Pirmosiomis karo dienomis kyla panika. Žmonės nesuvokia, kaip gyventi toliau, ką daryti, visos anksčiau girdėtos gairės išgaruoja iš galvos. Gatvėse, lydimose mirčių, liepsnų ir sprogimų, įsivyrauja chaosas, baimė ir ašaros.
Ukraina gyvena tokioje realybėje jau trejus metus, tik atsirado vienas skirtumas: žmonės išmoko gyventi toje kasdienybėje, kuri protu dažnai sunkiai suvokiama. Jie dirba, eina į parduotuves, švenčia šventes, bando gyventi „normalų“ gyvenimą, nepaisydami karo šešėlio, kuris visada tvyro virš jų galvų.
Kas vyko Ukrainoje pirmosiomis karo dienomis?
Vos tik Rusijos dislokuota kariuomenė kirto Ukrainos sieną ir nuaidėjo sprogimai – išsigandę gyventojai bandė gelbėtis, Kijevą sukaustė spūstys, nes gyventojai masiškai norėjo palikti miestą. Rašyta, kad pirmąją dieną žmonės skubiai evakavosi iš Charkovo miesto, dėl to gatvėse susiformavo milžiniškos spūstys.
Kijevo meras Vitalijus Kličko miesto gyventojams pranešė, kad saugiausia tuo metu yra likti namuose, o išgirdus oro pavojaus sirenas, eiti į slėptuves nuo bombų arba metro stotis.
Miestuose buvo įvesta komendanto valanda, draudžiama vaikščioti lauke nuo 22 valandos vakaro iki 7 valandos ryto. Komendanto valandos metu nedirbo visuomeninis transportas, tačiau metro stotys buvo atviros, kad gyventojai jas naudotų kaip slėptuves nuo oro antskrydžių.
Nuo bombarduojamų miestų, taikymusi į paprastus civilius bandantys pasislėpti ukrainiečiai sugūžėjo į metro stotis.
Buvo išplatintos nuotraukos, kaip Charkovo gyventojai slėpėsi nuo bombų metro stotyje.
Dalyje Ukrainos miestų dėl didelio pavojaus buvo paskelbta evakuacija.
„Mes rekomenduojame Luhansko regiono gyventojams palikti regioną nedelsiant“, – paskelbė Luhansko regiono administracijos vadovas Sergejus Haiday. Anot jos, žmonės, kurie turi automobilius turi judėti Dnipro upės link.
Buvo organizuojamos evakuacijos ir traukiniais, tačiau buvo viena bėda, kad jie negalėjo išvykti nepriklausomai.
„Evakuacijos metu likite ramūs ir klausykite instrukcijų“, – ragino Luhansko valdžios atstovai. Luhanskas yra vienas iš separatistų, kuriuos remia Maskva, užgrobtų regionų, ties – ne visas. Pusė jo priklauso Ukrainai.
Taip pat Kijeve užgeso šviesos. Miesto valdžia tai panaudojo kaip prevencinę priemonę, siekiant apsunkinti Rusijos kariuomenės karinius veiksmus.
Eilės parduotuvėse, degalinėse, ribojama valiuta
Žmonės iš nevilties ir patiriamų siaubingų išgyvenimų pradėjo ieškoti būdų, kaip apsirūpinti atsargomis, kad esant reikalui nieko nepritrūktų. Šluoti pradėjo viską – maistą, gėrimus, degalus, kas tik buvo prieinama.
Pavyzdžiui, kai buvo užpultas Mariupolis, buvo pranešta, kad žmonės masiškai būrėsi prie degalinių ir bankomatų. Nurodyta, kad Charkovo žmonės kaupia atsargas, fiksuojamos didelės eilės parduotuvėse ir prie vandens. Taip pat buvo bijoma, kad netrukus dings elektra ir internetas.
Tiesa, nepaisant virš galvos kybančio karo, žmonės ir toliau važiavo į darbus, viešasis transportas – buvo pilnas žmonių, mokyklos taip pat veikė, nes gyvenimas, net ir tokiomis sąlygomis, bet turėjo tęstis.
