Sveikata

Šių laikų skubančiame pasaulyje dažnam vis sunkiau nepamesti sveikatai palankios mitybos režimo. Be to, kai kurie net gerai iki galo ir nežino, kaip jis turėtų atrodyti. Padėdamos susigaudyti, ką valgyti reikėtų kasdien, o ko – vengti, gydytojos dietologės kartu pažymi, kad kartą kitą nuklydus nuo režimo pasaulis tikrai nesugrius. VUL Santaros klinikų gydytojos Evelina Cikanavičiūtė ir Žana Antonova nuotolinės konferencijos metu aptarė svarbiausius sveikatai palankios mitybos principus.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) išlieka didžiulis ir tai yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Nuo jų kasmet miršta beveik 18 mln. gyventojų, 4 iš 5 šių mirčių įvyksta dėl miokardo infarkto ir insulto. Trečdalis jų įvyksta žmonėms, kurie yra jaunesni nei 70 metų.

Tai, ką dedame į burną, turi milžinišką įtaką mūsų kasdienei savijautai ir sveikatai bei lemia, kokį atsparumą turėsime ligoms ateityje. Kas gi turėtų atsidurti ant daugelio stalo ir ko vengti, norint išvengti tokių ligų kaip vėžys? Kai Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik pusšimtis žmonių, o iš visų mirusiųjų per metus kas penkto gyvybę pasiglemžia būtent ši liga, nenuostabu, kad medikai vis garsiau kalba apie vėžio epidemiją.

Nuo kitų metų vairuotojų laukia pokyčiai ne tik dėl griežtesnio reikalavimo būti laiku pasitikrinus sveikatą. Jau nuo pirmadienio, lapkričio 20 d., keičiasi iš šio tikrinimo periodiškumas. Gera žinia, kad tikrintis reikės rečiau, nei to buvo reikalaujama iki šiol. Nuo sausio 1 d. įsigaliojantys pokyčiai palies kas penktą vairuotoją – asmens vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu, jeigu jis neturės galiojančios medicininės pažymos apie tinkamumą vairuoti.

Galvos smegenų insultą patyrusiems žmonėms tenka susitaikyti ne tik su vos per kelias valandas visiškai pasikeitusia kasdienybe, ne mažiau sunku suvokti ir patikėti, jog ši liga nėra galutinis nuosprendis. Specialistų žodžiais, pokyčiai gydant šią gyvenimus keičiančią ligą prasideda nuo laiku pradėtos reabilitacijos ir paties žmogaus pastangų bei motyvacijos, kuri šiame kelyje itin svarbi.

Gilią lapkričio 9-osios naktį į transporto žiedą prie Vilniaus Santarų klinikų leidosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Orlaivis su VUL SK medikų brigada, vadovaujama Urologijos centro vadovo doc. Arūno Želvio, iš Varšuvos į Lietuvą parskraidino donorinius inkstus, kurie kitą dieną buvo implantuoti recipientei.

Šiemet Lietuvoje, Klaipėdoje, užregistruoti 3 tymų atvejai. Visi susirgusieji buvo 4–12, m. amžiaus vaikai, neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas tymais buvo užregistruotas 2019 m., tuomet buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad pacientams, sergantiems sunkiomis bakterinėmis infekcijomis, antibiotikai gali išgelbėti gyvybę. Tačiau vartojami per dažnai ir tada, kai jų nereikia, šie vaistai gali tapti neveiksmingi. Netinkamai vartojami antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą. Ekspertai nerimauja, kad gali atsirasti sukėlėjų, kurie nereaguos į jokius antibiotikus.

Praėjusią parą nustatyti 608 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Ligoninėse gydomi 124 koronavirusu sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 286,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,2 procento. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,5 proc.

Nuo spalio 1 dienos „Eurovaistinė“ kviečia klientus atsinaujinti savo lojalumo kortelių duomenis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai padaryti bus galima iki gruodžio 31 dienos. Nuo sausio 1 dienos neatnaujintos kortelės bus blokuojamos. Kam svarbiausia atnaujinti kortelės duomenis? Iki šių metų pabaigos „Eurovaistinė“ kviečia klientus atsinaujinti savo lojalumo kortelių duomenis.

Nuo kitų metų vairuotojų laukia pokyčiai – vairuotojo pažymėjimas taps skelbiamas negaliojančiu, jeigu neturėsite svarbaus dokumento – nepasibaigusios medicininės pažymos apie tinkamumą vairuoti. Tiesa, iki gegužės 31 d. policija už tai dar griežtai nebaus, tačiau vairuotojai raginami jau dabar atlikti du veiksmus. Pirma, pasitikrinti, kiek laiko galioja sveikatos pažyma. Antra, kuo skubiau suplanuoti vizitą pas gydytoją.

Ketvirtadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie galimai neblaivią Kauno miesto poliklinikos slaugytoją. Poliklinikos direktorius Paulius Kibiša šią informaciją patvirtino – neblaivi darbuotoja nušalinta nuo darbo. „Pasidomėkite, kas nutiko Kauno miesto poliklinikoje Nepriklausomybės aikštėje, nes procedūros darbuotoja buvo girta. Aš atėjau, bet manęs ilgai nepriėmė, ale nespėja.

Subjurus orams agresyviau ėmė pulti kovidas ir gripas. Sergamumas kovidu peršoko tūkstantį atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Ligoninės griežtina pacientų lankymo tvarką – dalyje jų kaukės vėl privalomos. Dabar plinta naujas omikrono variantas, kuriam imuniteto neturime, todėl medikai ragina skubėti skiepytis, nes vėliau pavojus užsikrėsti tik didės. Žmonės, panašu, raginimų klauso – šiemet skiepijasi aktyviau nei pernai.

Skaičiuojama, kad prostatos vėžys – dažniausia vyrų piktybinė liga Lietuvoje. Ši liga kasmet diagnozuojama apie 2 tūkst. vyrų ir nusineša per 500 gyvybių. Kaip ir daugelio onkologinių ligų atveju, kovojant su prostatos vėžiu, esminis faktorius laikas – kuo anksčiau liga nustatoma tuo sėkmingesnio gydymo galima tikėtis. „Aptikus pirmos stadijos prostatos vėžį, išgyvenamumas penkerius ir daugiau metų siekia beveik 100 proc., o vėlesnėse stadijose – tik apie 30 proc.

Nuo gripo šį rudenį paskiepyta per 185 tūkst. žmonių, tuo metu nuo COVID-19 – beveik 34 tūkst. žmonių. Kaip BNS nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), valstybės biudžeto lėšomis sezoninio gripo vakcina paskiepyta apie 136 tūkst. žmonių. Tai sudaro maždaug tris ketvirtadalius visų įsigytų vakcinų. Valstybės lėšomis skiepijami medikai, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, senjorai. „Aprėptys nėra didelės, nes gripo sezono metu pasiskiepija tik apie 10 proc.

Septynių Lietuvos regionų gydymo įstaigos jau artimiausiu metu įgyvendins modernizavimo projektus, kurie leis teikti pacientams dar kokybiškesnes gydymo ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodo, kad regioninės ligoninės sulaukia nemažų srautų iš rajonų, todėl būtina stiprinti jų skyrius, kad pacientai ne tik gautų kokybiškas sveikatos paslaugas, bet ir gydymas vyktų modernizuotoje aplinkoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva startavusi naujoji Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba iki 2027 m. sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos, kurios bus panaudotos naujai medicininei įrangai, GMP tarnybos automobilių parkui atnaujinti ir darbuotojų kompetencijų stiprinimui. Tokiu būdu siekiama užtikrinti vienodai aukštos kokybės greitosios medicinos paslaugas visoje Lietuvoje. „Numatyta 31,8 mln.

Lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Nacionalinio vėžio instituto krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas pataria: net ir tie, kurie nerūkote, kartą per metus pasidarykite plaučių rentgeno nuotrauką. „Apie 80 proc. pacientų, kuriems nustatomas plaučių vėžys, liga yra išplitusi vietiškai arba metastazavusi į kitus organus. Daugėja moterų plaučių vėžio, taip pat vietiškai išplitusio vėžio atvejų.

Nors viešojoje erdvėje girdimi gydytojų skundai apie per mažus atlyginimus, ne vienoje sostinės gydymo įstaigoje pastaraisiais metais vidutinis darbo užmokestis kilo ir 25, ir 32 proc. Kitaip sakant, vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ kai kur padidėjo ir virš 1 tūkst. eurų. Tiesa, kitur pokyčiai kuklesni ir algos didėjo tik keliais procentais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys prof.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro medikams tą patį ligonį iš mirties gniaužtų teko gelbėti du kartus: ištikus širdies infarktui bei nustačius, kad netrukus gali įvykti dar vienas infarktas. Šiaulietis Svajūnas Kačenauskas, anksčiau jokių problemų su širdimi neturėjęs, negaili padėkos žodžių intervenciniams kardiologams doc. Andriui Berūkščiui ir Vilmantui Smalinskui, atstačiusiems kraujotaką visiškai užsikimšusiose kraujagyslėse.

Praėjusią parą nustatyti 639 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Ligoninėse gydomi 126 koronavirusu sergantys pacientai, iš jų septyni reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 266,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 31,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Nors žmogaus papilomavirusas (ŽPV) yra labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai plintanti liga, dažnai ji lieka nepastebėta. Apie turimą ŽPV sužinoma tik pasitikrinus – vis dėlto tokios galimybės neretai moterys atsisako, o vyrams – net nepasiūloma. Gydytojas Valerijus Morozovas paaiškina, ką reikia žinoti apie ŽPV ir kaip nuo jo apsisaugoti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) vis dažniau sulaukia pacientų kreipimųsi su prašymais kompensuoti akių lęšiukų, kuriuos jie patys nusipirko vaistinėse, įsigijimo išlaidas. Ligonių kasų specialistai primena, kad visos kataraktos operacijos atlikimo sąnaudos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems.

