Sveikata

Cukrinis diabetas – klastinga liga, apie kurią dalis pacientų nė neįtaria. Deja, sergančiųjų skaičiai auga kasmet. Tuo metu gyventi su šia liga pacientui būtina išmokti, mat kitaip gali grėsti labai liūdnos komplikacijos. Cukrinis diabetas – su aukštu gliukozės (cukraus) kiekiu kraujyje susijusi lėtinė liga, paliečianti vis daugiau planetos gyventojų. Nors yra išskiriami du pagrindiniai diabeto tipai, didžioji visuomenės dalis serga 2 tipo cukrinio diabetu.

Seimo neįtikino argumentai už perėjimą prie numatomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusiuosius jais būti. Parlamentas šią savaitę apsvarstęs tokias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas grąžino jas tobulinti iniciatoriams. Už tokį Sveikatos reikalų komiteto (SRK) siūlymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 41 ir susilaikė 13 parlamentarų.

Gydaisi slogą – gausi insultą ar infarktą. Kad taip gali nutikti vartojant populiarius ir Lietuvoje gausiai vartojamus vaistus nuo peršalimo ir nosies užgulimo, perspėja Prancūzijos vaistų saugos agentūra. Specialistai sunerimo dėl šiuose vaistuose esančios veikliosios medžiagos – pseudofedrino. Tai medžiaga, kuri susiaurina kraujagysles, gali ne tik palengvinti slogą, bet ir sukelti kraujotakos sutrikimus, sako specialistai.  Dėl šio medikamento tyrimą pradėjo Europos vaistų agentūra.

Socialiniams tinklams diktuojant grožio standartus, dažna moteris ryžtasi įvairioms procedūroms ir pokyčiams. Nors kiek rečiau jos renkasi plastinės chirurgijos specialisto skalpelį, nereta lengvai pasiryžta lūpų putlinimo, veido formos, nosies ar raukšlių korekcijoms įvairiausių užpildų injekcijomis. O lietuvės, norėdamos pataupyti ar tiesiog nepasidomėjusios, tokias procedūras atlieka ne pas licencijuotus medikus, bet pas savamoksles specialistes.

Lietuvos statistika nedžiugina – net 4 iš 10 darbingo amžiaus žmonių amžiaus serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis tik nemažai gyventojų, nepaisydami didelės rizikos patirti insultą ar infarktą ir net mirti nuo šių ligų, spjauna į tai ir neskuba kreiptis į gydytojus bei keisti gyvenseną. Gydytojai gi pažymi, kad daug kam yra prieinama nemokama sveikatos patikra, kuri gali padovanoti žymiai kokybiškesnį gyvenimą ir užbėgti šioms ligoms už akių.

Lapkritis – skrandžio vėžio žinomumo mėnuo. Lietuvoje ši liga – šeštas dažniausias onkologinis susirgimas. Pagrindiniu skrandžio vėžio gydymo būdu išlieka chirurgija. Neseniai Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Vilniaus universiteto atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad perpus sumažinti komplikacijas po skrandžio vėžio operacijos padeda tinkamas fizinis, mitybinis ir psichologinis pasiruošimas.

Svogūnus tikriausiai arba mėgstate, arba jų nekenčiate. Jei priklausote pastarajai kategorijai, galbūt vertėtų pakeisti savo nuomonę. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, svogūnas – ne tik pigi daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė lietuviškų patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktas, kurį verta įtraukti į kasdieninę mitybą.

Respublikinei Vilniaus psichiatrinei ligoninei (RVPL) toliau vadovaus ligšiolinis ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jis ligoninės direktoriaus pareigas laimėjęs konkursą antrąjai kadencijai tęs nuo penktadienio. Liepos viduryje paskelbtame konkurse į ligoninės vadovus iš viso dalyvavo šeši kandidatai. Kandidatų tinkamumą pareigoms vertino steigėjai – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto (VU) sudaryta komisija.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, iki 2024 m. pab. bus atnaujinti du Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) skyriai. Tai padės sustiprinti ligoninės teikiamas paslaugas pacientams ir pagerins darbo sąlygas ligoninės sveikatos priežiūros specialistams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siekiant stiprinti skubiosios pagalbos ir infekcinių ligų gydymo paslaugas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje jau artimiausiu metu bus pradėti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių modernizavimo darbai. Pokyčiai, kurie bus įgyvendinti iki 2024 m. pab., leis užtikrinti paslaugų teikimą didesniems pacientų srautams ir sudarys geresnes darbo sąlygas ligoninės darbuotojams.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) praneša apie Lietuvą pasiekusį neįkainojamos vertės krovinį. Šių metų lapkričio 9 dienos 23 val. 57 min. Vilniuje Santariškių žiede, Policijai sustabdžius eismą, leidosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis.