Kiek vėliau atsirado ir apribojimai su pinigais – pavyzdžiui, Nacionalinis Ukrainos bankas prasidėjus karui pranešė įvedantis valiutos operacijų apribojimus. Tai reiškia, buvo ribojama suma pinigų, kuriuos galima išsigryninti bankomatuose ar pasiimti iš bankų, be to draudžiamas užsienio valiutų pirkimas ir užšaldytas grivinos (Ukrainos valkiuta) kursas.
Agresorė Rusija taip pat neliko be nuostolių, mat jai pradėjus ataką, rublio (Rusijos valiuta) vertė nukrito į žemumas, taip pat ženkliai šoktelėjo naftos kainos.
Gyvenimas karui besitęsiant mėnesį
Praėjus mėnesiui žiauraus karo, kurio metu jau buvo žuvę daug civilių ir pridaryta kitų nuostolių, situacija Ukrainoje buvo labai liūdna. Ukrainos uostamiestyje, Mariupolyje, kuris yra svarbus transporto, kalnakasybos ir plieno gamybos centras, situacija buvo blogiausia karo fronto akivaizdoje.
„The Guardian“ rašė, kad Rusijos okupantams tęsiant žudynes, Mariupolyje nusidriekė masinės kapavietės, o gatvėse gulėjo mirusių vyrų, moterų bei vaikų kūnai.
Daugiau kaip 400 tūkst. mariupoliečių labai truko vandens, maisto, medicininių reikmenų.
Ukraina bandė evakuoti Mariupolyje įstrigusius gyventojus ir karius per humanitarinius koridorius, tačiau tai padaryti buvo labai sunku – trukdė rusų pajėgos, nepaisant visų susitarimų.
Internete taip pat buvo pasirodę vaizdo įrašų, kuriuose matyti eilės evakuaciją vykdančių autobusų. Teigta, kad jiems išvykti iš miesto trukdo rusų pajėgos.
Mariupolio plieno gamykloje įstrigęs ukrainiečių jūrų pėstininkas Serhijus Volyna „Sky News“ pasakojo, kad su juos apsupusiais rusais ukrainiečiai kaunasi vienas prieš 10.
Pasak jo, sąlygos gamykloje labai sudėtingos, tačiau ukrainiečiai stengėsi išlaikyti pakilias nuotaikas.
„Kovotojai, saugantys Mariupolį, toliau kovoja pakilios nuotaikos“, – sakė jis. Jo teigimu, gamykloje yra daug žuvusių ir sužeistų žmonių. „Daugiau nei 500 kovotojų reikia medikų pagalbos, kurios čia neįmanoma gauti. Tai požeminė slėptuvė, todėl žmonės pūva. Bet mes vis dar veikiame“, – kalbėjo S. Volyna.
Rusijos pajėgos jau kelias dienas sako, kad artėja prie visiško Mariupolio kontrolės perėmimo. „Kalbant apie rusų teiginius, kad jie labai greitai perims Mariupolį, tai įmanoma“, – teigė jis. „Tai labai realu“, – pridūrė karys. S. Volyna vardijo, kad rusai turi kur kas geresnę ginkluotę nei metalo dirbtuvėse besislepaintys ukrainiečiai.
Pasak jo, gamykloje slepėsi daug civilių, tarp jų ir moterys su vaikais bei kūdikiais.
Karo metu atakuojamos sveikatos apsaugos įstaigos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad sveikatos apsaugos įstaigos ir jų darbuotojai yra atakuojami kaip niekada anksčiau – ypač per konfliktą Ukrainoje.
„Pasaulyje niekada nematėme... tokio išpuolių prieš sveikatos priežiūros institucijas masto“, – žurnalistams sakė PSO ekstremalių situacijų vadovas Michaelas Ryanas.
„Taikiniu tampa sveikata, – sakė jis. – Tai tampa karo strategijos ir taktikos dalimi.“ Išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir jų darbuotojus daugėja visame pasaulyje. Nuo metų pradžios jų registruota 89, tačiau niekur pasaulyje atakos nėra tokios dažnos kaip Rusijos karo niokojamoje Ukrainoje.
Per tris savaites nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją, Ukrainoje įvykdytos mažiausiai 43 atakos prieš medicinos įstaigas, rodo PSO turimi duomenys.
