Komentarai ir analizė

Per Jonines pabudusi Europa buvo šokiruota – Didžioji Britanija, išvakarėse vykusiu referendumu sprendusi savo narystės Europos Sąjungoje ateitį, nusprendė pasirinkti BREXIT kelią ir išstoti iš Europos Sąjungos. Naujiena buvo pakankamai netikėta tiek pačiai Didžiajai Britanijai, tiek ir visai Europos Sąjungai.

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu. „Brexit“ bei kiti procesai Europos Sąjungoje kelia daug klausimų apie demokratijos funkcionavimą. Iššūkiai demokratijai ateityje sunkiai nuspėjami, ir jiems reikia jau dabar ruoštis.

Tie, kurie bent truputį seka, kas vyksta valdžios padangėje, turbūt pastebėjo, kad parlamentarams labai rūpi vaikai. Jūsų vaikai. Iškart patikslinu – nelabai svarbu, ar jie sotūs ir saugūs, laimingi ir nuovokūs. Svarbiau, kad jie išvis gimtų. Nors ne – kartais kur kas svarbiau, kad negimtų. Svarbu, kad jie privalėtų laikyti matematikos egzaminą, bet nieko tokio, jei tai darys su kūdikiu ant rankų. Nelabai aišku? Nieko tokio, logikos čia ir nėra.

1. Pagrindinės šio teksto prielaidos arba politinė autorės deklaracija (tie, kurie nesuvokiate, kas čia dėstoma, toliau nebeskaitykit, please… ) Pradėsiu nuo įžangos, skirtos isterikams, kurie pasaulį mato dvispalvį – juodą ir baltą. Taigi, pirma, esu labai nuosekli ir aistringa Europos Sąjungos šalininkė.

Kai tik visiems atsibodo ir iš akiračio dingo akronimas „Grexit“ bei po juo slypinčios bėdos, atsirado naujas – „Brexit“. Ko galima tikėtis dabar? Alternatyvių scenarijų dabar yra tiek daug, kad būtų galima parašyti knygą, todėl įvertinkime tik du – blogiausią ir labiausiai tikėtiną. Svaro sterlingų kritimas, akcijų nuvertėjimas ir dideli svyravimai visose finansų rinkose rodo, kad toks istorinio referendumo rezultatas buvo netikėtas ir gali turėti rimtų pasekmių.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pasipiktinęs Seimo valdančiosios daugumos sprendimu laikinosios komisijos dėl Seimo nario Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimo pirmininku paskirti partijos „Tvarka ir teisingumas“ narį Kęstą Komskį, o sprendimą pateikti tik rugsėjo pabaigoje, galimai bandant malšinti kilusį skandalą iki rinkimų.

Didžiulį būrį klerkų, patarėjų ir kitų valdininkų turinti Vyriausybė lipa ant to paties grėblio kaip ir konservatoriai. Kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sulaukė Seimo langų daužymo po buldozeriu priimtos „naktinės reformos“, taip ir socialdemokratų su darbiečiais suburta koalicija iššaukė visų pasipiktinimą naujuoju socialiniu modeliu.

Taip jau nutiko, kad darbiniais reikalais teko keletą mėnesių skaityti policijos suvestines. Padariau vieną tvirtą išvadą: lietuvių kraujyje pulsuoja nežabotas noras priešintis policijos pareigūnams. Jei ne priešintis, tai bent jau juos kaip nors įžeisti. Iškalbingas paskutinis viešojoje erdvėje nušviestas pavyzdys, kai kaltu dėl pasipriešinimo ir pareigūnų įžeidimo teismas pripažino ne kokį kaimo smarkuolį ar taurelės mėgėją, o populiaraus Vilniaus baro savininką.

Kartais atrodo, kad su Lietuva viskas bus gerai. Ir valdžia čia ne prie ko. Tiesiog visuomenė (bent dalis jos) bręsta kosminiu greičiu. Šviežiausias pavyzdys – LGBT eitynės. Renginys praėjo taip sklandžiai, kad net nėra ką komentuoti. Minia dalyvių, minia atėjusiųjų juos palaikyti ir saujelė rėkiančių ir keiksmus svaidančių atskalūnų. Kaip daug kas pastebėjo, būtent nuo jų norisi saugoti vaikus.

