Aktualijos

Antradienį Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pasirašė kasmet atnaujinamas bendradarbiavimo sutartis, įpareigojančias įvairias institucijas dalyvauti bendrame rengime ir mokymuose, remti viena kitą kursais, apmokymais bei seminarais, padėti su infrastruktūra, instruktažais ir kita tarp institucine veikla.  „Visų institucijų bendras tikslas yra saugoti Lietuvą.

Liūdnos žinios – naujausias tyrimas atskleidė, kad Lietuva pagal raštingumą ir problemų sprendimą „puikuojasi“ sąrašo apačioje. Vieni specialistai baiminasi, kad tampame beraščiais, o kiti tvirtina, jog daromi įvairūs tyrimai – neįdomūs valdantiesiems, todėl ir „ritamės į pakalnę“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022–2023 m. atlikto suaugusiųjų įgūdžių tyrimo duomenimis, Lietuva – pačioje sąrašo apačioje.

Antradienį, dalyvaudamas Gdanske vykstančiame Kosciuškos forume, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Lenkijos diplomatijos vadovu Radosławu Sikorskiu. Susitikimo metu politikai aptarė dvišalio bendradarbiavimo, kritinės infrastruktūros apsaugos bei regiono saugumo ir gynybos stiprinimo klausimus. „Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas per pastaruosius 35 metus nuėjo ilgą kelią.

Siekiant ženkliai didinti gynybos finansavimą, sostinės meras Valdas Benkunskas siūlo krašto apsaugai reikalingas lėšas skirti parduodant nenaudojamą valstybinę žemę, valstybei priklausančias akcijas įmonėse. „Nieko nėra svarbiau už mūsų saugumą, neduok Dieve, jei nutiktų kažkokios rimtesnės eskalacijos, visi kiti mūsų rūpesčiai, kurie dabar atrodo labai svarbūs, pasitrauktų į šoną, saugumas yra prioritetas numeris vienas“, – antradienį BNS sakė Vilniaus vadovas.

Politiko Remigijaus Žemaitaičio retorika ir skandalingos kalbos toliau purto Lietuvos politinę padangę. „Nemuno aušros“ lyderis susitikimuose su žmonėmis pasakoja, esą prezidentas Gitanas Nausėda padidino dyzelino, benzino ir net alkoholio kainas, arba, kad Gabrielius Landsbergis yra gavęs apdovanojimą iš Putino. Dėl tokių Žemaitaičio kalbų šaukiama koalicinė taryba. Tačiau pats Žemaitaitis nuo visų aplink jį besitvenkiančių debesų paspruko į Italijos Alpes.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatorių frakcijos susitikimo su premjeru Gintautu Palucku metu iš socialdemokrato neišgirdo net preliminaraus plano, kaip Vyriausybė sieks užtikrinti 5-6 proc. nuo BVP siekiantį gynybos finansavimą. „Mes norime, kad 5-6 proc. nuo BVP ambicija gynybai taptų realybe. Ir esame pasirengę paremti tikrai protingus sprendimus. Bet tada reikia turėti bent preliminarų planą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime artimiausiu metu ketina kreiptis į prezidentą su prašymu inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. „Matome poreikį, kad finansavimas gynybai augtų ir matome, kad šioje vietoje prezidentas galėtų būti tas moderatorius ir imtis lyderystės telkti politines partijas susitarimo atnaujinimui prie esamų sąlygų.

Premjeras Gintautas Paluckas koalicijos partnerio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitačio pareiškimus dėl lėšų gynybai vadina nepriimtinais, tačiau tramdyti jo nežada.  „Kalbėsime apie bendravimo kultūrą ir to nerimo bei baimės skatinimą, nes tai – nepriimtina. Tai yra labai svarbūs valstybės klausimai, kur reikia susitelkimo, o ne mėginimo samprotauti kas gali būti blogai“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo ministras pirmininkas. „Reikia bendrauti, o ne tramdyti kažką.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant artimiausiu metu pritaikyti muitus Europos Sąjungai (ES), Briuselis turi derybinių svertų, kurie padėtų susitarti su JAV ir išvengti muitų, sako premjeras Gintautas Paluckas. Jis neatmeta, kad Baltiesiems rūmams mėnesiui atidėjus muitus Kanados ir Meksikos prekėms, Europos Komisija galėtų taip pat derėtis.   „ES taip pat turi instrumentų, kuriuos gali pritaikyti tame prekybos kare su JAV.

