Sodas ir daržas

Hortenzijos gana gerai auga visų augalų kompanijoje, tačiau kai kurie iš jų joms atneša daugiau naudos nei kiti. Hortenzijos – gražūs daugiamečiai krūmai, kurie žydi įvairių atspalvių žiedais: mėlynais, baltais, rožiniais ir žaliais, rašoma thespruce.com. Hortenzijų žiedų patrauklumą ir ilgaamžiškumą padidinsite kruopščiai parinkę tinkamas gėles, medžius ir krūmus, kuriuos sodinsite aplink jas. Pateikiame 6 augalus, kurie puikiai auga šalia hortenzijų.

Avietės – tai vienos iš mėgstamiausių sodo uogų, kurių saldus ir sultingas skonis traukia ne tik sodininkus, bet ir visą šeimą. Šios uogos ne tik skanios, bet ir naudingos sveikatai, turinčios daug vitaminų ir antioksidantų. Tačiau norint sulaukti gausaus derliaus, svarbu žinoti, kaip reikėtų jas prižiūrėti. Naujienų portalui tv3.lt ūkininkas, „Dr.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges. Tokios medžiagos kaip smulkus mulčias (pavyzdžiui, grikių ar kanapių sėklų lukštų), susmulkinti kiaušinių lukštai, kavos tirščiai arba medžio pelenai gali sukurti nepatogią aplinką šiems kenkėjams, trukdydamos jiems judėti link augalų.

Surinkus bulves darže, lysvės lieka tuščios. Kai kurie daržininkai iš rudens ant jų atveža mėšlo ir jas suaria, kad paruoštų juodžemį pavasariniam sodinimui. Tačiau yra ir kitas būdas: sklypą galima apsėti sideratais. Kas tai yra ir ką jos duoda, ką ir kada sėti sideratais. Ką sėti nuėmus bulvių derlių Pirmiausia supraskime, kas yra sideratai.

Kai baigiasi daugiamečių gėlių žydėjimo sezonas, dažnai kyla klausimų, kada ir kaip jas iškasti, kur laikyti bei kaip tinkamai pasiruošti jų žiemojimui. Prieš žiemą būtina tinkamai paruošti hortenzijas, rododendrus ir bijūnus, nes tai padės apsaugoti šiuos augalus nuo šalčio ir užtikrins, kad jie sėkmingai peržiemotų bei sužydėtų pavasarį.

Šį šeštadienį buvo minima Gandrų išskridimo diena, kurios metu manyta, kad didieji Lietuvos paukščiai pakelia sparnus ir skrenda į šiltuosius kraštus. Po šios dienos dauguma sodininkų nori perkelti arba sutvarkyti gandrų paliktus lizdus, tad svarbu žinoti, kada tai galima daryti ir kokia tvarka tam reikalinga. Gandrų lizdų tvarkymo ir perkėlimo atskaitos tašku laikoma pirmoji kalendorinė rudens diena.

Ar žinojote, kad rudenį pasodinti žieminiai česnakai ir svogūnai užderės anksčiau, o taip pat galite sulaukti gausesnio jų derliaus? Be to, rinkdamiesi ir sodindami žiemines veisles, suteikiate augalams papildomą pranašumą lyginant su vasarinėmis veislėmis. Keletas paslapčių, kurios užtikrins, kad jūsų daržas kitą pavasarį ir vasarą taps tikra šių daržovių derliaus oaze. 1. Ankstyvas derlius.

Šalia Limeikių kaimo, Tumagalio vienkiemyje, kaip ir kasmet akį džiugina spalvotų jurginų jūra. Savo kieme šiuos išskirtinio grožio augalus prižiūri ir augina Ryta Jaruševičienė. Aštuoniasdešimt skirtingų rūšių, pačių įvairiausių spalvų ir atspalvių – vieni margi, kiti raudoni, balti, geltoni, kreminiai, alyviniai, rausvi, oranžiniai, violetiniai, mėlyni, jurginų žiedai sodybą puošia jau tris savaites ir čia visu savo gražumu žydės iki pat šalnų.

Kiekvienas pomidorų mylėtojas žino, kad šių daržovių auginimo procesas ne tik užtrunka, reikalauja daug laiko ir meilės, bet ir yra itin preciziškas. Dėl to užėjus į Ignalinos rajone, Didžiasalyje gyvenančios 57-erių Birutės Šatalinos šiltnamius daugelis išgriūtų – juose sukasi ne viena, ne dvi, o 300 skirtingų pomidorų veislių! Viena iš Birutės pomidorų auginimo paslapčių – ypatinga vieta, kurioje ji gyvena.

