ir tvanas“ vadovaujasi ir naujasis prezidentas.

Praėjusios savaitės pagrindinės žiniasklaidos naujienos vis sukosi apie išperkamąja nuoma įsigyjamą gan prabangų automobilį bei tariamą Klintono ir Levinski lygio romaną. Pradžiai galima pasakyti: iš visų blogybių ir tiesos - netiesos debesies, beliko tik mažas lietutis, kuris pasibaigė griaustiniu prieš dešimtmetį įvykusia bei paviešinta vagyste ir Gretos Kildišienės sprendimu trauktis iš Seimo.

„Naujas skandalas“, „visi vagys“, „kur profesionalumas“ ir t.t. Puikios antraštės, generuojančios dar puikesnius paspaudimų skaičius ir komentarų kiekį. Manau, kad visuomenė iš tiesų nusipelno žinoti kas ir kaip ne iš skambių antraščių. Taigi. Taip, aš priėmiau į savo patarėjų komandą žmogų, praeityje (prieš maždaug devynerius metus) turėjusį problemų su azartiniais lošimais, kuris sėkmingai tas problemas išsisprendė. Taip, aš priimdamas jį žinojau apie tai ir apie tai nebuvo nuo manęs nuslėpta.

JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. Trumpo rėmėjai ir optimistai viliasi, kad viskas pasuks teigiama linkme, jo oponentai nuogąstauja, kad jis gali smarkiai pakenkti JAV ūkiui, skatinti vidaus nesutarimus, įvelti šalį į nereikalingas ir bergždžias užsienio konfrontacijas. Šiame eksperimente dalyvaus ne tik amerikiečiai, bet ir visi pasaulio gyventojai, nes JAV veiksmai veikia visus.

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.

2017-ieji prasidėjo su bent šešiolika padidėjusių mokesčių. Nuo pabrangintų verslo liudijimų, dar labiau apmokestintų autorinių sutarčių iki didesnių akcizų. Nuo eilinį kartą išaugusių valstybės rinkliavų iki bedarbio pašalpų, kurios bus apmokestintos jau nuo liepos. Mokesčių sumažėjimas? Pakeistas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris vidutinį atlyginimą gaunančiojo kišenę papildys 8 eurais.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai. Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių apsidraudusiųjų, kaip bus keliamas alkoholio akcizas, išsigando gamintojai, ar liks pensijų kaupimas, sunerimo milijonas turinčių kaupimo sutartis, kaip bus su PVM šildymui, suklusę laukė daugiabučių gyventojai.

Turint galvoje 2016-aisiais pasaulį purčiusius ir stebinusius įvykius, tenka pripažinti, kad jie tvirtai nusipelnė Beždžionės metų titulo. Kas mūsų laukia 2017 metais? Pradėkime nuo to, kad tai bus Gaidžio metai.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Ach ta žemė, žemėlė, nuo amžių senųjų ji kelia aistras, konfliktus ir net karus. Ir šiais laikais nedaug kas tepasikeitė. Kur žemė – problema beveik garantuota. Ar svarstytume žemės pardavimo klausimą užsieniečiams, ar eilinio žemės prichvatizavimo atvejus savivaldybėse.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

 Vyriausybei pritarus radikaliam alkoholio akcizų auginimui nuo kitų metų, Lietuva tampa pasaulinio lygio eksperimentu, nes šiuo metu nei vienoje valstybėje pasaulyje nėra taikomi vienodi alkoholio akcizai vienam laipsniui neatsižvelgiant į alkoholio rūšį. Būtent tokius siekius pažymi radikalus alkoholio akcizo auginimas.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose.

Prašau jūsų, naujieji ministrai su premjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje, gal galite valdyti mūsų Lietuvą kaip UAB‘ą? Jeigu taip tikrai padarysite, visi džiaugtumėmės, kad Lietuva pagaliau susitvarkė ir nebereikia iš čia emigruoti.

Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys. Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo.

Kareivis Šveikas yra pasakęs, kad ta valdžia, kuri pabrangina alų – ilgai neišsilaikys. Valstiečiai atrodo žengia panašiu keliu, nes užsimojo į aukštumas pakelti alkoholio kainas. Visų pirma, tai radikalios pataisos, kurios greičiausiai ne tik, kad nesuvienodins rinkos sąlygų, bet, greičiausiai, pakenks biudžetui ir paskatins tautiečius važiuoti apsipirkinėti į Lenkiją.

  Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką - lengvatos mažinimo kryptimi.

Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas.

Naujasis Seimas dar tik pradeda darbą, o Vyriausybė laukia, kol galės startuoti. Tačiau net nespėjus įsivažiuoti naujajai koalicijai, valstiečių lyderiai užmiršo savo pažadus rinkėjams. Sulaužyti pažadai ir programa Dar prieš rinkimus buvo padalinti pažadai, kad mokestiniai klausimai bus sprendžiami „dviejų datų“ principu, o tai reiškia, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo.

Jei atvirai, niekas ir nežadėjo, kad žiūrės į jus kaip į protingus. Nes protingi supranta, kad pažadai apie tuoj pat sumažėsiančią emigraciją, tuoj pat papilnėsiančią piniginę ir ištuštėsiančias taureles neįvyks burtų lazdelei pamojus. Kelią į sėkmę reikia tiesti ilgai ir kantriai. Štai ir pats Ramūnas Karbauskis partiją į valdžią vedė keliolika metų, kurdamas utopinius „Naisius“ ir išlaukęs tinkamos progos nokautuoti politinius konkurentus. Bet logika pasibaigia jau esant valdžioje.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Paskutinę šių metų rudens dieną vykęs nafta eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimas sukūrė netikėtą žinią. OPEC narės, kurios išgauna apie 40 proc. viso pasaulio naftos sutarė sumažinti naftos gavybą 1,2 mln. barelių per dieną. Tai buvo pirmas toks susitarimas per paskutinius 8 metus. Maža to, prie susitarimo prisidėjo ir šalys, kurios nėra OPEC narės. Pastarosios ketina sumažinti naftos gavybą 600 tūkst. barelių per dieną.