Dar viena šalies gydymo įstaiga pranešė, kad medicininių kaukių dėvėjimas tampa privalomas. Kaip paskelbė Alytaus poliklinika, taisyklės pasikeitė nuo lapkričio 6 d. Augant sergamumui viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir COVID-19, siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką, nuo lapkričio 6 d. į įstaigą bus įleidžiami tik apsaugines veido kaukes dėvintys asmenys. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad privalomas kaukes jau grąžino Panevėžio miesto poliklinika.

Sergant sunkia liga, jai užsitęsus ar esant lėtinei ligai, kai nepakanka sveikatos priežiūros paslaugų namuose, o gydymo ligoninėje nereikia, pacientai gali būti siunčiami gauti ligonių kasų apmokamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų ligoninėje. Šios paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje paciento pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa.

Nuo lapkričio 7 d. įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka, rašoma pranešime žiniasklaidai.

66-erių p. Jonas pasakoja pas gydytoją nesilankęs net kelis dešimtmečius ir nė nenutuokęs, kad serga onkologine liga. Vizito pas medikus vyrui prireikė, kai valgant jį sukaustė itin stiprus skausmas. Paaiškėjo, kad p. Jonui – kepenų vėžys. Tai klastinga liga, kuri ankstyvose stadijose paprastai nepasireiškia jokiais simptomais. Sėkmingo kepenų vėžio gydymo galimybes didina daugiadalykės onkologų komandos darbas – pacientui parenkamas efektyviausias kepenų vėžio gydymas.

Tragiškas įvykis Vilniuje, kai moteris, kaip įtariama, upėje nuskandino savo du mažamečius vaikus, atkreipė visuomenės dėmesį į opią problemą – pogimdyvinę depresiją. Nors oficialiai per metus diagnozuojamos kelios dešimtys šios ligos atvejų, Lietuvoje ir užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo simptomus patiria viena iš keturių moterų.

Ligonių kasos sulaukia teigiamų atsiliepimų iš gyventojų, kuriems jau pavyko sukaupti kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį. Šiemet šis krepšelis siekia 48,36 euro, o jį sukaupusiems gyventojams iki metų pabaigos nebereikia mokėti priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia. Skaičiuojama, kad pacientai jau sutaupė milijoną eurų.

Vitaminas E kartais dar vadinamas grožio vitaminu, nes dėl savo antioksidacinio poveikio padeda gerinti odos, plaukų bei nagų būklę. Vis dėlto tai ne vienintelė priežastis, kuo šis vitaminas gali būti naudingas – sveikatos specialistai sako, kad jis gali sustiprinti organizmo atsparumą kovojant su infekcijomis ir sumažinti menstruacijų sukeliamus skausmus. Tačiau patiems pradėti vartoti vitaminų, maisto papildų, nepasitarus su specialistais, neatlikus reikalingų tyrimų, tikrai nereikėtų.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka padės sumažinti biurokratinę naštą gydytojams ir paciento kelią padaryti aiškesnį bei tiesesnį. Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko pacientui, o pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

Įsibėgėjus rudeniui toliau daugėja užsikrėtimų peršalimo ligomis, tarp jų – ir gripu bei COVID-19. Mirtys nuo koronaviruso jau kurį laiką fiksuojamos kone kasdien, antradienį paskelbta ir apie pirmąją šį sezoną mirtį nuo gripo. Sveikatos specialistams raginant nedelsti ir pasirūpinti skiepais nuo šios ligos, kai kurios gydymo įstaigos sako jau skaičiuojančios paskutines nemokamas vakcinas.

Akcija „Rožinė dovana moterims“ tęsiasi: lapkričio 8 d., minint Tarptautinę radiologijos dieną, prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio į NVI atvyko 20 moterų iš Mažeikių ir jų apylinkių. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Akciją „Rožinė dovana moterims“ NVI organizuoja kartu Tarptautine moterų asociacija Vilniuje, Nacionaline krūties ligų asociacija , Vilniaus kolegija, moterų atvežimą į NVI organizuoti padeda savivaldybės.