Ukrainiečių gyvenimas kariaujant jau 2 metus
Po kelių metų intensyvaus karo, Ukrainoje nuotaikos taip pat buvo itin niūrios. Vis dėlto nepaisant itin didelių nuostolių, mirčių ir slogių nuotaikų, ukrainiečiai bandė gyventi įprastą gyvenimą – mokytis, dirbti, gyventi taip, kaip gyveno, tik šįkart su sunkia širdimi ir nežinant, koks bus rytojus.
Žmonės sakė, kad jie priprato prie karo sąlygų. „Ukrainos moterims tai yra mūsų širdies skausmas – dėl mūsų vyrų, dėl mūsų vaikų, dėl mūsų tėvų“, – sakė Kyjive kalbinta dietologė Olha Byrko.
„Labai norėčiau, kad tai baigtųsi kuo greičiau“, – pridūrė ji.
Štai 38 metų verslininkas Jurijus Pasičnykas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečiai „išmoko su tuo gyventi [...] dabar karas yra mūsų gyvenimas“.
51 metų Kostiantynas Hofmanas ragino „suteikti daugiau ginklų, kad galėtume išvyti šią piktąją dvasią iš mūsų žemės ir pradėti atstatyti mūsų Ukrainą“.
Šokiruojantys skaičiai – ženkliai išaugęs skurdas Ukrainoje
Be kitų nuostolių, šalyje karo metu ženkliai išaugo skurstančių žmonių kiekis. Pernai metais rašyta, kad nuo 2020 m. skurde gyvenančių ukrainiečių skaičius išaugo nuo 1,8 mln. iki 9 mln. Tai yra beveik trečdalis šalies gyventojų, „Reuters“ cituojama Pasaulio banko ataskaita.
Apklausų principu sudarytoje Pasaulio banko ataskaitoje (2024 m.) paskaičiuota, kad šiuo metu Ukrainos daugiau nei 9 mln. žmonių gyveno žemiau skurdo ribos praėjusiais metais. Viso šalyje dabar gyvena apie 32 mln. žmonių.
Pasaulio banko atstovų teigimu, jei ne Vakarų šalių finansinė parama Kyjivui, kuri leidžia apmokėti atlyginimus mokytojams, medikams ir kitiems, padėtis būtų daug blogesnė.
Ekspertų skaičiavimais, jeigu Vakarai neteiktų finansinės pagalbos Ukrainai, žemiau skurdo gyvenančiųjų skaičius būtų išaugęs trimis milijonais per pastaruosius kelerius metus.
Pažymima, kad skurdo didėjimą lemia sumažėjęs užimtumas – nuo karo pradžios darbo neteko kas penktas šalies gyventojas, kuris dirbo iki plataus masto Rusijos invazijos.
Kas vyktų Lietuvoje, atėjus dienai X?
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad Lietuvos visuomenė šiandien dar tikrai nėra pakankamai pasiruošusi karo grėsmei. Jo teigimu, jei invazija kada nors įvyktų, gyvenimas pasikeistų akimirksniu, o žmonėms tektų išmokti prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Jeigu karas prasidėtų, tai viskas apvirstų aukštyn kojomis, per vieną dieną viskas pasikeistų. Sustotų visas gyvenimas – ten, kur vyktų koviniai veiksmai, niekas nebevyktų ir viskas būtų kitaip, nebe taip, kaip vakar. Normalus gyvenimas nesitęstų tikrai, pasikeistų ir visuomenė, būtų sudėtinga ir labai skausminga“, – sako V. Malinionis.
Svarbu pabrėžti, kad mažai tikėtina, jog Lietuva būtų užklupta visiškai netikėtai. Pasak jo, NATO žvalgyba stebi situaciją, o didelės invazijos ar okupacijos scenarijus reikalautų ilgų pasiruošimų prie mūsų sienų.
Vis dėlto, pulkininkas neatmeta, kad mažesnio masto hibridinės atakos – diversijos, padegimai ar dronų smūgiai – šiai dienai yra realus pavojus, kurį pastaruoju metu vis dažniau pajuntame ir patys.
„Didelė invazija ar okupacija nebus netikėta, nes kažkokie pasiruošimai prie mūsų sienos turėtų būti daromi, telkiamos pajėgos ir pan., ką pamatytų mūsų žvalgybos. Todėl kažkokio netikėtumo efekto nebus, tikiuosi. Vis dėlto hibridinės atakos, padegimai, dronų skridimai, tai jau yra.
