Aktualijos

Vėliausias dideles bendras karines pratybas Rusija ir Baltarusija surengė 2022 metais, o Maskva vos po kelių dienų pasiuntė savo karius į Ukrainą. Dabar abi artimos sąjungininkės vėl rengia karines pratybas, taip padidindamos įtampą regione. Karinių pratybų, pavadintų „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“, aktyvioji fazė Baltarusijoje prasideda penktadienį ir tęsis iki rugsėjo 16 dienos.

Opozicinis Liberalų sąjūdis penktadienį baigia balsuoti partijos pirmininko rinkimuose. Elektroninis balsavimas bus uždarytas 18 valandą. Jis prasidėjo pirmadienį. Dėl lyderio pareigų varžosi du kandidatai: dabartinė partijos pirmininkė, Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Plungės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Naujasis pirmininkas bus tvirtinamas rugsėjo 20 dieną vyksiančiame partijos suvažiavime.

Ketvirtadienį vakare dėl neva pastebėto įtartino skaidančio objekto Vilniaus oro uoste negalėjo nusileisti lėktuvas, jis su keleiviais buvo nukreiptas į Rygą, praneša portalas „Delfi.lt“. Apie tai portalui patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas. „Vilniaus oro uosto vienas iš aviacijos saugumo specialistų pranešė apie įtariamą skraidantį objektą virš oro uosto.

Paskirtasis užsienio reikalų paskirtasis ministras Kęstutis Budrys sako, kad JAV sankcijų baltarusių oro bendrovei „Belavia“ panaikinimas bus didelis testas Europos Sąjungos (ES) sankcijų politikos stuburui. „Tai nereiškia, kad, JAV priėmus tokį sprendimą, iš karto bus ES sprendimas. Bus didelis testas ES sankcijų politikos stuburui. Man atrodo, jį reikės išlaikyti, ir Lietuva tikrai prisidės prie to, kad mes jį išlaikytume“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose yra keliasdešimt Lietuvos piliečių.  „Mes jų turime apie keliasdešimt žmonių, kurie šiuo metu kali ir kuriuos norime turėti kuo greičiau namuose ir dėl kurių Užsienio reikalų ministerija dirbs ir toliau“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.  Jis pabrėžė, kad nė vienas kalintis Baltarusijoje Lietuvos pilietis nebus paliktas.

Iš Baltarusijos paleisti kaliniai ketvirtadienio vakarą buvo atvežti prie Jungtinių Valstijų ambasados, kur buvo sutikti diplomatų ir artimųjų. JAV susiderėjo dėl 52 Baltarusijos ir Vakarų šalių, įskaitant Lietuvos, piliečių paleidimo iš Baltarusijos kalėjimų. Ketvirtadienį jie pargabenti į Lietuvą.

Vienas iš ketvirtadienį Minsko paleistų politinių kalinių – Nikolajus Statkevičius – atsisako vykti į Lietuvą ir lieka Baltarusijos teritorijoje. Apie tai Eltai patvirtino paskirtojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio atstovė spaudai Kristina Belikova. „Galiu patvirtinti, kad yra vienas žmogus, kuris nori likti. Šiuo metu jis yra Baltarusijos teritorijoje, jo nėra Lietuvos teritorijoje“, – sakė ji. „Tai yra (Nikolajus – ELTA) Statkevičius, opozicionierius“, – pridūrė K. Belikova.

Rytoj Baltarusijoje prasideda bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025“, kuriose planuojama iki 30 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021-aisiais, kai dalyvavo apie 200 tūkst. karių.

Praėjus parai nuo didžiulio gaisro Baltosios Vokės gatvėje Vilniuje keletas židinių tebėra nelikviduoti ir kelia rimtą pavojų aplink gyventiems žmonėms. Ketvirtadienį Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad nors ir padėtis stabilizuojasi, tačiau dujos cirkuliuoja, o likvidavimas užtruks. Įvykio vietoje sutelkta apie 40 ugniagesių gelbėtojų iš šešių ugniagesių komandų. „Yra sumažinta pavojinga zona nuo 2 kilometrų iki 350 metrų ir atverti beveik visi keliai, uždaryta tik viena gatvė.

Baltarusijai paleidus 52 politinius kalinius ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) panaikinus sankcijas aviakompanijai „Belavia“, paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog Vašingtonas neprašo Lietuvos naikinti ribojamųjų priemonių Minsko režimui. „Aš jums galiu garantuoti, šio klausimo nėra ant stalo. Sankcijos, kurios įvestos, yra pratęsinėjamos.

