Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas komentavo, kad Lietuva neuždaro pasienio su Baltarusija punktų, bet dėl „Zapad“ pratybų ten yra dirbama sustiprintos kontrolės ir padidinto budrumo režimu.
„Šiuo metu Lietuva neplanuoja uždaryti dviejų pasienyje su Baltarusija veikiančių pasienio kontrolės punktų.
Pratybų „Zapad“ metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir kitos vidaus reikalų statutinės tarnybos dirba padidinto budrumo režimu, sienos apsaugos kontrolė yra sustiprinta, įskaitant ir pasienio kontrolės punktuose“, – rašė jis.
Šiuo metu yra sustiprintas sienos saugumas
Pasak specialisto, pasieniečiai ir krašto apsaugos institucijos sustiprino sienos stebėjimą bei patruliavimą ir yra pasirengę greitai reaguoti į galimas provokacijas ar neteisėtus pažeidimus pasienyje.
„Pasieniečiai kartu su krašto apsaugos institucijomis taip pat vykdo bendras priemones, įskaitant dar aktyvesnį sienos stebėjimą ir patruliavimą.
Visos atsakingos tarnybos yra pasiruošusios operatyviai reaguoti į galimas provokacijas pasienyje ar neteisėtus valstybės sienos pažeidimus“, – dalinosi VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas.
Jei situacija pasikeistų, anot M. Bajarūno, Lietuva priimtų reikiamus sprendimus, tarp jų – galėtų aktyvuoti Priedangos planą ar uždaryti pasienio kontrolės punktus, kad užtikrintų šalies saugumą.
„Pasikeitus aplinkybėms ir esant būtinybei, bus priimami adekvatūs sprendimai valstybės lygiu, siekiant užtikrinti nacionalinius interesus ir mūsų šalies saugumą.
Priemonių rezerve yra – tiek Priedangos plano aktyvavimas, tiek pasienio kontrolės punktų uždarymas“, – pastebėjo VRM atstovas.
Sienų uždarymas su Baltarusija ar Rusija nekenktų Lietuvos ekonomikai
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pritarė tam, kad sienų uždarymas su Baltarusija ar Kaliningrado sritimi nekenktų šalies ekonomikai ar tranzitui.
„Jeigu mes pasižiūrėtume naujausius eksporto duomenis, įskaitant ir reeksportą, tai labai aiškiai matosi, kad reeksporto srautai į Rusiją ir Baltarusiją nuo pat karo pradžios buvo labai stipriai kritę“, – įvardijo jis.
Eksperto nuomone, reeksporto į Rusiją ir Baltarusiją sumažėjimą lėmė keli aspektai. Juos apima sankcijos, įmonių nenoras bendradarbiauti su agresoriumi ir silpnėjanti šių šalių ekonomika.
„Dabar jie yra gerokai mažesni negu prieš pat karo pradžią. Ir tai susiję su keliais dalykais.
Pirma – sankcijos, nes tai yra svarbi tema Lietuvoje, ir įmonės tikrai nenori turėti problemų su sankcijomis.
Antras aspektas – mentalitetas, nes mažai įmonių nori turėti reikalų su agresoriumi.
Trečias aspektas – ekonominė aplinkybė, nes Rusijos ir Baltarusijos ekonomika nusilpo, Rusijos ekonomika dabar yra ant recesijos slenksčio, tai labai daro įtaką eksporto srautams.
Kuo silpnesnė ekonomika, tuo mažesnis yra importo poreikis“, – pateikė atsakymą pašnekovas.
Rusija, iš eksporto pusės, nebuvo labai svarbi šalis
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto, Lietuvos transporto paslaugų eksporte svarbiausiose rinkose dalyvauja Vakarų Europos šalys, o Rusija net iki karo nebuvo reikšminga rinka, ypač reeksporto srityje.
„Apskritai, jeigu žiūrėtume į Lietuvos transporto paslaugų eksporto struktūrą, tai Rusija niekada nebuvo labai svarbi šalis.
Pagrindinė šalis, į kurią daugiausia eksportuojamos Lietuvos transporto paslaugos, yra Vokietija.
Po jos seka Prancūzija, Danija, Olandija. Todėl Rusija ir iki karo neturėjo labai didelės reikšmės, ypač reeksporto srautų kontekste“, – komentavo A. Izgorodinas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad net jei Lietuva visiškai uždarytų sieną su Baltarusija, ekonomikai tai nepakenktų, nes pagrindinės rinkos, ypatingai Vokietijos, išlieka stiprios ir augančios.
„Hipotetiškai paėmus, jeigu būtų drastiškai uždaromos visos Lietuvos sienos su Baltarusija, pasekmių Lietuvos ekonomikai dėl tranzito nebūtų.
Dabar išankstiniai rodikliai, pavyzdžiui, Vokietijos vilkikų ridos indeksas, rodo, kad Vokietijos ekonomika lieka pakankamai stipri, netgi stiprėja“, – pabrėžė ekonomistas.
A. Izgorodino manymu, prognozuojamas eurozonos ekonomikos augimas, ypač Vokietijoje, leis Lietuvai kompensuoti galimus nuostolius iš Rytų rinkų.
„Kitais metais dauguma ekspertų sutinka, kad eurozonos ekonomikos ciklas sustiprės – tai rodo ir Euribor prognozės, ir Europos banko vertinimai.
Tad galimus praradimus iš Rytų rinkų kompensuos pagal apimtis stiprėjantys ir atsigaunantys Vakarų ekonomikos centrai, ypač Vokietija, kuri ir yra pagrindinė Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka“, – sakė ekspertas.
„Zapad“ pratybos kelia tam tikrą grėsmę sienų saugumui
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Giedrius Mišutis kalbėjo, kad nuo karo Ukrainoje ir migracijos krizės pradžios sienos apsauga yra sustiprinta. Tiesa, galimoms grėsmėms, tokioms kaip „Zapad“ pratybos, pirmiausia yra pasirengusi Krašto apsaugos sistema.
„Sienos apsauga nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios ir nuo migracijos krizės pradžios buvo sustiprinta iki aukšto lygio. Tas lygis išlaikomas atsižvelgiant į grėsmes.
Kalbant apie grėsmes – taip, „Zapad“ pratybos yra tam tikra grėsmė. Jos vyksta ir arčiau sienos, ir toliau nuo jos, bet pirmiausia tam pasirengusi Krašto apsaugos sistema“, – dalinosi jis.
Anot specialisto, NATO sąjungininkų ir kariuomenės pratybos vyksta nuolat, o pasieniečių atsakomybėje sienos apsauga pakelta į itin aukštą lygį, kad būtų pasirengta visoms grėsmėms, įskaitant „Zapad“ pratybas.
„Apskritai šalyje vyksta įvairios pratybos ir kartu su NATO sąjungininkais, tad tai labiau kariuomenės klausimas.
O kas priklauso mūsų kompetencijai, tai sienos apsaugos lygis yra pakeltas į itin aukštą lygį – tiek pajėgų, tiek stebėjimo, tiek kontrolės prasme.
Visos grėsmės, įskaitant „Zapad“, turint tokius kaimynus kaip Baltarusija ir Rusija, yra žinomos ir joms ruošiamasi“, – komentavo G. Mišutis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
