Sveikata

Nors ne vienus metus velnio lašais piktnaudžiaujančius gyventojus Lietuvoje bandoma pažaboti griežtais alkoholio pardavimo ribojimais, gydytojai toksikologai šiurpsta nuo to, kas visiškai legaliai vyksta vaistinėse. Čia bet kuriuo metu visiems prieinami širdies lašai ir kiti preparatai alkoholio pagrindu lietuvių tiesiog šluote šluojami ir vartojami ne lašais, o buteliukais.

Statistika negailestinga – su nevaisingumo problemomis susiduria net kas 6–7 pora. To priežasčių ir pagalbos būdų – ne vienas, tačiau pagrindinį patarimą gydytojai turi vieną – neatidėlioti vaikų gimdymo artėjant 40-mečiui, mat tuomet pastoti net pagalbiniu būdu tikimybė mažėja. Skaičiuojama, kad pasaulyje kaip ir Lietuvoje apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų negali natūraliu būdu susilaukti vaikų. „Kitaip sakant, kas šešta septinta pora susiduria su problema, kad negali patys pastoti.

Paviešinus sostinės viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinį darbo užmokestį patys medikai tik gūžčiojo pečiais. Jie stebėjosi, iš kur traukiami tokie dideli skaičiai, mat realybė kur kas liūdnesnė – į rankas gaunama alga ne tik mažesnė, bet ir krūviai daug didesni. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof.

Po trejų metų tylos pirmieji šiais metais fiksuoti tymų atvejai visuomenės sveikatos specialistams kaip reikiant sukėlė nerimą. Įspėjama, kad sąlygos plisti šiai itin užkrečiamai infekcijai – labai palankios, mat vakcinacijos apimtys yra gerokai nukritusios. Tiesa, gera žinia, pasiskiepyti galima suspėti bet kada – net ir jau įvykus kontaktui su sergančiuoju. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę pranešė apie šiemet fiksuotus 3 pirmus tymų atvejus.

Vis labiau vėstant orams ne vienas atranda pirties malonumus ir naudą. Pažymima, kad tai ne tik geras būdas pailsinti kūną bei protą, bet net ir gali būti pagalba sveikstant nuo užklupusio peršalimo. Tačiau ar į pirtį drąsiai galima skubėti visiems? Kaip tinkamai reikėtų pasiruošti pirčiai, kaip elgtis joje ir kam galbūt nederėtų į ją skubėti, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ plačiau papasakojo sertifikuotas pirtininkas Lukas Gužauskas.

Nėra elektros, sugriauti namai, vaistinė ir vietinė ambulatorija. Nėra gydytojų, odontologų. Žmonės suvargę, pavargę nuo karo, skurdo, nuolat dingstančios elektros, nuolatinės baimės ir įtampos. Tokią realybę išvydo į karo nuniokotus kaimus ir gyvenvietes Ukrainoje padėti vietos gyventojams nuvykusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė.  Pagelbėti praktiškai visai be sveikatos priežiūros likusiems žmonėms dviem savaitėms į Charkivo regioną važiavusi gydytoja neslėpė prieš išvyką jautusi nerimą.

Dvi didelės sostinės poliklinikos ėmėsi naujovės – gydytojai specialistai pacientus konsultuoja ir šeštadieniais. Nors kol kas ši iniciatyva laikina, viliamasi, kad tai galėtų padėti spręsti eilių pas gydytojus klausimą. Vilniuje esančios Antakalnio ir Karoliniškių poliklinikos ėmėsi naujovės – vizitams pas tam tikrus specialistus galima registruotis ir šeštadieniais.

Artėjant žiemai dažnam iš mūsų tenka susidurti su peršalimu. Neretai peršalus pakyla ir temperatūra. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas pasakoja, kada vertėtų griebtis temperatūrą mažinančių vaistų, o kada pakanka natūralių sprendimų. Pasak laidos vedėjo A. Unikausko, pakilus temperatūrai, dažnam atsiranda noras ją kuo greičiau sumažinti, vis dėlto, profesorius įspėja neskubėti.

Plaučių uždegimas yra viena dažniausių komplikacijų, kurią gali patirti gripu ir kitomis virusinėmis, taip pat bakterinėmis ligomis susirgę žmonės. Specialistai pabrėžia, kad plaučių uždegimas labiausiai pavojingas nusilpusiam organizmui, tad siekiant apsisaugoti rekomenduojama grūdintis, gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą, subalansuotai maitintis. Nuo plaučių uždegimo, kurį sukelia pneumokokai, gali apsaugoti ir skiepai.