Trečiadienio rytą, apie 10 val., į Lietuvos oro erdvę įskrido du neaiškūs objektai, o tuo pat metu Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, užsidegė vagonai su cheminėmis medžiagomis. Specialistas pastebi, kad vyraujant tokiems įvykiams, svarbiausia, kad būtų skaidri komunikacija. Tai, jo nuomone, nebūtinai reikia laikyti suplanuota provokacija.

Darbą Lietuvoje pradeda ketvirtadienį skiriamuosius raštus prezidentui Gitanui Nausėdai perdavusi naujoji Prancūzijos ambasadorė Lucie Stepanyan. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda naujajai ambasadorei perdavė asmeninę padėką Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui  už jo asmeninį indėlį remiant Ukrainą, reikšmingas Rusijos atgrasymo iniciatyvas ir nuolatinį dėmesį mūsų regiono saugumui.

Kelioms dešimtims rusiškų dronų vakar įskridus į Lenkijos teritoriją ir Vokietijos žiniasklaidai paskelbus, kad buvo pažeista ir Lietuvos oro erdvė, ministrė Dovilė Šakalienė teigia, jog jokių signalų mūsų kariuomenė nefiksavo. Vis dėlto kariuomenės vadas pripažino, kad NATO sąjungininkų naikintuvai į orą kilo net tris kartus – tačiau neatskleidė, kodėl reikėjo tiek kartų reaguoti.

Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) parengtoms keliasdešimties įstatymo straipsnių pataisoms, kurios tarnybos pareigūnams numatytų daugiau įgaliojimų, lojalumo valstybei reikalavimą.

Seimas svarstys Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko siūlymą griežtinti reikalavimus šaudyklų įrengimui. Ketvirtadienį įstatymo pataisas Seimui pateikęs parlamentaras siūlo neleisti įrengti atvirų šaudyklų arčiau nei 500 metrų atstumu nuo gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų.  „Siūlau, kad mažos šaudyklos – iki 1 hektaro, nebūtų steigiamos bet kur, bet kokia atsitiktine tvarka.

Ketvirtadienio popietę Lietuvoje siautėja stiprus vėjas, kuris jau pridarė nemenkų nuostolių – vienas po kito fiksuojami pranešimai – pranešama apie nuvirtusius medžius, apgadintus automobilius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad jau gauta virš 30 pranešimų. „Yra pranešama apie nuvirtusius medžius, kurie užtvėrė važiuojamąsias kelio dalis, kad trukdo eismui ar kelia pavojų eismo saugumui.

Praėjus parai po didžiulio gaisro Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, dujos vis dar dega. Kiek laiko dar teks kvėpuoti sveikatai pavojingu oru? Naujausią informaciją apie gaisrą Vilniuje suskystintų dujų pilstymo stotyje, „Žinių radijas“ laidoje, pateikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patarėjas Donatas Gurevičius. Tai kaip praėjo naktis ir kokia situacija? D. Gurevičius: Naktis praėjo ganėtinai stabiliai.

Trečiadienį pareiškęs, jog partijos teikiamas kandidatas į energetikos ministrus Mindaugas Jablonskis konsultavo „aušriečius“ rinkimų kampanijos metu, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis užminė rebusą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nurodo neturinti duomenų, jog teisininkas partijai teikė konsultavimo paslaugas ar atliko savanoriškus darbus.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina, jog jei partijos deleguoti kandidatai nebus paskirti ministrais, „aušriečiai“ gali trauktis iš valdančiosios koalicijos – darbą turėtų tęsti mažumos Vyriausybė.  „(Iš prezidento – ELTA) žinių kol kas negavau, (kandidatai į ministrus – ELTA) yra pateikti. Manau, prezidentas vadovaujasi Konstitucija.

Paskirtoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad sprendimus dėl naujojo karinio poligono sulėtino Vyriausybės formavimo procesas. „Vyriausybės pasikeitimas yra toks procesas, kuris, švelniai tariant, sulėtina (kitus darbus – ELTA)“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė D. Šakalienė. Kaip jau buvo skelbta, rugpjūčio pabaigoje ministrė pranešė, jog artimiausiu metu ketinama sulaukti galutinio kariuomenės vertinimo ir atrinkti dvi kariniam poligonui tinkamiausias šalies teritorijas.