Atėjo vasara – atostogų metas. Televizijoje tai dažnai būdavo ir senų laidų kartojimo maratono sezonas. Televizija išeidavo atostogų, o žiūrovas, kaip ištikimas sutuoktinis, turėdavo išeiti drauge. Taip ir atsirado mitas, kad vasara ir televizija yra nesuderinama. Visgi gilindamiesi į žmonių poreikius, pastebėjome, kad noras žiūrėti TV pramogas nedingsta išlindus saulei. Žmonės nori gero turinio bet kokiu oru.

Su visa pagarba, bet man atsibodo sirgti už visokius albanus, islandus ir šiaurės airius. Atsibodo. Noriu sirgti už savo rinktinę. noriu, kad Lietuva žaistų Europos futbolo čempionate! Ištarti šiuos žodžius nėra lengva. Patikėkite manimi. Pabandykite. Kad ir kur esate, sušukite tai garsiai! Ir apsidairykite.

Neseniai darbo reikalais viešėjau Hagoje, viename Europos Sąjungos institucijų renginyje, ir nutiko nemalonus incidentas, kuris privertė plačiau pagalvoti apie europines vertybes ir man, kaip politikui, pamąstyti apie gyventojų protestą, balsuojant už Donaldą Trumpą, Marine Le Pen ar Viktorą Orbaną.

Visai neseniai specialiosios tarnybos, tirdamos politinės korupcijos skandalą, aplankė vieno iš Seimo narių paramos fondą. Viešumoje pasirodžiusi informacija privertė suklusti ir padaryti tam tikras prielaidas. Siekiant pažaboti korupciją, Seimo narių veikla, susijusi su finansais, yra gerokai apribota. Rinkimų metu gaunama parama ribojama, galioja griežti reikalavimai reklamą finansuoti iš specialios rinkiminės sąskaitos ir pan.

Šeštadienį Vilniuje vyks LGBT eitynės „Baltic Pride“. Pripažįstu kiekvieno teisę į lygias galimybes, tai demokratinės valstybės pagrindas, tačiau tokioms eitynėms pritarti negaliu. Viešoji erdvė ir socialiniai tinklai jau verda nuo diskusijų apie eitynes ir homoseksualumą bei heteroseksualumą apskritai. Manau, kad joks politikas ar partija negali likti šių diskusijų nuošalyje, nes situacija darosi liūdna.

Privatūs darželiai brangsta. Ir tai yra logiška. Nes tokie yra rinkos ekonomikos principai, nes verslas taip veikia. (toliau seks ilgas, painus ir ganėtinai nuobodus aiškinimas - kodėl) Paslaugos kainą nustato rinka. Pardavėjas pamėgina brangiau, pirkėjų nėra, tuomet padaro pigiau, pirkėjų atsiranda. Ir visa tai vyksta tol, kol susibalansuoja iki pakankamam skaičiui pirkėjų įkandamos kainos, kad paslaugos pardavėjas padengtų paslaugos teikimo sąnaudas ir gal net kažkiek uždirbtų.

Pasaulį sukrėtusios žudynės Orlande tapo puikiu įrankiu Lietuvos gėjų bendruomenei susidoroti su savo „priešais“ Lietuvoje. Puikiai suprantu, kad žmogaus gyvybės atėmimas yra pats baisiausias įmanomas nusikaltimas, to aš neneigiu, bet mane stebina tai, kad tokiu sukrečiančiu įvykiu bandoma naudotis reklamos tikslais. Visi puikiai žino, kad Simonko ir co organizuoja netrukus įvyksiančias purviniausias eitynes Vilniaus gatvėmis.

Seimas jau netrukus balsuos dėl naujojo Darbo kodekso. Šis projektas jau nuo pat pradžių nebuvo „liberalus“ ar „liberalizuojantis“. Tačiau po intensyvaus tampymo Seime, jis mutavo dar labiau. Noras politikuoti, o ne dirbti, atrodo, persimetė ir į naują DK projektą. Įsivaizduokite, susikūrė smulkaus verslo įmonė, pvz., dabar taip mėgstamas „startuolis“. Koks bus pirmas darbas? Strategija? Konkurentų analizė? Pirmo euro uždirbimas? Ne. Pirma reikės išsirinkti darbo tarybą.