Daliai žmonių yra tekę susidurti su staiga prasidėjusiu aštriu, deginančiu, duriančiu arba buku skausmo priepuoliu krūtinės ląstos srityje. Viena iš galimų tai išprovokavusių priežasčių – tarpšonkaulinė neuralgija – būklė, kylanti dėl nervų pažeidimo. Tokie skausmo priepuoliai gali būti trumpalaikiai arba nuolatiniai, o sunkiais atvejais užsitęsus pažeidimui gali būti paveikiama ir motorinė nervų funkcija.

Vilniaus rotušėje lapkričio 24-ąją buvo pasveikinti ir apdovanoti labiausiai Lietuvos visuomenei nusipelnę Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorai. Šiemet Garbės kraujo donorų gretas papildė kaip niekada daug geros širdies žmonių – net 190. Tradicinėje Garbės kraujo donorų apdovanojimų ceremonijoje sveikinimo žodį donorams tarė Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. „Tai labai brangus ir prasmingas laikas, kai visų Lietuvos žmonių vardu galime išreikšti jums pagarbą ir pasakyti nuoširdžiausią ačiū.

Ketvirtadienį šalį pasiekus pirmajai tokiai gausiai šį sezoną sniego porcijai ir užklupus itin permainingiems orams atidesniems teko būti ne tik vairuotojams, bet ir keliaujantiesiems pėsčiomis. Staigūs orų pokyčiai sudarė palankias sąlygas formuotis plikledžiui, tad nebuvo išvengta ir pirmųjų sezono traumų.

Pirmasis sniegas kasmet iškrenta netikėtai. Dar ne visi būname pasiruošę tinkamą avalynę ar rūbus, o ką kalbėti apie pirštines. Ypač prasidedant savaitgaliui vaikai gali skubėti laukan pažaisti su sniegu, o suaugusieji rytus pasitikti plikomis rankomis nukasant sniegą nuo automobilių. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi paprastais patarimais, kaip greičiau sušildyti savo rankas ir kojas.

Praėjusią parą nustatyta 817 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 329,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 36,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Antibiotikai esantys B sąraše, kuriame esantys vaistiniai preparatai buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims kompensuojant 50 procentų bazinės (valstybės kompensuojamosios) kainos, perkeliami į A sąrašą ir nuo 2024 m. sausio 1 d. tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.

Santaros klinikose atlikta išskirtinė transplantacija – persodintas kepenų ir inksto kompleksas. Dvidešimtmetei pacientei, sirgusiai genetine liga, pažeidusia kepenų ir inkstų veiklą, atlikta simultaninė (vienu metu dviejų organų) transplantacija – tai yra sklandaus daugiadalykės komandos darbo pavyzdys.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva 2025 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose duris atvers Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras. Įgyvendinti pokyčiai išplės galimybes infekcinių ligų gydymui, užtikrins pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms ir pagerins darbo sąlygas personalui.

Nemalonus burnos kvapas – problema, su kuria susiduria dažnas žmogus. Esame įpratę, kad jis atsiranda užvalgius česnako ar neišsivalius dantų, tačiau po kurio laiko pranyksta, tačiau kartais nemalonus burnos kvapas gali lydėti nuolat ir siųsti signalus apie tam tikras ligas.  „Nemalonus burnos kvapas dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių, ir jie gali būti tarpusavyje susiję. Pirmiausia – maistas, ypač turintis intensyvų aromatą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva iki 2025 m. Utenos ligoninėje bus modernizuoti Skubiosios medicinos pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai: pastatytas dviejų aukštų priestatas ir rekonstruota dalis ligoninės patalpų.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Nors liga daugiausiai diagnozuojama rūkantiems pacientams, ji vis dažniau nustatoma ir šio žalingo įpročio neturintiems asmenims. Pasak pulmonologės Neringos Vagulienės, plaučių vėžys – vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų, todėl norint pasveikti ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi. Anot N. Vagulienės, pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra rūkymas. Šis žalingas įprotis susijęs su daugiau nei 80 proc.

Pastaruoju metu keičiantis medicininės reabilitacijos skyrimo tvarkai, pacientams nelengva susigaudyti kur, kada ir į ką reikia kreiptis, norint gauti reabilitacijos paslaugas. Ligonių kasos atkreipia dėmesį į pasikeitusius terminus ir kitus svarbius pokyčius.

