Komentarai ir analizė

Panagrinėjus paskutinių 7 metų istoriją, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) instancijos keitėsi baudomis paskirtomis įvairioms įmonėms už padarytus rinkos reguliavimo pažeidimus, galima įžvelgti tam tikro finansinio karo požymių. Šiame kare netgi matosi tam tikro proporcingumo apmatai ir kartojasi 14 mlrd. JAV dolerių sumos. Nelemtas 14 mlrd.

Išvykęs svetur mėgstu pakalbėti su taksi vairuotojais – jie padeda geriau pažinti visuomenės nuotaikas. Šiemet gegužę Varšuvoje sutiktas jaunas taksistas nusikeikė – „po mėnesio su šeima emigruoju į Norvegiją ir negrįšiu tol, kol Jaroslawas Kaczynskis nebus pasodintas už grotų“. Taip jis įvertino Lenkijos valdančiųjų lyderio darbus.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad Vyriausybė būtų sudaroma iš „profesionalų“, o partijų lyderiai, taip pat ir Gabrielius Landsbergis, vykdomojoje valdžioje neturėtų jokių pareigų.

Kol valstiečių ir žaliųjų sąjunga švenčia pergalę, dvi didžiosios partijos laužo galvą kas čia atsitiko ir kaip iki kitų rinkimų išsilaižyti žaizdas. Bene didžiausią triuškinamą pralaimėjimą patyrė socialdemokratai, per pastaruosius metus iššvaistę visa savo pranašumą. 2012 m. už socialdemokratus žadėjo balsuoti 16,9 proc. rinkėjų, už konservatorius 7,9 proc. Galiausiai LSDP gavo 38, o Tėvynės Sąjunga 33 (2 vietomis daugiau nei šiais metais) vietas Seime.

„Da Vinčio kodo“ ir panašių filmų gerbėjai turėtų susikaupti. Ypač tie, kurie domisi politika. Pasirodo, ne partijų programos ar lyderių pastangos lemia, ką pasirinks žmonės. Seimo rinkimų rezultatus nulemia specialus algoritmas, kuris kol kas neklysta. Čia truputėlį pagražinau, tačiau tiesa tokia – per visą mūsų nepriklausomos Lietuvos atkūrimo laikotarpį Seimo rinkimai vyksta pagal tam tikrą seką.

Ar išdrįs Seimas pritarti prezidentės siūlomoms Konkurencijos įstatymo pataisoms? Pataisos turėjo būti priimtos jau šį antradienį vykusioje Seimo plenarinėje sesijoje – pritrūko dalyvaujančių Seimo narių. Priimtos Konkurencijos įstatymo pataisos būtų užtikrinusios viešųjų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų) pareigą garantuoti sąžiningą konkurenciją.

Šiandien ir rytoj Briuselyje renkasi Europos Sąjungos valstybių ir institucijų vadovai. Šis susitikimas nebus skirtas konkrečioms problemoms spręsti. Daugeliui įdomiausia bus pamatyti, kaip Britanijai pirmą kartą atstovaus liepos mėnesį Vyriausybės vadove tapusi Th. May. Tačiau iš jos tikimasi tik trumpo situacijos pristatymo, kuris neturėtų virsti diskusija apie Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygas ir naują tarpusavio santykių statusą.

Atominė elektrinė. Skamba pavojingai. Astravo atominė elektrinė. Šis pavadinimas turėtų labai pavojingai skambėti kiekvienam lietuviui. Kodėl? Nes tai – mirtinas priešas, su kuriuo niekaip neišmokstame elgtis. O bijoti yra ko... Kiekvienas, abejojantis dėl Astravo AE vadinimo mirtinu Lietuvos priešu, turėtų žinoti tris esminius dalykus. Pirmasis – vos 20 kilometrų atstumu nuo mūsų valstybės sienos, atominės elektrinės statybų aikštelėje siaučia ne kas kitas, o didžioji kaimynė Rusija.

Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi ne vieną pasaką, kurioje mergelė ar trečias brolis, priėjęs kelio išsišakojimą, turi pasirinkti, kur eiti – dešinėn ar kairėn?  Nors rinkimai dar nesibaigė, tačiau būtent taip dabar jaučiasi valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurią vilioja dvi galingiausios Lietuvos partijos. Jei eisi kairėn – būsi turtingas, jei eisi dešinėn – protingas. Žinoma, norisi eiti į abi puses, tad nors imk ir persiplėšk.

Metai bėga ir daugelis supranta, kad PVM lengvata šildymui turi būti panaikinta, nes neveikia, taip kaip turėtų veikti. Tačiau politikų sukurtas užburtas lengvatos ratas atrodo niekada nesibaigs, nes tinkamo laiko panaikinti šią lengvatą atrodo taip ir neatsiras.

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose Lietuvos žmonės labai aiškiai pasakė, kad nori permainų. Pirmiausia tai reiškia, kad vienintelė logiška ir rinkėjų lūkesčius atitinkanti koalicija yra centro dešinės, kurios ašį sudarytų Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau dar svarbiau yra suvokti, kokios praėjusios vyriausybės klaidos lėmė tokius rinkimų rezultatus ir kokių permainų laukia visuomenė.

Štai ir išrinkome gerą pusę naujojo Seimo. Jau nepamenu rinkimų, kad į Seimą nepatektų partijos – Lietuvos gelbėtojos. Eklektiškų pažiūrų, neturinčios aiškių vertybių, orientacijos ir rimtesnių pasiūlymų, tik dėl Seimo rinkimų susibūrusios partijos susirinkdavo protesto balsus. Dabar rinkėjai pageidavo, kad ateinančius ketverius metus juos gelbėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Įvairūs politologai ir politikos apžvalgininkai vienareikšmiškai apibūdina šią Seimo rinkiminę kampaniją kaip labai nykią. Galima, iš esmės, sutikti su tokia nuomone, kadangi, per šiuos Seimo rinkimus, nebuvo jokių įspūdingų partijų rinkiminių kampanijų. O eilinis Lietuvos Respublikos pilietis tik likus kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų datos galėjo pastebėti, kad Lietuvoje vyksta partijų rinkiminė kampaniją į Seimo rinkimus.

Ši žinia svarbi ne tik Lietuvos emigrantams, bet ir jų giminaičiams ir draugams. Kalėdos gali būti „kūdesnės“ nei įprastai. Ir dėl vieno nelemto dalyko – svaro kursas istorinėse žemumose. Penktadienio naktį svaras krito į žemiausią tašką per paskutinius 31-erius metus dolerio atžvilgiu. Lietuvaičiams svarbesnis keitimo su euru santykis, kuris neturi tokios ilgos istorijos, nes euras egzistuoja daug trumpiau, krito nuo net 3 proc. ir naktį prekiaujant Azijoje siekė vos 1,1 euro už svarą.

Ar pamenate pirmuosius šalčius ir sniegą, kuris tarsi sukausto eismą didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Tada žmonės valandas stovi kamščiuose, ypač vilniečiai, nes kelininkai ir vėl nesugeba išvalyti gatvių. Pastarosiomis dienomis vilniečiai vėl stumdosi kamščiuose, tik dabar ir prie savivaldybių, mat Vyriausiąją rinkimų komisiją ištiko kelininkų likimas – rinkimai atėjo netikėtai. Didžiausios norinčiųjų balsuoti paštu eilės buvo Vilniuje.

Stebint priešrinkimines politikų diskusijas ir debatus, nesunku pastebėti, kad užsienio politiką juose kalbama nedaug, o nuomonės dažnai sutampa. Nors bene kiekvienos Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos programoje yra skyrelis partijų užsienio politikos vizijoms aprašyti, tačiau reikšmingų skirtumų tarp svarbiausių politinių jėgų beveik nėra.