Ar prisimenate, kaip dabar jau atrodo gūdžiais 1999-aisiais, kai Rusijos krizė siautė visu pajėgumu į Lietuvą atėjo TELE2? Paklausite kuo čia dėti LIDL ir TELE2? Ogi dėl to, kad atėjus naujam didžiuliam tarptautiniam žaidėjui, mes greičiausiai ženkliai mažiau išleisime maistui ir efektas jau pastebimas. Dabartiniai 20-mečiai tikrai nepamena tų laikų, kai užuot skambinę, žmonės „majakindavo“. Ir sutartų ženklų kiekvienas turėjo.

Kas atsitiktų mūsų šalies demokratinėje padangėje, jei staiga Seimo nariai taptų „liečiami“? Kitaip tariant, kas būtų, jei neliktų teisinės neliečiamybės skydo, kuriuo galima dangstyti galimus nusikaltimus? Manau, žaibas netrenktų. Kaip tik galvoju, kad praskaidrėtų politinės korupcijos pritvinkę debesys ir gal pagaliau galėtume rimtai pradėti apsivalymo procesą. Reikia sau pripažinti, kad sistema, kurią turime dabar, neveikia.

2016 m. birželio 2 d. yra ir bus istorinė LIETUVAI. Sveikiname Lietuvą ir lietuvius, politikus ir piliečius, gyventojus ir besisvečiuojančius Lietuvoje, pirkėjus ir pardavėjus, gamintojus ir prekybininkus! LIDL LIETUVA parduotuvių atidarymas yra istorinis įvykis.

2015 m. pabaigoje startavo Darbo partijos politinė reklama „Tai, ko negali kiti!“. Kovo pabaigoje startavo Tėvynės sąjungos „Naujų galimybių Lietuvai“ politinė reklama. Darbo partija nusprendė neatsilikti ir paleido atnaujintą reklamą „Pabėgėliai“. Startas 2016 m. Seimo rinkimams buvo duotas. Politinės partijos skubėjo tvirtinti kandidatų sąrašus, iki 2021 m. dosniai virtualiai didino atlyginimus.

Pirmoji moderni Baltijos IT šalis, pirmi sukūrė globalų tarptautinį „start‘upą“, pirmi atsisakė sovietų rublio ir pirmi įsivedė nacionalinę valiutą. Galiausiai pirmi įsivedė eurą, pirmi įvedė elektroninį balsavimą, pirmauja pagal daugelį ekonomikos išsivystymo raidos punktų.

Šiemet rinkimų į Seimą metai. Įvairių partijų politikai pradėjo berti rinkiminius pažadus, pagal kuriuos vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turi pasiekti 1250 Eur, minimali mėnesinė alga – 656 Eur, o vidutinė senatvės pensija – 422 Eur. Kai kurios politinės partijos jau viešai paskelbė ekonominius planus, rinkimų programas ar programų gaires, kaip tai galima būtų padaryti.

Pastaruoju metu kaip iš kibiro pasipylė siūlymai dėl skaidresnio partijų finansavimo. Pasiūlymai įvairiausi: nuo tikrinimosi melo detektoriumi, iki įstatymo keitimo, kuris vėl leistų juridiniams asmenims finansuoti politinių partijų veiklą ar rezoliucijų, kuriose siūloma, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdytų politinių partijų finansinę kontrolę. Belieka tik laukti pasiūlymo politinių partijų būstines perkelti į Lukiškių kalėjimą.

Europarlamentarui Petrui Auštrevičiui nesuprantamas Lietuvos Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos nenoras jungtis prie tarptautinės įspėjimo apie dingusius vaikus sistemos „AMBER Alert Europe“, sėkmingai veikiančios 16-oje Europos Sąjungos valstybių, bet ne Lietuvoje. P. Auštrevičius su paklausimu dėl „AMBER Alert Europe“ neseniai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, į tai gautas oficialus vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko atsakymas.

Prieš artėjančius rinkimus Seimas dūzgia kaip avilys. O mano kolegos Seimo nariai prieš rinkimus kaip bitutės. Kiekvienas vis daugiau parlamentinio medaus – įstatymų projektų nori į tą avilį sunešti. Kiekviename avily pasitaiko ir tranų, Seime ne visuomet lengva juos atskirti, bet jų likimas aiškus. Tokios asociacijos kyla stebint žaibiškai parengtą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą dėl teismo tarėjų.