Premjeras Gintautas Paluckas sako sekmadienį susitiksiantis su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, kuri dalyvaus elektros tinklų sinchronizacijos renginyje. „Situacija yra rimta ir užduotis yra sudėtinga. Teko kalbėti su Europos Komisijos vicepirmininku (Valdžiu – BNS) Dombrovskiu ir sekmadienį, matyt, susitiksime su pirmininke von der Layen“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo frakcijos posėdyje sakė premjeras.

Onkologinės ligos išlieka antra mirčių priežastis Lietuvoje. Nors gyventojai nuolat raginami pasitikrinti prevenciškai, gydytojai apgailestauja, kad vis dar nemažai aptinkama užleisto vėžio. Siekiant mažinti šių ligų skaičių ir mirtingumą nuo jų pacientų laukia naujovės.  Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Per metus šios ligos diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. asmenų – maždaug po 50 kasdien.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „aušriečių“ siūlymą paviešinti Lietuvos institucijoms prisipažinusius su sovietų KGB bendradarbiavusius ir šiuo metu pareigas tebeinančius pareigūnus. „Aš manau, kad verta apie tai kalbėti ir iš tikrųjų tuos asmenis, kurie dar eina pareigas kažkokias, informaciją apie juos pateikti visuomenei, matyt, būtų prasminga“, – žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.

Antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje sulaukęs klausimų apie tvarius šaltinius, iš kurių bus papildomai finansuojama krašto apsauga, premjeras Gintautas Paluckas metė kaltinimus konservatoriams. Vyriausybės vadovo teigimu, opozicijoje dirbantys konservatoriai sąmoningai siekia įplieksti diskusijas dėl gynybos ir taip baugina visuomenę.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. „Susitarimai yra reikalingi ir prasmingi, bet susitarimuose pinigų nėra.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa turi išsaugoti vietą Baltarusijai „europinėje šeimoje“, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Kalbėdamas Kosciuškos forume Lenkijoje antradienį, ministras teigė, jog nepaisant to, kad „šalis supančiota Lukašenkos režimo ir pavergta Rusijos“, jos siekiai būti Europos dalimi yra gyvi. „Baltarusijos vieta Europoje, tačiau kad grįžtų į Europos kelią, šalis turi išsivaduoti ir iš diktatoriaus Lukašenkos glėbio, ir iš Rusijos įtakos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad išsivadavusi iš diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos įtakos, Baltarusija galėtų tapti Europos dalimi. „Baltarusijos vieta Europoje, tačiau kad grįžtų į Europos kelią, šalis turi išsivaduoti ir iš diktatoriaus Lukašenkos glėbio, ir iš Rusijos įtakos.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad dar svarstoma, kaip bus įgyvendinamas trečiasis policijos pertvarkos etapas – Viešojo saugumo tarnybos (VST) neplanuojama jungti prie Policijos departamento, tačiau vyriausiųjų komisariatų stambinimo neatsisakoma. „Mes tikrai matome, kad Viešojo saugumo tarnyba turėtų būti atskira institucija“, – antradienį per Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime posėdį sakė ministras.

Seimo socialdemokratai Ilona Gelažnikienė  ir Linas Jonauskas siūlo dvigubai – nuo 20 proc. iki 40 proc. – padidinti savivaldybėms tenkančią dalį lėšų, gaunamų surinkus mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Taip pat ketinama leisti savivaldai šiomis lėšomis finansuoti saulės elektrinių įrengimą. Šiuo metu 80 proc. šių lėšų įskaitoma į valstybės biudžetą ir 20 proc. – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą.

