Komentarai ir analizė

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas, gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa - niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla.

Sekmadienį nuvilnijo Prancūzijos prezidento rinkimai, kuriuos sekė viso pasaulio žiniasklaida, investuotojai bei savo ateitimi besidomintys žmonės. Taip pat, šiuos rinkimus buvo galima įvardinti, kaip egzaminas Europos sąjungos gyventojams, kurių buvo paklausta ar norite gyventi pagal bendrystės principus, kurie skatina laisvą žmonių ir pinigų judėjimą, ar sekti populistinius separatistinius siekius.

Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti birželio 8 dieną. Kaip ir buvo galima tikėtis, vakar šią iniciatyvą daug didesne nei būtina balsų dauguma palaikė šalies parlamentas. Tad dabar aišku, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai JK po mažiau nei dviejų mėnesių vyks.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti. Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio.

Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija - tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu. Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė.

 Šis klausimas jaudina ne tik pačius mokinius, bet ir jų mokytojus bei vaikų tėvus. Daug specialistų aptaria esamą mokslo situaciją Lietuvoje. Mokinių tėvams susivokti yra sunkiausia, nes mes mažiausiai turime žinių apie ugdymą, jo kokybę bei tinkamas priemones.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai. Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų.

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas. Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.

Populiarus amerikiečių mokslo pasaulyje istorikas Oskaras Haleckis praėjusio šimtmečio viduryje aptiko, kad nuo pat politinės Europos istorijos pradžios vyksta keisti dalykai, kurie kelia grėsmę visam kontinentui. Turbūt ir jis būtų nustebęs, jei sužinotų, kad XXI amžiaus pradžioje nepriklausomoje Lietuvoje politinį ir kultūrinį gyvenimą jau kelis mėnesius gali drebinti diskusijos dėl raidės w. Šių „turbulencijų“ eigoje susvyravo ir Valstybės saugumo departamento profesionalumas.

Prireikė tik vieno savaitgalio mūsų kaimynystėje, Rusijoje ir Baltarusijoje, ir ratas apsisuko. Taikūs mitinguotojai – sumušti ir apdaužyti, opozicijos lyderiai, tarp jų – esami ir buvę kandidatai į prezidentus – užlaužtomis rankomis. Kai kurie jų – ištisas paras dingę be žinios. Laiko patikrinti KGB metodai. Metams praėjus Kuo nustebino V. Putino smogikai? Daugelį Vakaruose – niekuo.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčiantys pareiškimai, bet ir jų registruojami teisės aktų projektai. Pamename, Seime buvo registruotas pasiūlymas reguliuoti visų maisto produktų kainas. Niekas rimtai tokio projekto net nevertino, o Seimas ėmė ir nubalsavo UŽ.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, kuriai pritaria beveik visi specialistai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų. Todėl labai svarbu tai atlikti teisingai ir nenukrypti nuo tikslo. Ir svarbiausia – įmokų sujungimas neturi virsti mokesčių didinimu.

Siūlyčiau tokių prognozių, kad 2080 m. Lietuvoje gyvens ne ką daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, pernelyg giliai neimti į širdį. Ką mes šiandien pasakytume apie 2015-2016 m. vizijas, kurios buvo padarytos kokiais 1955-1956 m., kuomet N. Chruščiovas iš Komunistų partijos XX suvažiavimo tribūnos triuškino J. Staliną? Metodologinė tokių prognozių problema ta, kad jos yra pernelyg "demografizuotos", tuo tarpu gyventojų skaičiaus pokytį lemia ne tik gimimai, mirtys, natūralus prieaugis, gyventojų amžiaus...

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis šiuo metu emigruojančių, tikisi užsienyje užtikrinti savo šeimai ne tik materialinę, bet ir psichologinę gerovę, o vaikams – galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Panašu, kad emigruoti skatinančios priežastys yra ne tik ekonominės, ir su jomis kovoti gali būti ypač sudėtinga.

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą? Remiantis JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių.

Paskutiniai trys mėnesiai panašūs į keistokas lenktynes - kas ir kam greičiau pareikš nepasitikėjimą? Per šį laikotarpį tai padarė: keletas Seimo narių Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkui, socialinės apsaugos ir darbo ministras Kėdainių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai, Seimo pirmininkas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui, Šiaulių miesto savivaldybės administracija Šiaulių oro uosto direktoriui, kultūros ministrė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto t...