Radiologiniai tyrimai atliekami naudojant įvairių rūšių spindulius, kurių metu galima pamatyti žmogaus vidaus organus ir jų pakitimus, diagnozuoti ligas. Per metus Kauno klinikose atliekama apie pusę milijono įvairių radiologinių tyrimų ir šiuo metu tikriausiai nėra nei vienos ligos, kuriai diagnozuoti nebūtų pritaikomi tokie tyrimai. „Visa eiga medicinoje pasikeitė.

Siūlymas elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis prekiauti vaistinėse ir tik su receptu galėtų būti įgyvendintas tik tada, jeigu šios prekės būtų pripažintos vaistiniais preparatais. Tačiau, pasak vieno siūlymo autorių „valstiečio“ Aurelijaus Verygos, tai būtų tik teorinė galimybė, todėl jis siūlo jų prekybą Lietuvoje visiškai uždrausti. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė sako, kad Lietuva galėtų būti pirmoji Europos Sąjungoje, uždraudusi prekybą e. cigaretėmis.

Praėjusią parą nustatytas 671 naujas COVID-19 atvejis, mirė trys žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Kaip rodo atvirieji duomenys, mirusieji buvo 70–79 metų amžiaus grupei priklausęs panevėžietis, 80–89 m. Kaišiadorių rajono gyventoja ir 90–99 m. Kupiškio rajone gyvenusi moteris. Visi šie asmenys buvo pilnai vakcinuoti. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Praėjusią savaitę šalyje buvo užregistruotas pirmas šį gripo sezoną mirties nuo gripo atvejis, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Apie tai centras pranešė antradienį. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius sumažėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 739,2 atvejo 100 tūkst.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalijasi viltį teikiančiomis žiniomis. Spalio mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 14 pranešimų apie potencialius donorus, 11 šeimų sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Atlikus reikiamus medicininius tyrimus 7 donorai tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir/ar audinys transplantacijai, ir vilties gyventi ir pasveikti sulaukė net 23 recipientai.

Augantis sergamumas peršalimo ligomis jau rodo savo dantis. Anykščių ligoninė paskelbė, kad dėl COVID-19 infekcijos plitimo grėsmės pradeda riboti pacientų lankymą ligoninėje. Ligoninė pranešė, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos poskyryje III a. pacientų lankymas draudžiamas nuo 2023 lapkričio 6 iki 19  d. „Dėl COVID-19 infekcijos plitimo ir kituose skyriuose gali būti ribojamas ar draudžiamas pacientų lankymas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

Sekmadienį į Jurbarko ligoninę pateko 14-metė paauglė. Policija teigia, kad mergina apsinuodijo vaistais. Ši nelaimė dar kartą priminė apie opią problemą – vaistais kasmet apsinuodija šimtai lietuvių. Vienos nelaimės įvyksta netyčia, tačiau dauguma atvejų – bandymai nusižudyti. Nors medikai visiems apsinuodijusiems teikia kuo skubesnę pagalbą ir dažnai nukreipia tolimesniam gydymui, nuodams pažeidus žmogaus organus, pasekmės sveikatai gali būti siaubingos ar net pražūtingos.

Vis daugiau sostinės poliklinikų kviečia registruotis pas gydytojus ir šeštadienį. Štai apie tokią naują galimybę ką tik pranešė ir Karoliniškių poliklinika.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nuo kiekvienų metų pradžios skaičiuojamas kaupiamasis kompensuojamųjų vaistų krepšelis. Kaip pažymi ligonių kasos, klaidinga manyti, kad ši priemonė skirta tik pensininkams, neįgaliesiems ar turintiems mažas pajamas.

Lapkričio 14-ąją, minint Pasaulinę diabeto dieną, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgai kviečia visus, sergančius cukriniu diabetu, pasitikrinti dėl vienos diabeto sąlygotos komplikacijos – diabetinės pėdos. Tai – viena sudėtingiausių klinikinės medicinos problemų, galinti lemti ilgalaikę stacionarizaciją, neįgalumą ar net galūnės netekimą.