Seimo „aušriečiai“ paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus – įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų, duomenys. Tiesa, projekto aiškinamajame rašte nurodoma priešinga nuostata – siūloma išslaptinti visų, išskyrus politikų ir tarnautojų, duomenis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai artėja lemiamas metas – vyksta naujojo pirmininko rinkimai. Didžioji kova vyksta tarp tęstinumą siūlančios, liberalaus partijos elito atstovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir gerokai konservatyvesnio Lauryno Kasčiūno, iš kurio dalis žmonių tikisi partijos vairo pasukimo atgal į dešinę. Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai.

Šį mėnesį pasirodysiančią biografinę knygą „Prezidentas Gitanas Nausėda iš arti“ parašė žurnalistė ir rašytoja Laima Lavaste. „Knygą apie šalies vadovą parašė žurnalistė L. Lavaste, jos pavadinimas – „Prezidentas Gitanas Nausėda iš arti“, – BNS antradienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Kritikos „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui negailėjęs prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad per artimiausius kelis mėnesius paaiškės, ar centro-kairės koalicija gali dirbti kartu. Politologai taip pat pateikia savo versijas, ar Gintautas Paluckas su socialdemokratais imsis veiksmų keisti valdančiosios daugumos sudėtį, ar „parodys nagus" ir prezidento pastabų nepaisys.

Bendrovė „Garsų pasaulis“ po politikų kritikos ir šalies teisėsaugos institucijų įspėjimo stabdo naujųjų baltarusiškų pasų gamybą. Apie tai skelbia portalas „15 minučių“. Portalo žiniomis, apie projekto stabdymą pasus gaminusi bendrovė jau informavo Vidaus reikalų ministeriją. Pastaroji anksčiau buvo pareiškusi, kad šis dokumentas nebus pripažintas.

Ribų tarp metų laikų trynimasis ir šiltos žiemos turi savo kainą. Viena jų – ir besikeičiantis žmonėms pavojingų kraujasiurbių elgesys. Kaip pastebi specialistai, nieko jau nestebina, kad erkių sukeliami susirgimai, taip pat – ir mirtys nuo jų, registruojami kiaurus metus. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąjį žiemos mėnesį, kuris iš esmės tikros žiemos pagal oro sąlygas ne tiek daug ir priminė, nuo erkinio encefalito mirė dar du žmonės.

Vilniaus apygardos teismui išteisinus tarnybos metu agresyvią moterį nušovusį sostinės policininką Darių Šerpytį, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pareiškė, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras nesiekė nuteisti visos policijos. Jos įsitikinimu, policija ir prokuratūra neturėtų būti priešinamos.

Europos vadovų tarybos (EVT) susitikime aptarus gynybos finansavimo klausimus, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad vienas iš galimų variantų didinti lėšas krašto apsaugai – skolinimasis, peržengiant 3 proc. deficito ribą. Tačiau, anot šalies vadovo, sukūrus tokią galimybę, valstybės turės įrodyti, kad toks skolinimasis pagrįstas, bei pristatyti planus, kaip bus mažinamas biudžeto deficitas.

Antradienį sostinėje surengta Kibernetinės gynybos valdybos įkūrimo ceremonija. Anot Lietuvos kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro, tokio junginio suformavimas leis kur kas efektyviau atgrasyti galimus priešus. „Kibernetinės gynybos valdybos įkūrimas išplėtė Lietuvos kariuomenės galimybes veikti šioje dimensijoje.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose perspėja apie anticikloną Caroline, kurio šiaurinė dalis Lietuvą pasieks antradienį, todėl esą silpnės vėjai, bet šaltis nesitrauks. O štai ketvirtadienį perspėja pasiruošti orų siurprizams.  „Sveiki visi šią žvarboką, kai kur ir darganotą dienelę. Tai besitraukiantis ciklonas, vardu Julian, žvarbesniu vėjuku dvelkė, kritulių pabarstė“, – socialiniuose tinkluose sveikinasi E. Latvėnaitė.

Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusijos po to, kai žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė uždavė klausimą Laurynui Kasčiūnui, pretenduojančiam į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą. D. Žeimytė-Bilienė akcentavo, kad skaičiai 88 yra laikomi nacių simboliu, dėl to laidos metu L. Kasčiūno paklausė, kodėl jo telefono numeryje yra nacistiniai simboliai. Po užduoto klausimo kilusias diskusijas žurnalistė pakomentavo ir savo socialinių tinklų paskyroje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pakviestas į Vilniuje vyksiantį „Bukarešto devintuko“ (B9) susitikimą. „Esame pakvietę Donaldą Trumpą į „Bukarešto devintuko“ susitikimą Vilniuje. Kaip žinau, Lenkija taip pat yra pakvietusi į Trijų jūrų samitą Varšuvoje. Būtų smagu, jeigu bent į vieną iš šių kvietimų Donaldas Trumpas atsilieptų“, – Briuselyje LRT teigė G. Nausėda.

Baltarusijos kalio trąšų gamintojai  „Belaruskalij“ tarptautiniam arbitražui pateikus 12 mlrd. JAV dolerių (apie 11,82 mlrd. eurų) ieškinį prieš Lietuvą dėl sustabdyto trąšų tranzito, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad tai yra politinio spaudimo priemonė. „Aš niekaip nevertinu, arbitražas įvertins pagrįstumą šitų ieškinių. Ar tai 16, 10 ar 12 mlrd. eurų – jokio įspūdžio nedaro.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 2,45 mln. eurų paramos lietuvių kalbos skaitmeniniams ištekliams, kurie bus naudojami dirbtinio intelekto (DI) sprendimams kurti, antradienį pranešė ministerija. Anot jos, penkiais finansuojamais projektais bus kuriami garsynai ir tekstynai, kurie pagerins kasdienes paslaugas sveikatos apsaugos, švietimo ir kituose sektoriuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis, todėl ji žada tarpininkauti siekiant darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimo dėl to.   „Keturių darbo dienų savaitę palaikau ir manau, kad tai yra tikrai ateities modelis“, – antradienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė I. Ruginienė. „Mes neateiname su įstatymų projektais.

JAV prezidento Donaldo Trumpo žadami muitai Europos Sąjungai (ES) smarkiai nepakenktų dvišalei Lietuvos ir JAV prekybai, tačiau jų poveikį ekonomikai skaudžiau pajustų didžiosios Bendrijos narės, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Laikyčiau, kad tiesioginės pasekmės mūsų ekonomikai nebūtų labai didelės, o netiesioginės – taip.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neplanuoja siūlyti ilginti senatvės pensijos amžiaus, sako ministrė.   „Dėl pensinio amžiaus didinimo nematome galimybių“, – antradienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė  Inga Ruginienė. „Deja, kaip sistema nesame pasiruošę vėlesniam pensiniam amžiui.

Tęsiantis įtampos valdančiosios daugumos gretose, pirmadienį socialdemokratų iniciatyva šaukiama koalicinė taryba. Apie tai Eltai patvirtino premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas. „Taip, galiu patvirtinti, kad pirmadienį socialdemokratai šaukia koalicinės tarybos posėdį“, – teigė jis. Pasak ministro pirmininko patarėjo, posėdžio metu numatoma aptarti politines aktualijas, Vyriausybės programos priemonių planą, siūlomus pokyčius antrajai pensijų pakopai bei kitus klausimus.

Vienos didžiausių Lietuvoje lazerių gamintojos „Optogama“ darbuotojas slapta Rusijai pardavinėjo lietuviškus lazerius. Įmonė aiškina, kad apie tokią darbuotojo, kuris yra Rusijos pilietis, saviveiklą nieko nežinojo ir šiuo metu atlieka vidinį patikrinimą. Negana to, iš Lietuvos išvežti lazeriai patekdavo į Rusijos gynybos pramonės institutus.

Artėjant sinchronizacijai, prezidento vyriausias patarėjas Frederiku Jansonas tvirtina – saugumo tarnybos pasiruošusios reaguoti į galimas Rusijos provokacijas. Taip jis reaguoja į Valstybės saugumo departamento (VSD) įspėjimą, kad artėjant elektros energetikos sistemos sinchronizacijai su Europos elektros tinklais, Rusija galimai bandys rengti diversijos aktus.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog galima diskutuoti apie Seime bręstančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę į „čekiukų“ skandalus patekusiems politikams. Visgi, šalies vadovo patarėjas pažymi, jog pastaroji iniciatyva yra neišdiskutuota ir neturėtų „atrodyti kaip gelbėjimasis“ nuo šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų.