Įdomiausias klausimas, žinoma, kas laimės rinkimus. Jį išskaidant į konkretesnius klausimus galime atidžiau pažvelgti į Lietuvos politinę areną bei galimas koalicijų dėliones ir tikėtiną naująją vyriausybę. Tad ką vertėtų prisiminti, pasibaigus balsavimui ir paaiškėjus jo rezultatams? Apie rinkimų strategijas. Nors partijų pirmavimą apklausose galima vertinti kaip rinkiminių strategijų pasiteisinimo ženklą, tačiau galiausiai vertinti jų sėkmę bus galima tik paaiškėjus rinkimų rezultatams.

Visos pagrindinės Lietuvos partijos pripažįsta, kad investicijos Lietuvai svarbios. Visi supranta, kad investicijos skatina produktyvumą, o produktyvumas – didesnes pajamas. Tačiau iš politinių partijų rinkiminių programų aišku, kad dalis partijų investicijų Lietuvoje didinimą ir pritraukimą iš užsienio įrašė tik dėl vaizdo, kad įsiteiktų rinkėjams. Pagrindinių partijų rinkimines programas galima suskirstyti į tris kategorijas.

Pastaruoju metu kainos Lietuvos degalinėse šokinėja tarsi per pasiutpolkę – tai beveik siekia eurą, tai vėl grįžtą prie 90 euro centų ribos. Tačiau po kelių mėnesių už kurą gali tekti atseikėti gerokai brangiau, o tai padarytų įtaką ir kitoms kainoms šalyje. Naftą eksportuojančių šalių karteliui OPEC sutarus peržiūrėti naftos gavybos strategijas ir galbūt mažinti jos kiekius pasaulinėje rinkoje, naftos kainos pajudėjo link aukščiausių taškų šiais metais.

Artėjant rinkimams, partijų programos nagrinėjamos įvairiais pjūviais. Šis komentaras – apie populiariausių partijų nuostatas Europos politikos klausimais. Remiantis visuomenės apklausomis, daugiausia galimybių dalyvauti formuojant kitą vyriausybę turi trys partijos – LSDP, LVŽS ir TS-LKD. Jų programinės nuostatos Europos politikos klausimais ir bus įvertintos. Tačiau prieš tai – keletas bendresnių pastebėjimų.

„Na, pagal išvaizdą“, – nerūpestingai TV ekrane juokiasi vilnietė, gatvėje paklausta, kokiais kriterijais remsis rinkdama naują Seimą. Ir tai ne pokštas.

Jau trejetą mėnesių Europos Sąjunga (ES) bei jai nepriklausančios šalys, įvairiais ryšiais susijusios su Jungtine Karalyste (JK), laukia, kada pastaroji pradės derybas dėl išstojimo iš ES. Liepos mėnesį suformavus naują Theresos May vadovaujamą konservatorių vyriausybę buvo paskelbta, kad ji formaliai aktyvuos ES sutarties 50 straipsnį dėl JK išstojimo ir pradės derybas kitų metų pradžioje bei kad ji sieks migracijos sąlygų sugriežtinimo.

Regis, tikrai atėjo ruduo. Visą vasarą beveik beatodairiškai nekreipdamos dėmesio į tokius svarbius įvykius kaip „Brexit“, centrinių bankų komunikacija ar geopolitiniai įvykiai, akcijų rinkos išlaikė kilimo tendenciją. Jau buvome pradėję gūžčioti pečiais, iš kur toks optimizmas, ir štai galiausiai atėjo metas, kai rinkos dalyviai persigalvojo, – nuo penktadienio stebime korekciją.

Prieš kelias dienas dauguma lietuvių matė laidą, į kurią atėjo buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis duoti savo paaiškinimų apie tai, kaip po jo lova atsidūrė 250 tūkst. eurų, iš kurių 106 tūkst. eurų buvo žymėti STT. Visuomenė išgirdo, kad ponas Eligijus pasiskolino 90 tūkst.