37-erių Gintarės planuose nėštumo nebuvo – dukra gimusi Cezario pjūvio operacijos metu dėl preeklampsijos, paskutinis nėštumas baigėsi vaisiaus žūtimi gimdoje 25-ąją savaitę dėl Rh izoimunizacijos sukeltų komplikacijų. Tai – imuninė reakcija, kai moters kraujyje gaminasi antikūnai prieš vaisiaus eritrocitus, jie, patekdami per placentą į vaisiaus kraujotaką, sukelia vaisiaus eritrocitų žūtį, o tai sukelia sunkią mažakraujystę. „Sužinojusi, kad laukiuosi, buvo daug baimių ir abejonių.

Eidamas 88-uosius metus mirė Lietuvos Anesteziologijos reanimatologijos mokytojas docentas Zenonas Dulevičius. Liūdna žinia „Facebook“ paskyroje pasidalino Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas. Prisimena gražiais žodžiais „Visada giedras, pozityvus ir intelektualus gydytojas anesteziologas reanimatologas. Dauguma Lietuvos anesteziologų vienaip ar kitaip prisilietė prie šio mielo gydytojo ir kolegos.

Tokia žinute šią savaitę visame pasaulyje vaistų agentūros kreipiasi į visuomenę bei sveikatos priežiūros specialistus: gydytojus, slaugytojus bei vaistininkus ir primena, kodėl svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus. Lietuva kartu su kitomis pasaulio valstybėmis kasmet dalyvauja socialinės žiniasklaidos kampanijoje „Vaistų saugumo savaitė“. Tokia kampanija rengiama jau aštuntus metus iš eilės, joje šiemet dalyvauja daugiau nei 80 šalių. Kampanija vyksta 53 kalbomis.

COVID-19 visuomenėje cirkuliavo net ir vasarą. Atvėsus orams šios virusinės infekcijos atvejų daugėja, tačiau medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytojas Vilius Rajeckas sako, kad iš visų besikreipiančių dėl peršalimo simptomų, dažnam nustatomas COVID-19. Gydytojas pasidalijo patarimais, kaip šiuo metu geriausia elgtis, jei susirgote.

Ši liga prasideda nuo atminties ir orientacijos sutrikimų. Vėliau ima trikti kalba, pamirštami žodžiai ir daiktų pavadinimai, atsiranda sunkumų buityje, susilpnėja higienos įgūdžiai. Ilgainiui Alzheimerio liga sunaikina gebėjimą mokytis, įsisavinti naują informaciją, pakeičia visą žmogaus asmenybę. Alzheimerio liga neretai diagnozuojama pažengusi, nes žmonės, supratę, kad su jais kažkas vyksta, pirmuosius ligos ženklus bando slėpti. Tačiau „EDEN klinikos“ gydytoja dr.

Nevyriausybinė organizacija „Pola prieš vėžį“ savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame primena moterims apie krūties vėžį ir kitas onkologines ligas. Nustačius šias ligas kuo ankstyvesnės stadijos, daug lengviau suvaldyti – svarbu nelaukti ir pasitikrinti, tai gali padėti išsaugoti gyvybę. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 10 procentų riziką susirgti krūties vėžiu.

Vis labiau didėjant narkotikų vartojimo tarp paauglių problemai, kyla vienintelis klausimas – kaip tai sustabdyti? Ekspertai tvirtina, kad narkotikų vartojimo duomenų trūkumas užkerta kelią efektyviam problemos sprendimui. Be to, tarp jaunuolių paplitusios ir lengvai prieinamos naujosios psichoaktyvios medžiagos – ypač pavojingos, nes apie jų pasekmes nėra žinoma.

Nuo 2024-ųjų pradėjus veikti pagalbos metant rūkyti linijai per metus planuojama sulaukti ne mažiau kaip 2 tūkst. skambučių.  Rūkantieji darbo laiku galės paskambinti trumpuoju numeriu ir gauti konsultaciją bei tęstinę pagalbą pagal numatytą  algoritmą. Vienu metu linijoje dirbs ne mažiau kaip du konsultantai.  Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, skambučiams skirtas numeris dar nežinomas, nes vyksta ryšio paslaugų pirkimas.

Vienintelė iki šiol sveikatos centro kurti nepradėjusi Neringos savivaldybė taip pat planuoja imtis šio klausimo. „Klausimas dėl Sveikatos centro bus teikiamas svarstyti Neringos savivaldybės tarybai“, – BNS sakė savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė. Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau skelbė, kad tokius centrus įkurti rengiasi 59 iš 60 Lietuvos savivaldybių ir teigė, kad toks susidomėjimas viršijo lūkesčius.