Ar daugelis jūsų suprato, kas įvyko su Liberalų partija? Ar tai ką matome yra tragikomedija, kai vos per kelias dienas lyderiaujanti partija praranda pirmus du asmenis, ar stebime gerai apgalvotą vaidinimą? Komunikacijų krizių valdymo teorijos teigia, kad 90 proc. krizinių situacijų kyla iš vidaus.

Ilgus metus buvau profesionalioje politikoje, ir visi šiandien politinėje Lietuvos padangėje vis dar veikiantys liberalų herojai – buvę ar esami bendražygiai. Tiesa, nuo 2012 m. esu tik mėgėjas, nebedalyvauju profesionalų lygoje, tačiau visuomet esu šalia politinių įvykių, jais domiuosi ir vertinu. Gal šie „prisiminimai apie ateitį“ tikriesiems liberalams ir jų simpatikams prieš rinkimus pravers.

Praėjusios savaitės pabaigoje, gegužės 13 d., Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis leido papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamą koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį suimti 20 dienų. Prokuroras Justas Laucius įtariamąjį prašė suimti trims mėnesiams. Iš prokurorų ir advokatų komentarų spaudoje galima suprasti, kad pagrindinis motyvas sulaikyti R. Kurlianskį trims mėnesiams yra jam pateiktas kaltinimas sunkiu nusikaltimu.

Lietuvos politologams pabodo dalintis rinkiminiu dėmesiu su ryšių su visuomene specialistais ir jie pareiškė, kad tos politinės partijos, kurios samdosi komunikacijos agentūras, tiesiog tuščiai švaisto laiką. Agentūros paprasčiausiai neturi nei žinių, nei specialistų, kurie išmanytų politinę komunikaciją, todėl jų konsultacijos neduoda naudos. Nebent agentūros pačios įdarbintų politologus, bet apie tai garsiai nebuvo pasakyta.

Jau trečia savaitė Lietuvą audrinantis kalafiorų sukilimas paprastai nužeminamas iki nesąžiningos prekybos centrų kainų politikos, esą neveiksnios Konkurencijos tarybos ir/ar netinkamo politikų komunikavimo. Tiesa, dar pylos gauna Statistikos departamentas, kad esą nesugeba infliacijos pamatyti. Taip mąstantieji sako: neisime tris dienas į prekybos centrus, pirksime turgeliuose ir … Va čia mintis ir įstringa.

Darbo rinka Lietuvoje plečiasi nepaisant prastos demografinės situacijos ir emigracijos. Tačiau struktūriniai pokyčiai, o tiksliau jų nebuvimas, gali greitai pakeisti situaciją. Tuomet darbo rinka ūkio augimo bures pavers ekonominiu inkaru. Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo susitraukė iki 8,3 proc. – mažiausio lygio nuo 2008 m. Užimtumas irgi stiebiasi į viršų: dirbančiųjų skaičius pirmąjį ketvirtį viršijo 1,35 mln., t.y. pasiekė 2009 m. lygį.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria vieną rimčiausių politinių ir ekonominių krizių. Kuo toliau, tuo tampa aiškiau, kad sprendimo panašaus pobūdžio bruzdėjimams neutralizuoti, kaip jau darosi įprasta, tiesiog nėra. Verslas aktyviai draudžiasi nuo svaro kritimo Birželio 23 d. britai balsuos, ar likti ES sudėtyje.

Yra toks posakis lotynų kalboje, reiškiantis „nenužudyk to, kuris tau atnešė blogą žinią“. Pasirodo visais laikais žmonės buvo linkę per daug nesigilindami į esmę apkaltinti tuos, kurie galbūt yra tik nemalonios žinios nešėjai. Tai, kas vyksta šiuo metu, kai tūkstančiai lietuvaičių boikotuoja prekybos centrus, irgi yra savotiškas blogą žinią atnešusio laiškininko žudymas. Kalafioro skandalas parodė, kaip tiesmukiškai žmonės supranta kainodarą rinkoje.

Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti. Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio.

Simonas Algirdas Spurga Balandžio mėnesį visuomenei pristatytos Šiaurės ministrų tarybos biuro inicijuoto ir TNS LT įgyvendinto kokybinio jaunimo medijų vartojimo įpročių tyrimo išvados. Pagrindinis tyrimo pjūvis – įvairių šalies tautinių bendrijų jaunimo elgsena.