Praėjusią parą nustatyti 736 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 244,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 31,8 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln.

VUL Santaros klinikos pasidalino gera žinia – viruso plitimą pavyko suvaldyti, tad pacientų ribojimai atšaukiami anksčiau, nei planuota. „Informuojame, kad Santaros klinikų Vidaus ligų skyriuje situaciją dėl infekcinių ligų pavyko sėkmingai suvaldyti, todėl pacientų lankymų ribojimai atšaukiami nuo 2023 m. lapkričio 15 d. Dėkojame už supratingumą“, – pranešė įstaiga socialiniame tinkle.

Kalbant apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą, kaip viena iš didžiausių ir kol kas niekaip neišsprendžiamų problemų yra įvardinamos didžiulės eilės pas gydytojus. Ar tą padėtų išspręsti poliklinikų darbas šeštadieniais? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentaras.

Dvi Centro poliklinikos specialistės, dirbusios vakcinavimo centruose, teismo pripažintos kaltomis dėl kyšininkavimų – pinigai buvo paimami už tai, kad nuo COVID-19 nesiskiepiję žmonės sistemoje būtų pažymėti kaip skiepyti. Beatai Vetrovai Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį skyrė 2,1 tūkst. eurų baudą. Moteriai grėsė trigubai didesnė bauda, tačiau į bausmę įskaičius suėmime ir sulaikyme praleistas 39 paras, bauda sumažėjo. Iš moters taip pat bus konfiskuoti kaip kyšis gauti 1 tūkst.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė subalansuotam 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 36 susilaikė.  PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę lankosi Jungtinėse Valstijose (JAV), kur su vietos pareigūnais aptars dvišalio bendradarbiavimo galimybes.  Ministro vadovaujama delegacija susitiks su JAV Sveikatos departamento Strateginio pasirengimo ir reagavimo administracijos, JAV ligų prevencijos ir kontrolės centro administracijos, JAV valstybės departamento Globalios sveikatos ir diplomatijos biuro administracijos, JAV Gynybos departamento atstovais.

Šeškinės poliklinikos Vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetas lapkričio 21 d. (antradienį) kviečia nemokamai atlikti kūno sudėties tyrimą.  Nurodoma, kad tyrimą gali atlikti visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra prisiregistravę prie Šeškinės poliklinikos. „Tyrimas atliekamas naudojant TANITA multifunkcinį segmentinį kūno kompozicijos analizatorių.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2021 m. 536,6 mln. žmonių sirgo cukriniu diabetu, ir numatoma, kad 2045 m. sergančiųjų skaičius pasieks apie 783,7 mln. visame pasaulyje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja endokrinologė ir Vilniaus universiteto docentė dr.

Praėjusią parą nustatyti 1152 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 235,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,5 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Minint Pasaulinę diabeto dieną šalies gydymo įstaigos antradienį rengia nemokamas šios ligos patikras.  Anot Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL), Lietuvoje cukrinis diabetas, pasižymintis savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuotas virš 140 tūkst. gyventojų. „Siekiame, kad žinia apie cukrinį diabetą, jo diagnostiką ir gydymą pasiektų kuo daugiau žmonių. Apie šią klastingą ligą kalbėti ir skatinti žmonių sąmoningumą – būtina.

Beveik dešimt metų rūkė elektronines cigaretes, susirgo gripu ir liko be abiejų plaučių. Neįtikėtina istorija pasaulį pasiekia iš Čikagos. Ten medikai atliko unikalią plaučių persodinimo operaciją – kurios metu „veipintojui“ laukiant donoro teko parą išgyventi su dideliais krūties implantais vietoje išpjautų plaučių.  Ant stalelio krūva vaistų nuo peršalimo, o ant sofos – po šildoma antklode leisgyvis guli 34-erių amerikietis Deivis.

Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius padidėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lapkričio 10 d. Druskininkuose vyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuota konferencija „Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“, kurioje net tik pristatyti ilgalaikės priežiūros, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pokyčiai, bet ir diskusijai prie bendro stalo susirinko Kauno regiono savivaldybių, gydymo įstaigų, aukštųjų mokyklų bei studentų atstovai, kurie aptarė būdus, kaip į Kauno regioną pritraukti slaugos specialistus ir studentus.

