VUL Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas konstatavo, kad venų varikozė visuomenėje gerai žinoma ir plačiai paplitusi liga.
Moterys – didesnėje rizikos grupėje
Pasak jo, 40–60 proc. visos populiacijos turi vienokių ar kitokių problemų su venomis, bet moterims ši problema pasitaiko kiek dažniau nei vyrams.
„Vienas svarbiausių veiksnių dėl venų plėtimosi yra genetika. Aišku, nebūtinai esant genetiškai nulemtam polinkiui žmogus turės išsiplėtusias venas, bet rizika yra. Jei dar prisideda tokie rizikos veiksniai kaip sunkus fizinis darbas ar profesionalus sportas, sėdimas ar stovimas darbas, rizika didėja. Nes raumenys yra ta „pompa“, kuri padeda išpumpuoti kraują iš kojų venų, o kai turime statiką, rizika auga.
Moteriška lytis, deja, irgi yra rizikos veiksnys, nėštumas taip pat sunkina kraujo nutekėjimą iš kojų venų širdies link. Taigi susidėjus keliems rizikos veiksniams gali pradėti plėstis paviršinės kojų venos, formuotis venų varikozė“, – aiškino gydytojas nuotolinės konferencijos metu.
Gydytojas pasakojo, kad pas kraujagyslių chirurgus iš esmės patenka visi tokie pacientai, bet dalis – dėl estetinių priežasčių. Jo teigimu, dėl to kreipiasi ne tik moterys, bet ir vyrai. „Bet daugelis atvyksta pas gydytoją jau kai jaučia tam tikrus simptomus“, – konstatavo A. Skrebūnas.
Kas paskatina venų varikozę?
Chirurgo aiškinimu, visi venų varikozės simptomai iš esmės atsiranda dėl to, kad kraujas susistovi venose.
„Esant venų varikozei, lėtiniam venų nepakankamumui simptomai būdingesni antroje dienos pusėje, kai dirbame, ilgiau stovime, sėdime, keliaujame automobiliu. Tada veikia fizikiniai dėsniai, kad susilaiko daugiau veninio kraujo, galime jausti sunkumą, tinimą, pilnumo jausmą kojose.
Dėl sutrikusios kraujotakos, nes kraujui ir medžiagų apykaitos produktams sunkiau pasišalinti, naktimis gali būti raumenų mėšlungiai, gali atsirasti niežulys. Tai yra dažniausiai sutinkami simptomai“, – vardijo gydytojas.
„Esant venų varikozei, lėtiniam venų nepakankamumui simptomai būdingesni antroje dienos pusėje, kai dirbame, ilgiau stovime, sėdime, keliaujame automobiliu.“
Jo aiškinimu, jei šie simptomai yra ignoruojami ir nesigydoma, liga gali progresuoti toliau:
„Dėl kraujotakos užsistovėjimo gali atsirasti odos pasikeitimai, hiperpigmentacija, parudavimas, ypač blauzdose, odos sukietėjimai. Paskutinė stadija, ko žmonės labiausiai bijo, bet čia reiktų labai nesurūpinti savimi ir užleisti, kad nieko nedarant savaime atsirastų trofinės opos.“
Tiesa, gydytojas atkreipė dėmesį, kad viskas labai individualu – kartais vizualiai venų atrodo labai daug, bet simptomai nėra tokie išreikšti. „Kartais venos atrodo nedaug išsiplėtusios, bet žmogus turi trofinę opą. Bet reikia labai užleisti ligą, kad jau būtų galutinė stadija“, – akcentavo A. Skrebūnas.
Klastingoji venų varikozė – ne tik estetinė problema: štai, kas jums padės (nuotr. Shutterstock.com)Kiek veiksminga kompresinė terapija
Kalbėdamas apie galimą prevenciją ir pirmą pagalbą susidūrus su venų varikoze, gydytojas pabrėžė kompresinės terapijos svarbą.
„Kompresinės kojinės yra svarbus ir pirmas pasirinkimas gydyme, nes jos tiesiog mechaniškai spaudžia ir padeda kraujui ištekėti, tad taip nėra veninio kraujo užsistovėjimo. Bet kraujagyslių chirurgo konsultacija irgi yra reikalinga.
Kompresinės kojinės turi skirtingus kompresijos lygius, dažnai žmonės turi profilaktines 160 denų kojines, taip, jos spaudžia stipriau, bet tai nėra tos kompresinės kojinės, kurios reikalingos esant lėtiniam venų nepakankamumui. Taigi geriausiai parinkti kojinių suspaudimo laipsnį gali kraujagyslių chirurgas, atlikęs echoskopinį tyrimą.
Kitas monetas, kad pacientas, kuriam yra išsiplėtusios venos, nebūtinai neturi kitų problemų, pavyzdžiui, periferinės arterijų ligos – tai yra kai ir užakusios arterijos, ir išsiplėtusios venos. Tokiems pacientams kompresinė terapija nesiūloma, nes spaudimas gali pabloginti arterinę kraujotaką“, – kalbėjo A. Skrebūnas.
Kada operacija – pirmas pasirinkimas
Kitas galimas venų varikozės gydymo būdas – operacija, tačiau ne visiems pacientams chirurgai jas siūlo, ypač jei liga taip nepažengusi.
„Jei turime venų varikozę, bet neturime jokių simptomų, o yra tik vaizdas, tai yra paties paciento pasirinkimas, kiek jis nori šalinti tas venas. Jei matome, kad nėra odos pasikeitimų, negresia trofinė opa, tikrai šiems pacientams rekomenduojame kompresinę terapiją, kuri pacientams yra gydymas ir kartu profilaktinė priemonė – nes tai neišgydo ligos, o pristabdo jos progresavimą ir sumažina simptomus.
„Štai neseniai buvo labai populiari tepalų reklama, esą gydo ne kraujagyslių chirurgai, o tepalai. Deja, tokių tepalų dar kol kas nėra.“
Jei yra ir vaizdas, ir simptomai, siūloma operacija, aišku, jei nėra kažkokių operacijos rizikų. Operacijos metu išsiplėtusios venos. yra šalinamos. Šiais laikais turime minimaliai invazinį būdą – lazerinę operaciją. Tai yra pirmo pasirinkimo būdas. Yra atliekama ir radiodažnuminė abliacija. Bet svarbu, kad nebūtų gretutinės patologijos, kuri neleistų to daryti“, – komentavo gydytojas.
Nors yra devynios galybės papildų, kurių reklamose sakoma, kad tai padės sustiprinti venų sieneles, pagerins kraujotaką, pašnekovas įspėjo neužkibti ant tokių kabliukų.
„Rezultatas šioks toks yra, žmonės jaučia palengvėjimą, bet, reikia suprasti, kad tai yra papildai, ne vaistai, kurie siaurina kraujagysles, grąžina jas atgal. Štai neseniai buvo labai populiari tepalų reklama, esą gydo ne kraujagyslių chirurgai, o tepalai. Deja, tokių tepalų dar kol kas nėra“, – pastebėjo A. Skrebūnas.