Už poros mėnesių darbus pradės 17-oji Lietuvos Respublikos vyriausybė. Politinių partijų programose ateinančiam penkmečiui žadamas didesnis darbo užmokestis, daugiau darbo vietų ir solidesnės pensijos. Tokie tikslai yra laukti ir pageidautini, o daugelis iškeltų siekiamybių nėra iš fantastikos srities. Tačiau konkrečių priemonių, kurios leistų tų tikslų pasiekti, politinėse programose yra daug mažiau.

Kai tuometinis Liberalų Sąjūdžio partijos vedlys Eligijus Masiulis buvo sučiuptas su didžiule pinigų suma, gauta iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, visa Lietuva laukė paaiškinimų, kas atsitiko. Negi būsimasis premjeras yra toks pat kyšininkas, kaip visi? Nepraėjo nė keturi mėnesiai ir pagaliau sulaukėme paaiškinimų, kaip pas buvusį vieną sėkmingiausių ir perspektyviausių Lietuvos politikų atsirado 90 tūkstančių eurų grynaisiais.

Tai ką iš tikrųjų gali reikšti Eligijaus Masiulio prisipažinimas ir kokius taktinius sprendimus jis numato? Kol socialiniuose tinkluose džiūgauja liberalų oponentai, teisininkai gūžčioja pečiais, nes kol nėra realių dokumentų, sunku kažką konstatuoti, PR‘o specialistai sako, kad tai buvo nevykęs sprendimas, o partijos bičiuliai santūrai burbteli „klaida“. Mes galime giliau paanalizuoti kokius taktinius žaidimus žaidžia liberalai. Taip, Masiulis save paaukojo vardan partijos gerovės.

Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje intensyvėja diskusijos apie pagrindinių partijų kandidatus bei politikų populiarumo reitingus, kuriais remiantis mėginama dėlioti galimas porinkimines koalicijas. Tokių diskusijų vedėjai bei dalyviai labai dažnai naudoja „lyderio“ sąvoką. Ir dažniausiai ją naudoja prilygindami formaliai vadovaujančiai pozicijai. Tačiau lyderystės sąvoka reiškia daug daugiau, o išsamesnis jos aptarimas gali parodyti, ko trūksta Lietuvos politikoje.

Prisimenu 1994 metus, kai buvo steigiama Alytaus „Coca-Cola“ gamykla ir man, kaip „Coca-Colos“ advokatui, teko rengti visus steigimo ir su investicijomis susijusius dokumentus. Tai buvo viena iš pirmųjų užsienio investicijų, sėkminga privatizacija, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. „Coca-Colai“ Lietuvoje tuo metu vadovavo norvegas Steen Andersen – taip pat vienas iš pirmųjų užsieniečių, atvykusių į mūsų šalį ir, drįsčiau sakyti, ją pamilęs.

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkimų kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.

Tūkstančiai Lietuvos abiturientų kasmet svajoja gyventi už grotų. Skamba absurdiškai? Taip, bet tūkstančiai nori studijuoti sostinėje, o bent keli didžiausi universitetai bendrabučių renovaciją pradėjo prie pagrindinių durų įstatydami grotas. Taigi jau gal 6 metus studentai įeidami ir išeidami iš bendrabučio turi prasibrauti po besisukančias grotas. Pypt - šaižiai sucypia magnetinis raktas. Girgžt – sunkios grotos stumiamos įleidžia į seną šaltą šešiolikaaukštį.

Pasibaigus olimpiadai, pasibaigė ir šventė. Visi grįžta namo: sportininkai pradeda pasiruošimus naujiems startams, sirgaliai dalinasi įspūdžiais, o politikai vieni kitus moko, kokius lėktuvo bilietus reikia pirkti. Viskas kaip visada, taip pat ir bandymas pamiršti sporto pasaulį drebinusius skandalus.

Lauko reklama sostinės viešojo transporto stotelėse primena mums, kad šį rudenį sukanka dvidešimt penkeri metai, kai dauguma pasaulio valstybių atnaujino diplomatinius santykius su Lietuvos Respublika. Greičiausiai bus paminėtas ir Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinių santykių jubiliejus. Nors švęsti nelabai yra ką: analizuojant pastaruosius penkerius metus, būtina konstatuoti ryškų regresą. Jei kas galėtų švęsti, tai verslininkai, prekybininkai, mokslo ir meno atstovai.