Praėjusią parą nustatytas 881 naujas COVID-19 atvejis, trys žmonės mirė, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 317 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 35,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lūpų pūslelinės padariniai itin nemalonūs – deginimas, patinimas, atsiranda mažos ir vandeningos pūslelės. Verta žinoti, kad šia liga užsikrėsti galima ne tik bučiuojantis, kadangi virusas plinta net ir geriant iš to paties puodelio, o kartą užsikrėtęs žmogus tampa viruso nešiotoju visam likusiam gyvenimui, sako vaistininkė.

Akcija „Rožinė dovana moterims“ pasiekia vis daugiau šalies regionų. Lapkričio 22 d., prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio į NVI atvyko 42 moterys iš Lazdijų krašto. Anot NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjos dr. Jurgitos Ušinskienės, vėžiui būdingų pokyčių neaptikta. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai.

Ukrainietė Maryna Stepankina stengiasi susitaikyti su mintimi, kad nebegrįš į gimtąją šalį. Nes nebėra kur: jos gimtasis miestas sugriautas iki pamatų. Iki šiol nesibaigia Lysyčensko miesto (Luhansko srityje) bombardavimas. Čia gyveno su šeima ir iš čia drauge su penkiolikmečiu sūnumi Romanu išvyko, paskelbus evakuaciją. Ligoninėje, kur ji kelis dešimtmečius dirbo akušere, dabar šeimininkauja užpuolikai.

Amžiuje, kai dirbtinis intelektas sprendžia mūsų problemas, o skrydis į kosmosą nebėra epochos įvykis, krūties vėžio pažaboti iki galo, deja, dar nesugebame. Ši liga išlieka viena sunkiausių ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis, tad nenuostabu, kad pastaruoju metu itin aktualūs tampa ne tik naujausi tradicinės medicinos, bet ir fitoterapijos tyrimai bei gydymo metodai.

Ar žinote, jog esant normaliai širdies veiklai, žmogus jos nejaučia? Visgi, jos veiklai pakitus, pavyzdžiui, pagreitėjus širdies susitraukimų dažniui, gali pasireikšti nerimas ir sumišimo pojūtis. Šis negalavimas gali signalizuoti apie tachikardiją – pagreitėjusi širdies plakimą, kuris dažniausiai diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k./min.

Praėjusią parą nustatyta 980 naujų COVID-19 atvejų, mirčių išvengta, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 303,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 34,5 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo, per kurį vyrams primenama, kaip svarbu laiku pasirūpinti savo sveikata. Pasak gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, kalbėti apie prostatos vėžį būtina, nes tik taip pavyks paskatinti kuo daugiau vyrų dalyvauti prevencinėje programoje ir sumažinti mirštamumą nuo šios ligos. Esame pavyzdys kitoms šalims Pradėjęs pokalbį apie prostatos vėžio situaciją Lietuvoje, doc. dr.

Antibiotikai, arba antimikrobiniai vaistai sukurti mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau jų svarba labai didelė. Šie vaistai skirti bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Jie naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis.

Lapkritis – tai vyrų sveikatos mėnuo, o viena dažniausiai aptariamų ligų – prostatos vėžys. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad vyrai, susidūrę su tokiais simptomais kaip dažnas, pasunkėjęs ir skausmą sukeliantis šlapinimasis, iš karto sunerimsta, kad tai gali būti prostatos vėžys. Visgi vaistininkė nuramina – dažnu atveju tai išduoda apie ligas, kurias galima lengvai pagydyti, bei įvardija, kaip greičiau pasveikti.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje pradedamas skubiosios pagalbos bei reanimacijos skyrių modernizavimas, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Darbus planuojama atlikti iki kitų metų gruodžio. Pasak ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos, šeimos gydytojos Vilmos Krušnienės, ligoninėje bus statomas 322 kv. metrų ploto priestatas, remontuojama dalis ligoninės patalpų.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais kraujotakos sistemos ligos tapo daugiau nei 22 tūkst. žmonių mirties priežastimi. Neretai šias ligas lemia prasti kasdieniai įpročiai: nesubalansuotas miego režimas, nevaldomas stresas, rūkymas, nevisavertė mityba ar darboholizmas – tik keli iš jų.

Pirmieji galvos smegenų naviko simptomai Vytautui pasireiškė 2022 m. vasarį, kai miegant ranką sutraukė mėšlungis. „Po savaitės, grįžęs iš darbo vėl pajutau tą patį, išsigandau, tačiau skausmo nejutau. Pagalvojau, kad trūksta magnio, nes esu aktyvus. Tada ta pati situacija vėl pasikartojo atostogaujant, tad grįžęs nusprendžiau surasti priežastį“, – pasakoja jis. Vytautui buvo atlikti kraujo ir vidaus organų tyrimai, kurie pakitimų nerodė.