Šilutės rajone esančiame „Vilkyčių paukštyne“ antradienį baigiamas likviduoti paukščių gripo viruso židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Siekiant suvaldyti situaciją ir neleisti virusui išplisti už ūkio ribų, visi paukštyne laikyti paukščiai buvo nugaišinti, o visi ūkyje buvę kiaušiniai, pašarai bei pakratai bus sunaikinti. Planuojama, kad atnaujinti veiklą ūkis galės tik po visų dezinfekcijos, valymo ir plovimo darbų, kurie užtruks iki mėnesio.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nesantis optimistas dėl to, jog Europos Sąjungos (ES) šalims pavyks susitarti dėl bendro skolinimosi gynybai, į tokią idėją skeptiškai žiūrint toliau nuo Rusijos esančioms Bendrijos narėms.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad kalbėjimas apie švelnėjančią „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio retoriką po pernykščių Seimo rinkimų buvo „tam tikra“ klaida. „Kalbėdamas apie žmogų, tu visada tikiesi geriausio, kad jis kažkiek bus protingas, kažkiek bus sukalbamas“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti ir pristatyti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai pataisomis virs kovo pradžioje, sako ministrė Inga Ruginienė. „Kovo pradžioje gims įstatymų projektai“, – antradienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė I. Ruginienė.   „Tikiuosi palaikymo ne tik iš (valdančiųjų – BNS) koalicijos, bet ir iš jūsų (...) Visą vasarį skirsime tam, kad turėtume dar aktyvesnes diskusijas.

Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“  šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 371 672  eurus. Du trečdaliai akcijos metu surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Paramos akcija vyksta iki vasario 24 dienos.  Per dvi ankstesnes akcijas šalies verslai ir gyventojai iš viso suaukojo 22, 8 mln. eurų.

Seimo nariai mano, kad užkardyti šnipinėjimą galima suteikiant platesnius įgaliojimus žvalgybos institucijoms ir šviečiant visuomenę, o ne ilginant už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimo bausmes. Taip jie kalbėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui praėjusią savaitę pareiškus, kad už šnipinėjimą kitai valstybei turėtų būti skiriamos griežtesnės bausmės.

Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija antradienį susitiks su premjeru Gintautu Palucku. Konservatoriai su ministru pirmininku ketina aptarti Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimus dėl ženkliai didinamo finansavimą gynybai.

Antradienį prasideda aštuntokams skirti Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP). Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, juose dalyvaus daugiau nei 29 tūkst. moksleivių.  Patikrinimų metu aštuntokai pasitikrins lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei tautinėms mažumoms skirtus gimtosios kalbos bei literatūros gebėjimus. „Šiais metais pirmą kartą parengėme aštuntokams bandomąją matematikos užduotį. Džiaugiamės, kad ją atliko 25833 mokiniai.

Socialdemokratė, Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė sako, kad viešojoje erdvėje nuskambėję nevienareikšmiški koalicijos partnerio, „Nemuno aušros“ Remigijaus Žemaitaičio pareiškimai apie Ukrainą ir šalies gynybą yra nepriimtini. Politikė tikina, kad valdančiosios daugumos atstovai būsimame koalicinės tarybos posėdyje aiškiai pasakys kolegai, jog tokia retorika turi liautis. „Šita retorika yra tikrai nepamatuota, nepagrįsta ir nepageidautina.

Paskutinėmis dienomis Lietuvą sukrėtė pasklidusi žinia apie rastą negyvą trijų vaikų mamą. Psichologinį išsekimą pajaučia beveik kiekvienas iš mūsų, o su tuo itin dažnai susiduria įvairaus amžiaus mamos. Psichologas Gediminas Navaitais teigė, kad mamų emociniai sunkumai dažnai priklauso nuo jų pačių ar vaikų amžiaus.  „Jeigu kalbam apie mamas, kurios turi kelis mažamečius vaikus, tai diskusija jau susiaurinta iki mamų, kurios augina kelias atžalas.