Rugpjūčio pradžia. Apytamsiu, tuščiu ir tyliu Seimo rūmų koridoriumi koja už kojos kiūtina vienas socialdemokratų ministras. Išgirdęs klausimą apie savo kuruojamos srities įstatymo projektą ministras net aikteli. „Taigi atostogos!“ - didžiai nustemba tautos išrinktasis. Išties, atostogos. Atsipalaiduoti žmogui sveika. To dažnai nesugeba įtemptų nervų paprasti mirtingieji: sąskaitos, paskolos, rūpesčiai žmones užsmaugia taip, kad iš atostogų lieka tik pavadinimas.

Ar galite įsivaizduoti, kad turtingas Lietuvos verslininkas, kad ir koks Nerijus Numavičius ar Arvydas Avulis, sužinoję, kad vienos jo įmonių direktorius vagia, negalėtų atleisti ar nubausti savo darbuotojo? Tokių cirkų versle nebūna, o Lietuvos politikoje – kiek tik nori. Naujausias atvejis – premjero Algirdo Butkevičiaus ir žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės bejėgiškumo pavyzdys.

Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė apie uždaromus padalinius regionuose ir darbuotojų perkėlimą į Vilnių. Ši valstybinė institucija ketina atsisakyti penkių padalinių apskričių centruose, o funkcijas perkelti į Vilnių, nors ir taip regionuose dirba apie 590 tarnautojų, o tik sostinėje net 620. Neseniai darbuotojų regionuose mažino Valstybės kontrolė, teismai, prokuratūra, policija ir kitos valstybinės institucijos.

Olimpinės žaidynės – taikios konkurencijos, vienybės ugdymo ir draugystės stiprinimo šventė. Tiesa, kartais šios tradicijos drastiškai nepaisoma. Akivaizdi jos pažeidėja XXI amžiuje Rusija: per 2008 metų vasaros olimpiadą Pekine įvyko Rusijos-Gruzijos konflliktas dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, o iškart po Sočio žiemos žaidynių nuo Ukrainos atplėštas Krymas. Žinoma, laikas, kai visas pasaulis grožisi sportininkų pasirodymais, yra idealus bet kokios karinės strategijos įgyvendinimui.

Lietuvai jau daugiau nei dešimtmetį esant Europos Sąjungos (ES) nare, šioje struktūroje vykstantys procesai buvo pradėję vis mažiau dominti lietuvius. Tačiau pastaruoju metu ES ir joje vykstantys įvykiai vis dažniau patenka į naujienų srautus.

Nesiliaujantys incidentai įvairiose Vakarų Europos valstybėse, kuriuose figūruoja pabėgėliai, dėl vienos labai paprastos priežasties ir realios grėsmės mus verčia nerimauti: tai, kas šiandien vyksta Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ar kitur, vieną dieną gali nutikti ir Lietuvoje. Nekalbėsiu apie teroristinius išpuolius ir tragiškus atvejus. Turiu vilties, jog tokių išvengsime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sulaukia nuolatinio įvairių visuomenės grupių spaudimo, tačiau tai suprantama – tiesiogiai rūpinamės kiekvienu Lietuvos gyventoju. Gaunančiais pensijas, nedarbo, nedarbingumo ar kitas išmokas, gyvenančiais vaikų globos įstaigose, visais dirbančiais, pensininkais, vaikais ir šeimomis, ieškančiais darbo bei daugeliu kitų jautrių visuomenės grupių.

Sų teroristų išpuoliais susidūrę prancūzai turėtų išsigąsti ir uždrausti valgyti kiaulieną mokyklose, o savo įstatymus derinti su šariato teise. Iš pirmo žvilgsnio tokie pasiūlymai atrodo absurdiški, bet panašius jie pateikė Gruzijai ir Ukrainai, kai šias šalis užpuolė Rusija. 2008 metų rugpjūtį, prasidėjus Pekino Olimpiadai, Rusija gėdingai užpuolė savo kaimynę Gruziją jos teritorijoje.