Naujosios Vyriausybės programoje bankams numačius taikyti finansinio stabilumo mokestį, valdančiajai koalicijai priklausančių „valstiečių“ atstovė Seime Aušrinė Norkienė teigia, kad toks siūlymas į programą įtrauktas partijos iniciatyva. Anot politikės, šiuo metu dar nėra sprendimo, kaip toks apmokestinimas galėtų būti taikomas, todėl šiuo klausimu Seime būtų galima formuoti darbo grupę. „Derybų metu turėjome diskusiją dėl besibaigiančio bankų solidarumo mokesčio.

Paskirtoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako ketinanti su Vyriausybės vadove Inga Ruginiene diskutuoti apie galimą karių siuntimą į Ukrainą. „Šioje situacijoje mes dar tikrai negalime priimti jokių sprendimų. Susėsime su premjere ir kalbėsime“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.  „Lietuva buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri atsistojusi tiesiai pasakė, kad mes būtume pasirengę ir šiame formate padėti Ukrainai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys žada tolesnes diplomatines pastangas, siekiant išlaisvinti Baltarusijoje likusius Lietuvos politinius kalinius. „Mums tai yra prioritetas numeris vienas, kad jie visi grįžtų pas mus, dėl to mes toliau dirbsime“, – ketvirtadienį išplatintame vaizdo įraše sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Kaip skelbė BNS, iš Baltarusijos kalėjimų ketvirtadienį paleisti 52 šios šalies ir Vakarų valstybių politiniai kaliniai, tarp jų – ir šeši Lietuvos piliečiai.

„Nemuno aušros“ pirmininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis kartoja, kad ministrais nepaskyrus partijos pasiūlytų kandidatų, „aušriečiai“ gali trauktis iš valdančiosios koalicijos. „Žinių kol kas negavau, (kandidatai – BNS) yra pateikti, manau, prezidentas vadovaujasi Konstitucija. Ministrai yra teikiami visos valdančiosios daugumos, ir realiai tokia sudėtis turi būti patvirtinta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Rugpjūčio mėnesį informacinėje erdvėje skleistos žinutės neva iš Baltijos šalių buvo vykdomos dronų atakos prieš taikinius Rusijos teritorijoje, ketvirtadienį pranešė kariuomenė. Jos analitikų duomenimis, paskutinio vasaros mėnesio pradžioje Rusijos žiniasklaidoje pasirodė klaidinančios žinutės teigiančios, kad dronų atakos į Pskovo regione esančius taikinius galėjo būti vykdomos iš Baltijos valstybių.

Ketvirtadienį iš Aliaksandro Lukašenkos režimo nelaisvės Baltarusijoje buvo išlaisvinta politinė kalinė Elena Ramanauskienė. Ji Baltarusijoje buvo neteisėtai kalinama ir 2024 m. vasarą nuteista šešerių metų laisvės atėmimo bausme pagal sufabrikuotus kaltinimus šnipinėjimu. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasitiko išlaisvintą mūsų šalies pilietę pasienyje su Baltarusija. Jai suteikiama būtinoji medicinos ir kita reikalinga pagalba.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigia, kad apsauga jam šiuo metu nereikalinga. „Eilinis trolinimas yra ir viskas“, – ketvirtadienį apie parlamentarės Agnės Širinskienės kreipimąsi į Vadovybės apsaugos tarnybą (VAT) dėl apsaugos jam skyrimo kalbėjo „aušrietis“. Jis teigė, kad VAT pareigūnai su juo nesusisiekė, o jeigu susisiektų, jis atsakytų, jog apsauga nereikalinga. Kita vertus, R. Žemaitaitis pripažino, kad šiais laikais politikams nėra saugu.

Ketvirtadienio popietę prezidentas Gitanas Nausėda netikėtai sušaukė skubią spaudos konferenciją. Prezidentūra nepateikė informacijos, apie ką bus skubi konferencija, tik nurodė, kad ji nebus skirta Vyriausybės formavimo klausimams aptarti, o taip pat nebus susijusi ir su grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Nausėda spaudos konferenciją surengė prieš rytoj prasidedančias „Zapad“ pratybas.

 Iš Baltarusijos buvo paleisti 52 šios šalies ir Vakarų valstybių politiniai kaliniai, tarp jų – ir šeši Lietuvos piliečiai, ketvirtadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.