Šiemet Lietuvoje užregistruota daugiau niežų atvejų nei pernai per visus metus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Jo duomenimis, šiemet sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje registruotas 591 susirgimas šia liga, 2022 metais tokių atveju buvo 575. „Daugiausia atvejų užregistruojama rudens ir žiemos mėnesiais.

Dėl išaugusio gyventojų sergamumo peršalimo ligomis vis daugiau gydymo įstaigų ima riboti pacientų lankymą. Apie pokyčius paskelbė ir viena didžiausių ligoninė Santaros klinikos. Įstaiga pranešė, kad laikinai pacientų lankymas ribojamas Vidaus ligų skyriuje. „Informuojame, kad nuo lapkričio 9 d. iki 23 d. VUL Santaros klinikų Vidaus ligų skyriuje dėl išaugusio infekcinių ligų skaičiaus laikinai ribojamas pacientų lankymas. Tikimės visų supratingumo ir palaikymo.

Cukrinis diabetas ne veltui vadinamas šiuolaikinio pasaulio rykšte – esant daug šios ligos valdymo galimybių, sergančiųjų skaičiaus suvaldyti nepavyksta. Per pastaruosius 5 metus ja sergančių žmonių Lietuvoje kasmet padaugėja vidutiniškai po 4,5 tūkstančio. Minint pasaulinę diabeto dieną, ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas šiai pacientų grupei. Pernai net 155 tūkst. šalies gyventojų sirgo 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu, rodo Higienos instituto duomenys.

Praėjusią parą nustatyti 47 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų išvengta, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 223,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Kulinarinė aistra Sveikatos mokslų universiteto mokslininkei diktuoja ir naujus tyrimus. Dabar komanda pluša kurdama alternatyvą rinkoje jau esančiam užkandžiui, tik naudoja vien augalines žaliavas, o ypač daržoves, vaisius, kuriuose daug geležies. Toks batonėlis tinka ne tik viską valgantiems, bet ir sveikesnę ar veganišką mitybą pasirinkusiems gyventojams.

Nepaisant naujų ribojimų, šalyje toliau plinta elektroninių cigarečių epidemija. Ypač gąsdina tai, kad šis liūnas vis labiau įtraukia nepilnamečius. Naujas politikų užmojis – apskritai uždrausti tokių gaminių prekybą ir leisti tą daryti vaistinėse su gydytojo receptu. Tiesa, prieš tai turėtų būti įrodyta, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos padedant mesti rūkyti. Medikai ir verslas tokius pasiūlymus deda į šuns dienas.

Artėjant žiemai ir vis labiau vėstant orui, gyventojai iš vaistinių lentynų šluoja įvairiausius papildus, vitaminus bei peršalimo simptomams gydyti skirtus vaistus. Vaistininkai tvirtina, kad pastarąjį mėnesį dažnai perkami ir greitieji gripo bei COVID-19 testai. Įdomu tai, kad tarp labiausiai perkamų vaistų patenka ir valerijono preparatai.

Vaistų nuo sunkios ir mirtinos ligos yra, tačiau jie neprieinami – su tokia skaudžia realybe tenka susidurti onkologiniams pacientams Lietuvoje. Medikai ir pacientų atstovai konstatuoja, kad situacija, nors šiek tiek ir stumiasi į priekį, iš esmės nesikeičia metai iš metų. To kaina – žmonių gyvybės ir sutrumpėję kokybiško gyvenimo metai. Jauna, darbingo amžiaus moteris prieš porą mėnesių išgirdo skausmingą diagnozę – 4 stadijos skrandžio vėžys.

Įkopus į penktąją dešimtį, daugelis moterų ima justi pirmuosius artėjančios menopauzės simptomus. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kokie nemalonūs pojūčiai dažniausiai kamuoja pacientes ir kaip menopauzės metu tinkamai prižiūrėti kūną bei veido odą. Danutė iš Jonavos uždavė klausimą profesoriui A. Unikauskui: „Gerbiamas profesoriau, nebežinau, ką daryti, todėl kreipiuosi į Jus.

Vis labiau populiarėjant veganizmui, kyla klausimų – būti veganu sveika ar žalinga sveikatai? Dalis veganizmą propaguojančių žmonių teigia, kad toks gyvenimo būdas prisideda ir prie gamtos saugojimo. Ar išties taip yra ir kokių maistinių medžiagų rizikuoja stokoti pasirinkusieji šią mitybą? Apie veganizmo poveikį organizmui „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ plačiau kalbėtasi su biomedicinos mokslų daktaru Artūru Sujeta.

Praėjusią parą nustatyti 65 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 224 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje gimsta alternatyvos mums įprastai vaistažolių arbatai. Milteliai, gelis ar traputis – o poveikis lyg išgėrus užplikytų vaistažolių arbatos puodelį. Kūrėjos ieško būdų, kaip sveikatai naudingus augalus vartoti kuo paprasčiau ir patogiau, bet gauti reikiamą kiekį vertingų medžiagų.