Lai faktai kalba už save. Darbo partija, kuriai šią kadenciją patikėta Švietimo ir mokslo ministerija, savo rinkiminėje programoje paskelbė 114 punktų, kaip pagerinti Lietuvos švietimo sistemą. Pakartosiu: partija mato 114 (!) punktų su papunkčiais, kas yra blogai, nors šią sritį valdė 4 metus ir nepameluosime sakydami, kad padėtis tik blogėja.

Prancūzija, Egiptas, Belgija, dabar Turkija, Armėnija. Ne pirma ir ne paskutinė krizė, kuri įvyksta pasaulyje. Bet visada pirma ir negirdėta mums patiems. Visada nežinome kaip turime elgtis, viskas yra nauja, vyksta chaotiškai ir paskubom. Įvykus nepavykusiam perversmui Turkijoje, ten esantys Lietuvos turistai skundėsi, kad vidury nakties Lietuvos ambasadoje Turkijoje niekas nedirba ir nekelia ragelio. Ambasados telefonai tylėjo.

Kalbos apie baimes Lietuvoje paprastai netyla. Bijome didėjančių kainų, liberalių Briuselio politikų ir, žinoma, Rusijos. Tačiau kartais viskas pasikeičia akimirksniu – kai kalba pakrypsta apie atostogas. Lietuviams, atrodo, nė motais, kad pamėgtoje Turkijoje po karinio perversmo galima tikėtis bet ko. Šeštadienio naktį ir paryčiais, kai pasaulis nė nežinojo kur žiūrėti – į kraujuojančią Nicą ar perversmo bandymo sukrėstą Turkiją – Vilniaus oro uoste nebuvo nieko naujo.

Kai 2004 m. prasidėjo ES plėtra, priimant į demokratinių valstybių klubą Vidurio ir Rytų Europos šalis bei Maltą ir Kiprą, ES institucijos paskelbė siekį apsupti ES draugų ratu. Toks naujos Europos kaimynystės politikos tikslas išreiškė norą plėsti ekonominius ir žmonių ryšius su šešiolika Rytų ir Pietų kaimynystės šalių tuo pačiu tikintis ir Vakarų demokratinių vertybių įtvirtinimo bei taikaus sugyvenimo.

Praėjusią savaitę vykęs Varšuvos NATO viršūnių susitikimas dažnai įvardijamas kaip istorinis, lūžinis, suteikiantis pagrindą Baltijos valstybėms bei Lenkijai švęsti ir nebebijoti galimos Rusijos agresijos. Lietuvos prezidentė pabrėžė, kad NATO Varšuvos viršūnių susitikime Lietuva gavo viską, ko tikėjosi. Tai raminantis tonas po dvejus metus nuo Krymo aneksijos tvyrojusios apokaliptinės nuotaikos.

Tiesą sakant, nustebau ir net buvau šokiruotas perskaitęs Tautininkų sąjungos ideologo Mindaugo Kundroto mintis. Kai liberalai, kurie gaudavo pinigus iš alkoholio pramonės, tokį požiūrį išdėstytų, tai nebūtų nieko keisto, bet čia tikriausiai negauna užmokesčio iš alkoholio pramonės, tačiau platina šios pramonės skrajutę. Ši mintis, kad ne alkoholio vartojimas yra alkoholizmo, visuomeninių problemų priežastis, o būtent pasekmė užimtumo trūkumo - yra tipinė alkoholio pramonės propagandinė žinutė.

Du partijų lyderius tarsi volu pervažiavusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, regis, išėjo vasaros atostogų. Apie „MG Baltic“ bylą jau senokai nieko nebegirdime, nors būta drąsių pareiškimų, kad ne vienas parlamentaras turėtų drebinti kinkas, nes ir į jų duris pasibels STT pareigūnai. Tačiau, rodos, STT užstrigo, kai prireikė imtis didžiųjų partijų.