Kremlius toliau rengia Rusijos visuomenę ir gynybos pramonę ilgai trunkančiam karui su Ukraina ir galimai būsimam karui su NATO, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Neseniai vykusi Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją kelia neramumų ir klausimų Lietuvai bei jos gyventojams.

Seimas spręs, ar įsteigti 17-tą parlamentinį komitetą – Energetikos ir darnios plėtros komisiją pertvarkyti į komitetą.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokius pokyčius numatantį Seimo nutarimo projektą: už balsavo 61 parlamentaras, prieš buvo 40, o penki susilaikė.  „Taip būtų suteikiama svaresnė galimybė Seimui labiau kontroliuoti procesus, susijusius su energetika“, – teigė projektą Seime pristatydamas Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Vokiečių leidiniui trečiadienį pranešus, kad du neidentifikuoti orlaiviai galimai buvo įskridę į Lietuvos teritoriją, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad šalies tarnybos jokių objektų nefiksavo. „Mes patikrinome visus signalus ir ne, nebuvo fiksuota jokių objektų“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė D. Šakalienė.

Lietuvoje viešintis NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas (SACEUR) generolas Alexusas G. Grynkewichas tikina, jog NATO sąjungininkės yra įsipareigojusios ginti Lietuvą, jei to prireiktų.  „Kaip jūs esate įsipareigoję mums, taip ir mes esame įsipareigoję jums“, – kalbėjo A. Grynkewichas.  „Remiantis praeities pamokomis, mes tęsime darbą, stiprindami savo galimybes apginti kiekvieną Aljanso valstybių oro erdvės centimetrą“, – pridūrė jis.

Patvirtinęs nepilnos sudėties Vyriausybę, prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su paskutinių, likusių ministerijų kandidatais į ministrus. Į prezidento mėgiamo Žygimanto Vaičiūno vietą siūlomas Mindaugas Jablonskis G. Nausėdai dovanų atnešė knygą. Tačiau prezidentas jos nepriėmė, aiškindamas, kad tokią jau turi. Nors G. Nausėda buvo pareiškęs, kad nemato Povilo Poderskio aplinkos ministro kėdėje likusiai kadencijai, R. Žemaitaitis vėl jį išsiuntė pas prezidentą.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pasmerkė Rusijos veiksmus, kai trečiadienio paryčiais į Lenkijos teritoriją įskrido rusų bepiločiai orlaiviai, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Liublino trikampio užsienio reikalų ministrų teigimu, tai buvo tyčinis ir koordinuotas smūgis, skirtas eskaluoti įtampą.

Suskystintų dujų išpilstymo stotyje Vilniuje kilus gaisrui, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ketvirtadienį pranešė viešojoje erdvėje fiksavęs išaugusį dezinformacijos bei sąmokslo teorijų srautą. „Tai technogeninis įvykis, neturintis nieko bendro su išoriniais veiksmais, – žurnalistams nurodė centras.

„Nemuno aušros“ parlamentaras Raimondas Šukys ketvirtadienį paskirtas pirmuoju Seimo pirmininko Juozo Oleko pavaduotoju. Jo kandidatūrą palaikė 82 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 26 Seimo nariai. Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, kuriuo anksčiau buvo pats J. Olekas, skiriamas parlamento vadovo teikimu. Jis paprastai būna atsakingas už Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės sudarymą, tiesa, J. Olekas sakė šią atsakomybę pasiliksiąs sau.

Formuojant naują Vyriausybę vėl išryškėjo įtampos, ypač energetikos ir aplinkos ministerijų postuose. Kandidatai į šias dvi pozicijas dar neaiškūs, pasirinkimų ratas siaurėja, o ministrų kompetencija nevertinama palankiai. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Ignas Kalpokas pasakojo, kad sunkumai formuojant Vyriausybę kartojasi ir rodo įtampas, ypač energetikos srityje. „Tai nėra visiškai naujas reiškinys.

Rusijos dronams vis įskrendant į rytines NATO šalis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Aljansą pagaliau įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. Taip šalies vadovas kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su NATO pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi. „Lietuva smerkia Rusijos vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus. Naujas incidentas Lenkijoje rodo, kad turime stiprinti regiono oro gynybą.