Negebėjimas dorotis su ilgalaikiu stresu ir perdegimas laikomas viena iš šiuolaikinio pasaulio rykščių. Ne tik sveikatą, bet ir santykius su aplinkiniais griaunantis emocinis perdegimas vis dažniau užklumpa jaunus žmones, ypač jis paplitęs tarp mokytojų ir medikų. Gydytojai gi skuba įspėti, kad perdegimo sindromas ypač pavojingas tuo, kad dažnas jau jį turintis žmogus to net nepripažįsta.

Anksčiau ar vėliau su sąnarių traškėjimu susiduria daugelis pacientų. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip atskirti, kada sąnarių traškėjimas yra normalus ir kada tai gali būti rimtos ligos simptomu. Daktaras A. Unikauskas skaitė žinutę, gautą iš vilnietės Rūtos: „Laba diena. Man 31 m. Jokių lėtinių ligų neturiu. Judant labai dažnai trakši kelių sąnariai, tačiau jų neskauda. Kiek pamenu, jie visuomet man taip traškėdavo.

Praėjusią parą nustatyti 89 nauji COVID-19 atvejai, trys žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 189,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,5 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,2 mln. žmonių.

Žmogaus organizme tūno galybė įvairiausių bakterijų, kurios, kaip pasirodo, padeda ne tik virškinti maistą, bet ir gali turėti didelę reikšmę mūsų smegenų veiklai. Keičiant žmogaus mikrobiotą tikimasi ne tik pagerinti emocinį atsparumą, psichinę sveikatą, bet net sumažinti lėtinių ligų vystymąsi ar nuo jų apsisaugoti, kurti efektyvesnius vaistus.

Jau apie 20 metų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (RPL) dirbančio intervencinio radiologo Andriaus Pranculio auksines rankas plačiai sklinda kalbos iš lūpų į lūpas. Tačiau ne vieną operaciją pirmas naujoviškai atlikęs gydytojas tik šypsosi ir sako darantis tai, ką geriausiai moka.

Nors tobulėja gydymas, o prevencinės programos leidžia vėžį išaiškinti kuo anksčiau, ši liga vis dar laikoma šių dienų rykšte. Tai tampa ne tik dideliu asmens ir jo šeimos, bet ir socialiniu iššūkiu. Vis tik ne visi vėžiniai sutrikimai išsivysto su amžiumi, kai kam yra rizika susirgti jaunam. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė portalui tv3.lt paaiškino, kad kiekvienai amžiaus grupei yra būdingos tam tikros vėžio lokalizacijos.

Leisti ligos išvargintam pacientui gyvenimą užbaigti savo noru pasirenkant eutanaziją ar išlaukti natūralios mirties? Viešojoje erdvėje vėl grįžus prie diskusijų apie eutanaziją ir jos bent dalinio įteisinimo Lietuvoje poreikį bei galimybes, medikų, pacientų atstovų ir politikų nuomonės nevienareikšmės.  Kai kam tai yra pagalba žmogui kančioje, kai kam – žmogžudystė pagal pareikalavimą.

Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuriam neteko patirti didesnio ar mažesnio skausmo. O jei taip nutiko, norisi, kad šis potyris truktų ir pasikartotų kuo rečiau. Su tuo dirbantys specialistai pasakoja, kad išeitį vaduojantis iš skausmų galima rasti ir be operacijos. Be to, pasirodo, dvasinis skausmas gali būti ne mažiau susijęs su fiziniu. Teigiama, kad skausmas yra viena didžiausių problemų pasaulyje. Nustatyta, kad beveik kas penktą planetos gyventoją kamuoja lėtiniai skausmai.

Plaučių ligas galima skirstyti į dvi grupes: labiau susijusias su rūkymu – lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys – bei tas, kurios gali išsivystyti ir nerūkantiems, teigia sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja pulmonologė Goda Šlekytė. Pastarajai grupei priklausančių susirgimų – labai daug, tad specialistė aiškina, į ką atkreipti dėmesį jau prasidėjusiu ligų sezonu. G. Šlekytės teigimu, dažnai pacientai į pulmonologą ar šeimos gydytoją kreipiasi dėl kosulio.