Praėjusią parą nustatyti 1487 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 292,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,7 procento. Ligoninėse gydomi 137 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.

Aukštas cholesterolis – bene dažniausias sveikatos sutrikimas, kamuojantis tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Nepaisant to, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, susijusių su cholesteroliu ir jo reguliavimu.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.

Per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip praneša NVSC, bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) siekė 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 6–12 d. (45-ąją savaitę) – 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Eksministras Aurelijus Veryga prieš kelias dienas nusistebėjo, esą Lietuvoje numatyta tvarka nebefiksuoti komplikacijų po COVID-19 skiepo. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkirto, kad tvarka pakeista dar 2021 m., tačiau jokiu būdu nebuvo nustota registruoti nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga trečiadienį savo socialinio tinklo paskyroje nusistebėjo komplikacijų po vakcinų registravimo tvarka.

Antrus metus matuojamas emocinės sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad nuo 20 proc. pavasarį iki 25 proc. rudenį padidėjo ženkliai nerimą, įtampą, stresą jaučiančių gyventojų rodiklis, pagrindinė priežastis – karas Ukrainoje ir Izraelyje.  Tokius rezultatus rodo platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Atitinkamai sumažėjo šiek tiek padidėjusias neigiamas emocijas jaučiančių žmonių dalis – nuo 44 proc. iki 40 proc.

Jurbarko ligoninėje gedulas – lapkričio 17 dieną mirė ilgametė gydytoja, vidaus ligų skyriaus vedėja Elena Janušienė (1936-2023). Kaip praneša Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“, atsisveikinti su gydytoja Elena Janušiene galima nuo 2023 11 19, sekmadienio, 12 val., Šv. Mišios 2023 11 20, pirmadienį, 8 val., urna išnešama 11 val., laidojama Jurbarko senosiose kapinėse.

Minint Europos testavimo savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) ragina gyventojus įvertinti ŽIV, virusinių hepatitų B ir C bei lytiškai plintančių infekcijų (LPI) riziką ir pasitikrinti profilaktiškai. NVSC, prisidėdamas prie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl.

Nors nuo kitų metų vairuotojų laukia pokyčiai ir griežtesnis reikalavimas turėti galiojančią sveikatos pažymą tam, kad vairuotojo pažymėjimas nenustotų galioti, gera žinia, tikrintis reikės rečiau.

Nuo lapkričio 20 d. penkerių metų kadencijai Nacionaliniam vėžio institutui (NVI) pradeda vadovauti docentas, biomedicinos mokslų daktaras Valdas Pečeliūnas. Jis į NVI generalinio direktoriaus pareigas paskirtas laimėjęs viešąjį konkursą ir patvirtintas instituto steigėjų. Doc. dr. V. Pečeliūnas pareigose keičia laikinai institutui vadovavusį dr. Ernestą Janulionį, kuris ir toliau eis instituto mokslinio sekretoriaus pareigas.

Praėjusią parą nustatyti 58 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 282,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,9 procento. Ligoninėse gydomi 122 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Panevėžyje, ant marių kranto, pirmadienį atidaromas atnaujintas Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Panevėžio filialas. Atidarymo renginyje dalyvaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, centro direktorius Emilis Subata ir kviestiniai partneriai.  Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, atnaujintame centre bus žymiai geresnės gydymo sąlygos pacientams, moderni medicinos įranga ir naujausi baldai. Atnaujinimas prisidės ir prie geresnių darbo sąlygų personalui.

Cukrinis diabetas – viena iš 5 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje, kurios tinkamai negydant gresia sunkios komplikacijos. Prognozuojama, kad šia visam laikui gyvenimą pakeičiančia klastinga liga ateityje sirgs vis daugiau žmonių. Didelė dalis jų ligą „įsivaro“ dėl blogų gyvensenos įpročių – politikai net svarsto, ar nereikėtų griežtinti politikos dėl saldintų gėrimų ir kitų nesveikų produktų. Vieni siūlo jiems net didinti PVM, kiti – deramai žymėti alkoholinius gėrimus.

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas žodžio kišenėje neieško – pasak jo, daugelis raktų sveikatai išsaugoti ir padėti sau jau susirgus yra paties žmogaus rankose. Vis tik dažnas to nenori suprasti ir ieško lengvų kelių – noriau vartoja vaistus nei užsiima prevencija, o ligos diagnoze „didžiuojasi“ labiau nei nori pagerinti savijautą.