Tad „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė dalijasi naudingais praktiniais patarimais, kaip žengdami po mažą žingsnelį galime suteikti didžiulę pagalbą savo širdžiai.
Simptomai, signalizuojantys apie širdies problemas
„Vienas iš svarbiausių veiksmų, siekiant išvengti širdies ligų komplikacijų, yra gebėjimas atpažinti įspėjamuosius simptomus. Dažniausiai apie širdies problemas išduoda šie simptomai: krūtinės skausmas ar diskomfortas, dusulys, nuovargis, širdies ritmo sutrikimai, galvos svaigimas arba alpimas. Taip pat gali pasireikšti skausmas kakle, žandikaulyje, nugaroje ar viršutinėje pilvo dalyje. Šie simptomai gali būti tiek lengvi, tiek sunkūs, tačiau ignoruoti jų negalima“, – teigia vaistininkė G. Kruopytė.
Pasak vaistininkės, svarbu atkreipti dėmesį ir į tokias lėtines būkles kaip padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolis.
Rizikos grupės ir dažniausios širdies ligos
„Vyresnis amžius, genetika, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis – tai pagrindiniai veiksniai, didinantys širdies ligų riziką. Šios sąlygos gali lemti daugelį širdies ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija, aritmijos ir net širdies vožtuvų pažeidimai“, – pranešime spaudai pasakoja G. Kruopytė.
Žmonėms, kurie susiduria su minėtais rizikos veiksniais, vaistininkė pataria būti ypač atidiems ir reguliariai tikrintis sveikatą.
150 minučių fizinės veiklos per savaitę
„Fizinis aktyvumas – vienas iš pagrindinių būdų išlaikyti stiprią širdį. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Nereikėtų išsigąsti – tai gali būti paprasčiausias vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, dviračių sportas ar netgi intensyvesnis namų tvarkymas“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė G. Kruopytė.
Anot jos, be fizinio aktyvumo, svarbu valdyti stresą, nes lėtinis stresas prisideda prie širdies ligų rizikos. Praktikuokite meditaciją, gilų kvėpavimą bei skirkite pakankamai laiko poilsiui ir miegui.
Maistas širdžiai
„Mityba vaidina esminį vaidmenį širdies ligų prevencijoje. Rekomenduojama vengti perdirbto maisto, ypač to, kuris turi daug sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Vietoje to, reikėtų rinktis šviežius vaisius ir daržoves, pilno grūdo produktus, riešutus, sėklą, riebią žuvį kaip lašiša ar sardinės, kadangi jose gausu širdžiai būtinų omega-3 riebalų rūgščių“, – pataria vaistininkė G. Kruopytė.
Omega-3 riebalų rūgštys – gali sumažinti uždegimus ir reguliuoti cholesterolio lygį. Jų daugiausia riebioje žuvyje kaip lašiša ir skumbrė, bei augaliniuose produktuose, pavyzdžiui, linų sėmenyse ir ispaninio šalavijo sėklose.
Kofermentas Q10 – gali padėti gaminti energiją širdies ląstelėse, taip pat jis veikia kaip antioksidantas, saugantis širdies audinius nuo pažeidimų. Jį galima rasti riešutuose, sojoje, riebioje žuvyje ir jautienoje.
Vitaminas D – gali padėti reguliuoti kalcio lygį kraujyje ir prisidėti prie aukšto kraujospūdžio mažinimo. Jo gausu riebiose žuvyse, kiaušiniuose, taip pat organizmas gamina vitaminą D veikiant saulės spinduliams.
Magnis – svarbus normaliai širdies funkcijai ir kraujospūdžio reguliavimui. Jo yra žalialapėse daržovėse kaip špinatai, riešutuose, sėklose, avokaduose ir pupelėse.
Kalis – padeda reguliuoti kraujospūdį ir gali apsaugoti nuo širdies ritmo sutrikimų. Jo daug yra bananuose, bulvėse, pomidoruose, apelsinuose ir špinatuose.
Vitaminai B6 ir B12 – gali sumažinti homocisteino lygį, kuris yra širdies ligų rizikos veiksnys. B6 randamas paukštienoje, bulvėse ir bananuose, o B12 – gyvūniniuose produktuose, tokiuose kaip mėsa, žuvis, pieno produktai.
Vitaminas E – veikia kaip stiprus antioksidantas, saugantis širdies ląsteles nuo oksidacinio streso. Šio vitamino yra riešutuose, saulėgrąžų sėklose, alyvuogių aliejuje ir špinatuose.