Dėl galimai antisemitinių pasisakymų teisiamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio išsakytos mintys galėjo šokiruoti, būti nepriimtinos, tačiau politikas jomis siekė kritikuoti Izraelio veiksmus Gazos Ruože, o ne menkinti žydų tautybės asmenis, teigia „aušriečių“ lyderio advokatė Egidija Belevičienė. Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį toliau nagrinėjant R. Žemaitaičio baudžiamąją bylą, joje buvo tęsiamos baigiamosios kalbos.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽS- KŠS) frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė išrinkta Seimo vicepirmininke. Per slaptą balsavimą ketvirtadienį jos kandidatūrą palaikė 96 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 10 susilaikė. Kalbėdama iš Seimo tribūnos A. Norkienė žadėjo atsakingai dirbti. „Esu pasirengusi atsakingai, sąžiningai vykdyti savo pareigas, pirmininkaujant Seimo posėdžiams – laikytis Seimo statuto ir gerbti kiekvieno  nuomonę.

Jau daugiau nei parą Vilniaus pakraštyje vis dar nėra lokalizuotas didžiulis gaisras, dujos dega iki šiol. Tarnybos praneša naujausią informaciją, kokia situacija ten yra šiuo metu. PAGD direktorius Renatas Požėla nurodo, kad šiandien jau yra gerų žinių – ženkliai pagerėjusi situacija, nors lokalizacijos paskelbti dar negalima.

Žmogaus netektis skaudi šeimai, bendruomenei ir visuomenei. Pernai dėl tyčinio susižalojimo netekome 566 gyventojų. Šiemet per mėnesį prarandame apie 40 žmonių. Šie skaičiai primena, kad psichinė sveikata yra neatsiejama nuo bendros gerovės, kartu – paskata veikti. Rugsėjo 10-ąją minint Pasaulinės savižudybių prevencijos dieną ligonių kasa primena, kaip gauti pagalbą emocinės krizės atveju.

Šiemet Lietuvoje jau registruoti 9 susirgimo tymais atvejai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo teigimu, daugiau nei pusė susirgusiųjų šia liga buvo neskiepyti arba jų skiepijimo būklė buvo neaiški. Centro duomenimis, 5 tymų atvejai buvo nustatyti Vilniaus apskrityje, 2 – Kauno apskrityje ir po 1 atvejį – Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad vienas jo prioritetų bus trumpųjų maisto tiekimo grandinių stiprinimas. Pasak jo, trumpąsias grandines bus bandoma paskatinti kitokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, lengvinamas kooperatyvų dalyvavimas – jie galės būti tarpininkai ir taip išplėsti savo siūlomų produktų asortimentą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politikė Agnė Širinskienė kolegai parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui dėl susidorojimo grėsmės siūlo skirti apsaugą. Tai numatyta Seimo narės ketvirtadienį pasirašytame kreipimesi į Vadovybės apsaugos tarnybą. Parlamentarė tokį savo siūlymą grindė tuo, jog „Nemuno aušros“ lyderis platformoje „YouTube“ pranešė apie jam asmeniškai kylančią susidorojimo grėsmę.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pranešė, kad į Lietuvą artėja audringas ciklonas Yobst: jau rytoj pietvakariuose ir vakaruose prapliups smarkūs lietūs, o penktadienį stiprėjantis ciklonas keliaus tolyn į šiaurę. Pasak specialistės, Šiaurės vakaruose stiprėjanti ciklonų sistema, kurios frontuose formuojasi nauji ciklonai, tarp jų ir iš Italijos kylantis Yobst, rytoj pasieks pietinę Baltiją, sustiprės ir penktadienį judės toliau į šiaurę.

Nors Lietuva neplanuoja uždaryti pasienio kontrolės punktų su Baltarusija, dėl šių metų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ pasienyje dirbama padidinto budrumo režimu – stiprinama kontrolė, patruliavimas ir stebėjimas. Atsakingos tarnybos pabrėžia, kad prireikus, jos yra pasirengusios imtis griežtesnių priemonių.

Pastarosiomis dienomis daugėjant incidentų su dronais kaimyninėse valstybėse, bet kokiam scenarijui turime būti pasiruošusi ir mūsų valstybė. Kiekvienam žmogui privalu žinoti, kaip elgtis pamačius droną ir ko nevalia daryti, norint išsaugoti gyvybę. Visuomenininkas, informacinio saugumo specialistas Marius Pareščius socialiniuose tinkluose pasidalijo aiškia instrukcija, kaip elgtis išgirdus „Shahed“ tipo droną.