Šliužai, nors ir nėra kenksmingi, jau spėjo tapti didžiausiu sodininkų košmaru – šie gyviai, dažniausiai naktį, apgraužia lapus, žiedus ir stiebus. Nežinantiems, ko griebtis kovoje su šliužais, sodininkas Jonas pasidalijo savo naudojamu metodu. Šie gleivėti gyviai dažniausiai yra aktyvūs naktimis, po savęs palieka gleivių takelius, išduodančius jų buvimo vietą, tačiau išgaudyti ir surinkti visus iki vieno – kone misija neįmanoma.

Sodininkai žino, kad hortenzijos savo pačius gražiausius žiedus dovanoja rugpjūčio pabaigoje. Dėl to ne veltui visi šiuo metu plūsta į hortenzijų parką Panevėžio rajone, kuriame auga daugiau nei 4 000 hortenzijų krūmų.

Artėjanti vasaros pabaiga vis dažniau primena, kad verta pradėti galvoti, kaip reikėtų iš anksto pasirūpinti savo sodu prieš artėjantį rudens sezoną. Svarbu apsvarstyti, kokius darbus atlikti, kad augalai būtų paruošti šaltajam sezonui, o sodas išlaikytų grožį ir gyvybingumą. Naujienų portalui tv3.lt biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas, „Malinausko medelyno“ savininkas atskleidžia, kokius darbus atlikti rudenį sode yra būtina ir kaip išvengti klaidų sodo priežiūroje.

Artėjant rudeniui, daugelis jau pradeda svarstyti, kaip tinkamai pasirūpinti savo auginamomis pelargonijomis. Kai kurie ketina jas išlaikyti išlaikyti per žiemą, tačiau tam būtina laikytis specialios priežiūros. Sodininkystės specialistė Sandra Stanislavičė teigia, kad pelargonijas žiemos metu galima išlaikyti keliais skirtingais būdais. Pelargonijas dažniausiai pavyksta išlaikyti per žiemą, kai vazonas perkeliamas į namus ir laikomas ant palangės.

Gėlių lysvė gali mus džiuginti visą sodo sezoną, jei pasirinksite tinkamą laiką ir gėles sodinimui. Vasaros pabaigoje geriau sodinti dvimetes ir daugiametes gėles, kurios žydės kitą vasarą. Papasakosime, kokias gėles gėlių augintojai pataria sodinti vasaros pabaigoje. Kininis gvazdikas Yra daugybė gvazdikų rūšių, yra ir daugiamečių rūšių, ir vienmečių, ir dvimečių gvazdikų.

Genėjimas yra svarbi vaismedžių priežiūros dalis, kuri padeda užtikrinti jų derlingumą. Pasak sodininko, „Audėjų sodai“ ūkio savininko Roberto Audėjaus, geriausias laikas genėti vaismedžius priklauso nuo jų rūšies ir vietinių klimato sąlygų. Sodininkas teigia, kad vaismedžius reikia genėti tam, kad pašalintumėte šakas, augančias į vidų lajos, ir užtikrintumėte, jog vasarą susiformuotų žiediniai pumpurai kitų metų kaulavaisių ar sėklavaisių derliui.

Šliužai – vieni didžiausių sodininkų priešų ir kam teko su jais susidurti, žino, kaip sunku juos išnaikinti. Tačiau ekspertė patarė, kaip tai padaryti ir lengvai, ir pigiai, kad šliužų neliktų nė kvapo. Puoselėjami, prižiūrėti augalai tampa šliužų taikiniu, tad vos per vieną naktį galite netekti dalies ilgo ir sunkaus darbo. Vis dėlto, nebūtina išleisti krūvos pinigų, norint išnaikinti šiuos nemalonius gleivėtus sodo svečius, rašo express.co.uk.

Šiuo metu daugelyje sodų nuostabiai atrodo žydinčios hortenzijos, tačiau didesnių ir vešlesnių žiedų galite sulaukti jas tręšdami tinkamomis trąšomis. Vasaros pradžioje vienai moteriai sunkiai sekėsi pasiekti, kad jos sode auganti hortenzija žydėtų taip pat gausiai, kaip ir pernai, ir pasidomėjusi internete sužinojo, kad pagrindinė priežastis gali būti maistinių medžiagų trūkumas, rašo express.co.uk.

Žinoma, kad žiurkės, įsiskverbusios į namus, sukelia daugybę problemų jų savininkams, o kaip dėl jūsų sodo? Žiurkės gali kelti problemų ir viduje, ir lauke, tačiau dažnai žiurkių problemą sode nustatyti daug sunkiau nei namuose. Štai keletas patarimų, kaip nustatyti, kad jūsų sode yra žiurkių ir kaip jų atsikratyti. Skirtingai nei pelėms, žiurkėms išgyventi reikia nuolatinio vandens.

Gėlių augintojai ir mylėtojai žino, kad trąšos – būtinos, norint, kad augalai klestėtų ir įspūdingai žydėtų, o ieškantiems natūralių naminių trąšų gėlėms Nijolė pasidalijo savo naudojamu receptu. Ieškantiems būdų, kaip natūraliai ir pigiai patręšti augalus, puiki išeitis – patiems pasigaminti trąšas. Nijolė sako, kad tai labai paprasta, o gėlės užauga didelės ir gausiai žydi, tad naminės trąšos mažai kuo nusileidžia pirktinėms.