Tas kalafiorų skandalas jau ima nervinti. Kišame dabar tą vargšę daržovę ten kur ji lenda ir kur ne. Ką mes žinome apie ją? Pirma, jos lietuviškas vardas yra ne kalafioras, o žiedinis kopūstas. Sako, kad ją mėgsta dietologai. Šiuos kopūstus turėtų vartoti ir sergantys cukriniu diabetu. Antra, norintieji paslėpti tikrųjų problemų galus dėkoja Aukščiausiajam, kad visas sukasi apie kalafij..., atsiprašau, žiedinį kopūstą, kadangi jis sudaro 0,000... proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva pasaulio mastu negarsėja konkrečiais produktais ir paslaugomis, todėl didžiausią sėkmę gali garantuoti ilgalaikių prioritetų nustatymas ir konkrečių sričių stiprinimas. Sveikatos technologijas jis įvardina kaip vieną perspektyviausių sektorių, galinčių būti tvirta konkurencingumo atrama Lietuvai, jei verslas, mokslas ir politikai vieningai sutars šiai sričiai skirti didesnį dėmesį bei reikalingus resursus.

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

Praėjusią savaitę paskelbti pirmieji rinkėjų apklausų rezultatai po oficialios rinkimų kampanijos pradžios. Nors per pusę metų dar daug kas gali nutikti, pradinės padėties įvertinimas gali nemažai ką pasakyti apie būsimą rinkimų eigą ir jos galutinius rezultatus.

Jau kokį dešimt metų yra kalbama apie tai, kad reikia įvesti „Sodros lubas“. Esą, nuo to labai gerai būtų verslui, į šalį plūstelėtų investicijos. Visa tai nėra netiesa. Bet mes užmirštame, kad „Sodros” įmokų lubų, visų pirma, reikia dėl elementaraus sąžiningumo paties dirbančio žmogaus atžvilgiu. Kiek sumoki ir ką gauni? Imkime du žmones. Joną ir Petrą.

Vladimir Banel pastarosiomis savaitėmis ne kartą girdėjo siūlymus nesikišti į politiką ir liautis politikavus. Visgi susivienijimas, atstovaujauntis Lietuvos teisėsaugos pareigūnus, žada ir toliau ginti pareigūnų teisę į didesnį atlygį ir orias darbo sąlygas, vertinti politikų darbą ir apie jų sprendimus informuoti visuomenę ir, žinoma, pačius pareigūnus.

Juozas Dapšauskas Šią savaitę prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad inicijuoja ilgalaikę kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Be abejo, pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad galiausiai prezidentė susivokė, kad ne politiniai vakarėliai užsieniuose, bet baisios vidinės problemos pas mus seniai yra svarbiausios.

Seimo Pavasario sesijos darbų programoje įrašytas didelis paketas mokslininkų parengtų ir Vyriausybės pernai rudenį pateiktų Seimui svarstyti taip vadinamo „Socialinio modelio“ įstatymų. Jais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, verslo aplinkai, gyventojų integracijai į darbo rinką, žmonių pasitraukimą iš socialinių pašalpų prieglobsčio.

„Norėjosi, kaip geriau, o įvyko, kaip visada“. Šis buvusio Rusijos ministro pirmininko V.Černomyrdino posakis ateina į galvą apibūdinant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktus Darbo kodekso projekto pakeitimus – atrodo, lyg nebuvo metus trukusių mokslininkų, Vyriausybės ekspertų diskusijų, siekiant modernizuoti sovietmečiu atsiduodantį Darbo kodeksą.

Rusijos karinės pajėgos prieš kurį laiką galėjo būti įsibrovusios į Lietuvos teritoriją, bet Lietuvos Vyriausybė nerado reikalo pranešti apie tai Lietuvos žmonėms.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas viešai pabandė savo ir partijos neveiklumą ir idėjų trūkumą dangstyti naujais baubais - šį kartą statutinių pareigūnų profesinių sąjungų veikla ir pozicija. Neva pareigūnus vienijančios organizacijos privertė Ministrą Pirmininką per savaitgalį pakeisti nuomonę dėl pono Povilo Gylio tinkamumo tapti naujuoju vidaus reikalų ministru. Toks R. Pakso kaltinimas pareigūnų profesinėms sąjungoms, švelniai tariant, yra nesąmonė.