Visų visuomenių modernizacija prasideda nuo švietimo, lygiai kaip ir jų degradacija. Universitetai yra esminė šiuolaikinių visuomenių modernėjimo ir modernumo dalis. Be gerų universitetų ne tik nebūsime šiuolaikiški, bet ir toliau išsivaikščiosime. Tačiau kol kas diskusijose dėl universitetų esame pasiklydę tarp trijų medžių.

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ateinančių metų perspektyvas vertina pozityviai ir planuoja investicijas į plėtrą. Vis dėlto, kaip rodo verslo vadovų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 70 proc. jų laikosi nuomonės, kad įmonių plėtrai trukdo pernelyg didelis verslo ir dirbančiųjų apmokestinimas, biurokratinė našta bei darbo jėgos trūkumas.

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo daugiau nei metais, o iš ES valstybių pajamų nelygybė yra didesnė tik Rumunijoje. Nepaisant minimalaus atlyginimo šuolio ir neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo, ypač skurdžiai gyvenančiųjų dalis taip pat kiek padidėjo.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Per pastarąjį dešimtmetį investuotojai patyrė ne vieną iššūkį ‒ pasaulinė finansų sektoriaus krizė, Graikijos skolų krizė, nerimas dėl Kinijos kaistančios nekilnojamo turto rinkos ir galiausiai šiemet garsiai nuskambėjęs „Brexit“ bei ne visiems laukti JAV prezidento rinkimų rezultatai. Pastarieji įvykiai lėmė didelius akcijų rinkų svyravimus bei neretai skatino investuotojus staigiai pasitraukti iš akcijų rinkų.

JAV turi gilias protekcionizmo tradicijas. Nuo pirmojo iždo sekretoriaus Aleksanderio Hamiltono iki Abraomo Linkolno ir net Ronaldo Reigano – vidaus rinkos apsaugojimas nuo išorės konkurencijos JAV niekada nebuvo tabu. Todėl nenuostabu, kad JAV šiandien turi gerokai mažiau laisvos prekybos susitarimų nei ES.

Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai suformuluoja užduotis visose administravimo institucijose dirbantiems tarnautojams. Tik tada, parengus priemonių planą, paaiškės konkretūs ateinančiųjų ketverių metų valdžios sprendimai.

Estijos parlamentas lapkričio 9 dieną paskelbė nepasitikėjimą jaunuoju premjeru Taavi Rõivu. Panašu, kad tai ir jo vadovaujamos liberalios pakraipos Reformų partijos ilgamečio dominavimo šalies politinėje sistemoje pabaiga. Ši partija vadovavo vyriausybei nuo pat 2005 metų, o iš viso valdžioje išbuvo be pertraukos septyniolika metų. Be jokios abejonės, daug kam toks vienos partijos viešpatavimas buvo jau įsipykęs.

Ką tik sužinojome dar vieną dominavusias prognozes paneigusį rinkimų rezultatą – JAV prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas. Beje, jis parodė, kad smarkiai klysti gali ne tik finansų rinkos, bet ir ekspertai. Tai dar vienas įprastą politiką sukrėtęs įvykis šalia tokių kaip Jungtinės Karalystės gyventojų balsavimas dėl išstojimo iš ES. Jis dar sustiprins tokių balsavimo rezultatų aiškinimų paieškas.

„Išgirdau žinią: Amerika išeina, pasirūpinkite patys. Nebeįtikina kalbos, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Europos reikalais“. Tai 2012 metų pradžioje grupelei žurnalistų neviešai pasakė vienas iš Lietuvos diplomatijos vadovų po susitikimo su aukštu Hillary Clinton komandos nariu. Prieš dvejus metus tuometinė JAV ambasadorė Vilniuje jau viešai, bet subtiliai perspėjo, kad keičiantis visuomenei amerikiečiams Europa savaime nebebus tokia svarbi kaip anksčiau. Visa tai buvo dar iki Donaldo Trumpo.

Rinkimų laimėtojai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos? Kas vienija frakciją, interesai ar vertybės? Iš pirmo žvilgsnio 56 narių frakcija yra labai didelė. Tokio dydžio frakcijos Lietuvos parlamente yra retas reiškinys.

Pergalės skonis saldus ir trumpam užaugina didokus sparnus. Valstiečiai ir žalieji tai pademonstravo jau pirmą dieną po rinkimų. Pirmiausia partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė, kad tradiciniai kairieji ir dešinieji nedvejodami puls jam po kojomis ir nuolankiai jungsis į bendrą koaliciją. Tik pamiršo, kad vienintelis klausimas, kuriuo šią kadenciją konservatoriai ir socialdemokratai parodė pavyzdingą vienybę, buvo balsavimas dėl visuotinio dokumentų rodymo perkant alkoholį.

Po nustebinusio LVŽS laimėjimo antrame rinkimų ture daug mažiau nustebino žinia apie socialdemokratų sprendimą pradėti derybas su rinkimų laimėtojais dėl naujos valdančiosios koalicijos. LSDP turi du prastus pasirinkimus – dirbti opozicijoje ir būti užgožtais kitų opozicijoje būsiančių partijų arba išlikti valdžioje, tačiau užleisti vietą ir matomumą didžiajam koalicijos partneriui.