Pavyzdžiui dabar vyko „Zapad“ pratybos ir užpuolimo grėsmė kaimyninėms valstybėms nebuvo aukšta, bet jeigu Rusija neišvestų savo karių per porą savaičių, staigiai atvežtų į Baltarusiją kažkokį didesnį kontingentą iš Rusijos glūdumos, tada grėsmė būtų, bet tokia tikimybė maža. Rusijos didžioji problema dabar yra Ukraina, jie ten nesusitvarko ir jiems reikia pajėgų, todėl ši versija dabar yra sudėtinga“, – aiškina karininkas.
Komendanto valanda ir judėjimo apribojimai
Jeigu Lietuvoje prasidėtų karo veiksmai, V. Malinionio teigimu, pirmiausia pasikeistų žmonių kasdienybė. Būtų įvesti judėjimo apribojimai, komendanto valanda, organizuojamos evakuacijos iš pavojingų vietų.
„Pereitume į karo stovį – atsirastų komendantinė valanda, judėjimo apribojimai, organizuojamos evakuacijos. Normalus gyvenimas nesitęs, tikrai ne. Viskas pasikeis, o gyventojai turės adaptuotis prie naujos realybės“, – kalba jis.
Taip pat jis pabrėžia, kad išmokti gyventi karo ritmu reikėtų patiems, mat žmonės nėra tinkamai paruošti, kaip tokiose situacijose reaguoti, veikti ir gyventi.
„Karšto apsaugos ministerija yra išleidusi brošiūrėlių, kaip elgtis karo atveju, yra tinklalapis 72.lt, kuriame aiškinama, ką reikia daryti, ką turėti atsargose ir kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms. Tačiau rimtesnių treniruočių visuomenėje, kaip elgtis ir t.t., nebuvo ir nežinau, ar bus artimoje ateityje. Jei kas nors nutiktų, žmonėms reikėtų viską patiems išmokti ir išgyventi tą dalyką“, – nurodo V. Malinionis.
Norint rimtesnio pasirengimo, pasak jo, reikia veikti per bendruomenes. Pavyzdžiui, vietinės gyvenamųjų rajonų bendruomenės turi visą informaciją apie gyventojus, todėl galėtų būti naudingos.
„Pas mus mažai dirbama su bendruomenėmis, nors jos galėtų būti labai naudingos. Pavyzdžiui Tarandės, Žvėryno, Lazdynų ir t.t. bendruomenės, jos vis tiek yra organizuotos struktūros, bendrauja su savo visuomenės žmonėmis, gali surinkti duomenis, kiek pas juos yra asmenų, kam reikalinga pagalba, kas turi kokių judėjimo apribojimų. Bet, deja, iniciatyvos, kurios buvo pradėtos prieš porą metų, sustojo ir niekur nejudėjo“, – sako jis.
Lietuvos pasirengimas karo grėsmei
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą laikotarpio, diskusijos apie geopolitinę situaciją ir grėsmę mūsų valstybei vis dažnesnės, o ypatingai vykstančių „Zapad-2025“ pratybų metu aktyviai kalbama apie gynybą ir pasiruošimą bet kokiems scenarijams.
Vis dėlto, kalbėdamas apie realią situaciją Lietuvoje, pavyzdžiui, slėptuves, atsargos pulkininkas pripažino, kad Lietuvoje nėra tinkamai įrengtų slėptuvių, kur žmonės galėtų slėptis nuo bombardavimo.
„Pas mus nėra normalių įrengtų slėptuvių, kur galima slėptis nuo bombardavimo ar oro atakų. O dėl priedangų, vyko kažkokios diskusijos dėl bažnyčių, Kultūros ministerija, kiek žinau, prieštaravo, sakė, kad negalima jų naudoti kariniams tikslams, jose slėptis ar daryti kokius amunicijos sandėlius, nes tai yra kultūrinis paveldas.
Tačiau aš manau, kad bažnyčiose sienos storos, yra rūsiai, tai civilių saugumui tikrai turėtų būti galima jas naudoti“, – teigė V. Malinionis.
Tiesa, informavimo sistema, anot jo, jau veikia. Lietuviai gauna SMS žinutes apie pavojus, veikia sirenos, informacija transliuojama televizijoje. Tai, pasak pulkininko, yra stiprioji grandis, tačiau fizinės apsaugos vietų vis dar trūksta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