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. Per krizę Sodrai itin trūko lėšų. A.Kubiliaus vyriausybė įmokas į pensijų fondus mažino trimis „užėjimais“ – dėl to įmokos kaupimui buvo sumažintos nuo 5,5 iki 1,5 procento.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

„Nušaut tuos parazitus ir būtų ramybė“, – prekybos centre prie kasų karščiuojasi dvi pagyvenusios damos, aptardamos praėjusios savaitės tragediją. Ką aplankytų ta ramybė, lieka neaišku, nes viena jų atsisukusi jau šaukia užsižiopsojusiam anūkui: „Greitai eini čia, vėpla tu, ar negirdi?“. „Vėpla“, patempęs lūpą, prieina. Pasiklausyti, ką žilagalvės, neabejodamos savo išmintimi, kalba apie mirties bausmę. Ir klausysis dar ilgai, nes progų tikrai bus ne viena.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

2018 metų Pjongčango žiemos ir 2020 metų Tokijo vasaros olimpinių žaidynių transliacijos bus rekordinės. Pirmą kartą istorijoje Lietuvos žiūrovai matys du kartus daugiau olimpinių žaidynių valandų, kurios bus transliuojamos per vieną televiziją aukščiausia HD kokybės raiška.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Viešoji erdvė Lietuvoje vėl įkaito – dėmesio centre atsidūrė praėjusią savaitę paviešinti šalies darbdavių mokami vidutiniai atlyginimai. Buvo skubama aiškintis ir lyginti, kokio dydžio atlyginimus gauna vieno ar kito sektoriaus darbuotojai. Nusirito nuomonių lavina, kas darbuotojams moka per mažai ir kokios galimos to priežastys. Tačiau visose šiose diskusijose pritrūko vieno svarbaus aspekto, kokio? Tai – vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkio palyginimas.

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiekė triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose, nes žadėjo permainas valstybėje. Tie pažadai buvo labai laukiami ir žmonės tuo patikėjo. Artėjant pavasario sesijai, Vyriausybė pateiks įstatymų paketą, kuris pradės ilgai lauktus pokyčius, bet ne visi rinkimų laimėtojai buvo atviri ir sąžiningi prieš savo rinkėjus. Iš tikrųjų pusė Seimo jokių reformų nenori.

Kai naujasis Seimas ir Vyriausybė pradėjo savo veiklą, jie nuolat kartojo – neskubėkite vertinti, duokite laiko, leiskite dirbti. Šimtas dienų pralėkė greitai, ir nors eteryje vyravo vienas po kito sekę skandalai nuo automobilio ir palto iki pagalbinio apvaisinimo, aiškumo apie naująją valdžią jau turime žymiai daugiau. Pirmasis praregėjimas aplankė tuos, kurie valstiečius ir žaliuosius piešė rožinėmis spalvomis.

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį. „Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai.

Dažnam Lietuvoje akis bado valstybinio sektoriaus neefektyvumas ir reguliavimo kokybė, kurią Pasaulio ekonomikos forumas prilygina Afrikos valstybėms. Stebėtojai pastebi sistemiškumo ir ilgalaikio planavimo, būdingo protestantiškoms kultūroms, stoką, ad hoc skubių sprendimų vyravimą, nepakankamas investicijas į valstybės piliečių švietimą, sveikatą ar socialinę rūpybą. Daug kam užkliūna demokratinės kultūros stoka ir silpna pilietinė visuomenė. Pastebimos nepradėtos savivaldos reformos.

Atlyginimų augimas, praėjusiais metais Lietuvoje pasiekęs beveik 8 proc., muša pokrizinius rekordus. Vidutinis darbo užmokestis šalyje po kelerių metų pertraukos jau netrukus pradės tolti nuo algų, kurias gauna kaimynai latviai. Tačiau luktelėti, kol pavysime Estiją, kur atlyginimų vidurkis artėja prie 1000 eurų, teks kur kas ilgiau.

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais.

Šių metų pirmas pusmetis lems, kokia Lietuvos politika bus 2020 metais ir vėliau. Idėjos taip pat vaidins daug reikšmingesnį vaidmenį nei iki šiol. Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau patvirtino G. Landsbergį pirmininku dar ketveriems metams, o jų pagrindiniai ideologiniai priešininkai socialdemokratai savo naująjį vadovą išrinks šį pavasarį. TS-LKD fronte viskas išaiškėjo gerokai anksčiau nei daug kas tikėjosi.

Šią savaitę JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas atvyko į Europą pirmąkart dalyvauti NATO gynybos ministrų susitikime. Jo tenykščiai kolegos nerimauja, kad prezidentas Trumpas iš naujo spręs dėl JAV įsipareigojimų NATO. Per rinkimų kampaniją ponas Trumpas vadino NATO „atgyvenusia“ ir kėlė klausimą dėl jos naudos JAV nacionaliniam saugumui.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Akivaizdu, kad perteklinis alkoholio vartojimas yra gili ir skaudi mūsų šalies ekonominė bei socialinė problema. Kaip ją išspręsti? Skaičiuojama, kad vienam 15 metų ir vyresniam lietuviui vidutiniškai tenka apie 15 litrų gryno alkoholio per metus. Dar blogiau – pastaruosius penkiolika metų alkoholio suvartojimas nuolat augo.

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją.

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.