Dėl valdžios krizės Andriukaitis beda pirštu į Grybauskaitę: „Dabar praktiškai ta pati tendencija“

Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo ilgametis socialdemokratų partijos narys Vytenis Andriukaitis ir politologas Vladimiras Laučius.

Pone V. Andriukaiti, kuo toliau, tuo aktyviau mūsų valstybės prezidentas egzaminuoja kandidatus į ministrus ir dėl kalbų mokėjimo, ir dėl galimybių į darbą priimti brakonierius, bet pastaruoju metu jau formuoja ir valdančiąsias daugumas. Kaip jūs vertinate, ar tai atitinka mūsų konstitucinę sąrangą?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žemaitaitis: kandidatų į ministrus šiandien neįvardinsime

Žemaitaitis apie kandidatų į ministrus pavardes, o Sinkevičius pripažino: „Per mažai pažįstu“

Nausėda: ekonominis augimas leidžia ir sparčiau indeksuoti pensijas, ir pasirūpinti atsargomis

Neatitinka, vienareikšmiškai. 

Tai kaip mes nusiritome iki tokios situacijos?

Reikia pasakyti, kad ne dabar nusiritome, bet tai yra Dalios Grybauskaitės laikotarpis, kai ji ignoravo Vyriausybės teisę dalyvauti Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiuose. Ten, kur yra išimtinė Vyriausybės kompetencija, ir dabar praktiškai ta pati tendencija. Ir dabar praktiškai ta pati tendencija tokio autoritetinio dominavimo tęsiasi.

Vis tik prezidento pozicijoje esantys žmonės privalo patys gerbti Konstituciją, rodyti pavyzdį, tiksliai išsianalizuoti. Jeigu trūksta žinių, gali konsultuotis, tačiau yra Konstitucinio teismo nutarimai, yra tiesiogiai Konstitucijos tekstai, kurių nevalia laužyti.

Kaip paaiškintumėte tokį fenomeną, kai centro kairieji, tiesiog triuškinamai laimėję šiuos Seimo rinkimus, dabar grūdasi kažkokiame chaose ir negali nuspręsti, kas bus ta valdančioji koalicija? Kaip galėjo taip atsitikti, kas kaltas?

Pirma, tai aišku labai liūdna, kad Seime valdančiosios daugumos pačios irgi sudaro progą tokiai situacijai atsirasti. Jeigu Seimo nariai suvoktų, kad jie yra Konstitucijos įgalioti, įpareigoti ir virš jų nėra mėlynas dangus, virš jų yra konstituciniai imperatyvai ir jie duoda priesaiką laikytis Konstitucijos.

Tai jeigu valdančioji dauguma, nesvarbu viena ar kita, suvoktų savo konstitucines teises, tai pirma – pati nelaužytų, ir antra – to pareikalautų iš premjero ir iš prezidento, absoliučiai. Bet dabar valdančiosios daugumos nauji žmonės labai dar sunkiai suvokia savo konstitucines galias.

Remigijus Žemaitaitis dabar sako, kad vienintelė problema, kurią reikia išspręsti, yra energetikos ministro portfelio problema. Jūs suprantate, ką jis nori pasakyti ir kokia tai problema?

Ne, nesuprantu. Iš viso reikia pasakyti, kad ankstesnėje Gintauto Palucko koalicijoje buvo vienas kaip ir ministras nominuotas nuo prezidento, tai čia turiu mintyje užsienio reikalų ministrą, ir žinoma čia santykis su užsienio reikalų ministro vykdoma politika ir valdančiąja dauguma buvo vienaip ar kitaip problematiškas.

Antras buvo tyliai pritartas, tai energetikos ministras. Dabar, koalicijai pasikeitus, energetikos ministro portfelis priklauso kitam koalicijos partneriui, nors Vyriausybė negali būti saldainių rinkinys, čia ne asorti. Vyriausybė turi būti vieninga, vykdanti programą ir nesiskirstanti, koks kieno portfelis. Sutartyje sutarta, kas ką deleguoja, bet kai premjeras suformuoja kabinetą, tai yra kabinetas.

Bet kad niekad nesuformuoja ir ką jūs dabar patartumėte premjerei I. Ruginienei, kuri niekaip nesusitvarko su R. Žemaitaičio partija, kuri galbūt turės dirbti su mažumos Vyriausybe? Ir ar tai įmanomas scenarijus?

Nei vieno, nei kito scenarijaus ir būti negali, nes priešingu atveju mes turime sutikti, kad tiesiog imituojame, prognozuojame arba kuriame konstitucinę teisę. Tai ko reikia? Ar reikia valstybės valdymo šitoje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, ar pastoviai daryti veiksmus, kurie provokuotų krizes?

Dabar žiūrėkime: Konstitucijos straipsnio punktas penktas kalba vienareikšmiškai, kad premjeras, kai jis yra patvirtinamas Seime, nes prezidentas teikia premjero kandidatūrą Seimui. Seimui pritarus skiria premjerą, o toliau premjero funkcija yra suformuoti Vyriausybės sudėtį ir prezidentas tvirtina sudėtį. Ne tai, kad jis diskutuoja, ar čia energetikos ministro... Nonsensas!

Konstitucinio teismo nutarimas pažodžiui išaiškinęs, kad šiuo atveju prezidento funkcija yra patariamoji. Kas kito yra ministro atleidimas ir tai yra kitas punktas. Tada ministro atleidime premjeras ir prezidentas gali diskutuoti, ar pakankamas pagrindas ir taip toliau. 

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.