Apie šiltnamio tvarkymą, dezinfekciją, kokias priemones geriausia pasirinkti stikliniam ar plėveliniam, o kokias – polikarbonatiniam šiltnamiui, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo laidos konsultantė, prekybos tinklo „Žalia stotelė“ agronomė-konsultantė Eglė Petkevičiūtė.
Kodėl svarbu dezinfekuoti šiltnamį rudenį?
Paklausta, kada visgi geriau dezinfekuoti šiltnamį – pavasarį ar rudenį, – E. Petkevičiūtė pabrėžė, kad vienareikšmiškai šis darbas turėtų būti atliktas dabar.
„Geriau tai padaryti rudenį, kadangi vis tiek jau einame į šiltnamius tvarkytis. Turime, negaliu sakyti – pareigą, bet vis tiek reikia išrauti nuderėjusius augalus, nusirišti apraišus, išsitraukti kuolus, išsišluoti, išsiravėti, tad tuo pačiu nudezinfekavus tikrai sutaupysime daug laiko pavasarį ir turėsime didelę naudą dabar“, – aiškino ekspertė.
Ji pridėjo, kad ligų pradai ir kenkėjai žiemoja šiltnamyje paliktame mulče, dirvoje, įvairiuose tarpeliuose. Jei nebus imtasi veiksmų, jie sėkmingai praleis šaltąjį sezoną pasislėpę ir pavasarį išlįs dar anksčiau, nei pradėsime auginti augalus.
Patarė, ką naudoti šiltnamio dezinfekcijai
Pasakodama apie šiltnamio dezinfekciją, E. Petkevičiūtė pažymi, kad tam galima naudoti ir buitinius valiklius, ir specialias sodininkams skirtas priemones, tačiau renkantis pataria gerai pagalvoti.
„Naudojant buitinius ploviklius, jie nutekės į dirvą ir tikrai negaliu garantuoti, kad tokioje dirvoje, suterštoje indų plovikliais ar net šveitikliais, kažkas apskritai augs. Arba augs, bet nesuprasime, ką darome ne taip – tręšiame, laistome, o augalai geltonuoja“, – patarė laidos konsultantė.
Tad nuo ko pradėti ir ką naudoti? Šiltnamio tvarkymą rudenį pradėkite nuo fizinio išvalymo – augalų išrovimo ir pašalinimo, apraišų, kuolų pašalinimo, kad šiltnamis liktų tuščias. Kitas darbas – sienų valymas.
„Geriausia tą daryti su žaliuoju kalio muilu, kuris yra švelni ir augalams draugiška valymo priemonė“, – patarė E. Petkevičiūtė.
Specialistė pažymi, kad ir nedidelius, ir didesnius šiltnamius turintys daržininkai neretai daro vieną klaidą – augalus susodina per tankiai, jie pernelyg liečiasi prie sienelių, todėl šiltnamis ima žaliuoti: „Dėl to labai svarbu laiku nuvalyti, kad ateityje šiltnamiai nepagelstų.“
Jei šiltnamyje bėdų kelia dažnai augalus puolančios ligos, reikalinga stipresnė dezinfekcija – pravers Bordo mišinys, kurio sudėtyje yra vario sulfato ir kalkių.
„Tiesa, jį drąsiau naudokite stikliniams ir plėveliniams šiltnamiams, o polikarbonatui reikėtų naudoti tik žaliąjį kalio muilą, kad neužtonuotume jo, nes pralaidumas šviesai yra labai svarbus vaisių didumui ir saldumui“, – pridėjo agronomė-konsultantė.
Kada rinktis sieros dūmadėžes, o kada česnakų dūmines šaškes?
Dar vienas būdas dezinfekuoti šiltnamį – jį dūminti. Populiariausias sodininkų pasirinkimas yra sieros dūmadėžės, tačiau jas naudoti gali ne visi. Jos tinkamos šiltnamiams su medinėmis ar dažyto metalo konstrukcijomis – joms siera nepakenks. Specialistės teigimu, tai pigi, greita ir labai efektyvi priemonė.
Turintiems polikarbonatinius šiltnamius E. Petkevičiūtės patarimas – nenaudoti sieros dūmadėžių. Tokių šiltnamių konstrukcija yra iš cinkuoto metalo, o siera skatina rūdijimą.
„Jeigu turite, kaip ir dauguma, polikarbonatinius šiltnamius, irgi turime sprendimą – tai česnako dūminės šaškės, kurios tinka ir yra saugios netgi šiltnamyje esant augalams, jeigu vis dar neišrovėte pomidorų arba liko vienas kitas aštresnis pipiras, kuris dera vėliau. <...> Tiesa, reikėtų juos palaistyti prieš uždegant šaškę“, – patarimais dalijosi laidos konsultantė.
Specialistė sako, kad dabar – puikus metas ne tik pasirūpinti šiltnamiu, bet ir naudoti augalų apsaugos priemones. Vario preparatai yra saugūs, natūralūs ir puikiai veikia net esant žemesnėms temperatūroms.
E. Petkevičiūtė sako, kad vario preparatus verta naudoti ne tik pavasarį, bet ir dabar – augalams numetus lapus. Taip sumažinsite grybinių ligų riziką, o atėjus pavasariui jau būsite pasiruošę naujam derliui.
Vejos priežiūra rudenį ir graužikų kontrolė
Nepamirškite ir vejos priežiūros – dabar metas kalkinti veją ir sodą, kuriame auga kaulavaisiai. Kalkinimas padeda sureguliuoti dirvos rūgštingumą, o šį darbą reikėtų atlikti bent kas dvejus metus:
„Dirva natūraliai rūgštėja, tad reikėtų kalkinti bent kas du metus – taip pakelsime pH vertę, o veja efektyviai įsisavins maistines medžiagas tręšiant ir, be abejo, atsidėkos dekoratyvumu.“
Vienam kvadratiniam metrui vejos reikia „poros gerų saujų“ – apie 100 gramų trąšų, jos barstomos pakrikai. Rekomenduojama naudoti granuliuotas kalkes, nors tinka ir dolomitmilčiai.
Galiausiai ruduo – tai metas, kai po mulčiuotais augalais, į sandėliukus ar namus ima veržtis pelės ir kiti graužikai, ieškodami vietos peržiemojimui.
„Siekiant kovoti su graužikais, būtina naudoti masalą. Tiesa, tą reikia daryti saugiai – nepalikite nuodų ir priemonių atvirose vietose, reikėtų juos saugiai paslėpti arba naudoti masalo dėžutes“, – patarė ir įspėjo agronomė konsultantė.
Visą laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite straipsnio pradžioje.
„Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