Hortenzijos gali puikiai augti kartu su daugeliu skirtingų augalų, tačiau yra augalų, kurie gali daryti neigiamą įtaką jų augimui. Ekspertė įspėja nesodinti šalia hortenzijų šių augalų, kitaip jos gali nuvysti akimirksniu. Daugelis sodininkų dievina hortenzijas dėl didžiulių, įspūdingo grožio žiedų. Be to, yra daugybė augalų, kurie dera su hortenzijomis. Tačiau yra ir tokių augalų, kurie visiškai netinka hortenzijų kaimynystėje. Šie augalai stabdo hortenzijų augimą arba jas sunaikina.

Būna atvejų, kai pavasarį tiesiog nėra laiko pasodinti braškių: darbas, didelis užimtumas, ligos. Arba būna sunku rasti tinkamų daigų. Todėl kyla klausimas, kaip sodinti braškes rugpjūtį? Tiesą sakant, tai vienintelis laikas, kai dar galite tai padaryti. Tačiau sodininkai sako, kad braškes galima sodinti iki rugsėjo 15 dienos! Mes jus raginame jau pradėti sodinti braškes, ypač jei esate pradedantysis sodininkas.

Lygiai už mėnesio – rugsėjo 14 d. prie Klaipėdos prekybos centro „Akropolis“ ir rugsėjo 22 d. prie Vilniaus prekybos centro „Akropolis“ vėl vyks Didžioji sodinukų mugė – vienas didžiausių augalams skirtų renginių Lietuvoje. „Oras ima po truputį vėsti, jaučiame, kad vasaros liko visai nebedaug.

Labai dažnai tarp sodininkų kyla diskusijos, kaip jie elgiasi – rudenį grėbia lapus ar palieka juos per žiemą. Pasirodo, yra aiškus atsakymas, užbaigsiantis šią diskusiją visiems laikams. Ruduo yra metas, kai paskutinį kartą nupjaunama žolė, todėl būtina nuo vejos sugrėbti lapus, kad šie neužkimštų žoliapjovės. Steve‘o Tayloro, „GreenThumb“ vejos priežiūros guru teigimu, rudenį būtina pastoviai sugrėbti lapus nuo vejos.

Vilkaviškio rajone gyvenančios Emilijos šiltnamyje auga neeilinio ilgio agurkas, kuris net gi galėtų tapti „metų agurku“. Šiuo metu jis jau siekia 56 centimetrus, tačiau tai dar ne pabaiga. Susisekus su Emilija, ši atskleidė paslaptis, kaip užsiauginti tokį agurką ir savo šiltnamyje.

Jei šliužai užplūdo jūsų sodą ir niokoja augalus, išeitį jums pasiūlys sodininkystės ekspertai. Nors pesticidai veiksmingai naikina sraiges ir šliužus, tai laikoma gana žiauriu būdu jų atsikratyti. Jei ieškote humaniškesnio būdo, jums gali padėti vienas socialinės žiniasklaidos forumo „Reddit“ vartotojas, rašo express.co.uk. „Naudoju kavos tirščius ir tai gana gerai pasiteisina, – komentavo „Reddit“ vartotojas. – Paskui kas kelias dienas procesą kartoju, taip pat ir po lietaus.

Kaunietė Monika išėjusi pasidžiaugti saulės spinduliais į savo kiemo terasą ant stalo pamatė dar niekad neregėtą žalią vikšrą. Moteris iš pradžių pamanė, jog tai yra pliušinis žaislas, ar žvejybai skirtas jaukas, tačiau tik priėjusi arčiau pamatė, jog jis juda.

Jau įpusėjo invazinio ir kenksmingo augalo – Sosnovskio barščio – naikinimo sezonas. Iki 2023 metų Sosnovskio barščio naikinimas kai kuriose seniūnijose vyko centralizuotai, per tą laiką kai kur jo plotus pavyko sumažinti net 95  proc. Šiemet vėl grįžta prie senos praktikos, kai už šio augalo naikinimą atsako kiekviena seniūnija atskirai. Kėdainių rajono savivaldybė įgyvendina Sosnovskio barščio gausos reguliavimo veiksmų planą.

Verslininką Gediminą Jegelevičių daugelis pažįsta ne tik kaip ilgus metus dalyvavusį vietos politikoje, tačiau ir kaip pomidorų augintoją. Prieš daugel metų šias daržoves su žmona augino pardavimui, vėliau pasuko medienos perdirbimo verslo keliu, tačiau pomidorų auginimas – iki šiol išliko laisvalaikio pomėgiu. G. Jegelevičius kasmet užaugina apie 500 daigų, yra išbandęs daugiau nei 300 pomidorų veislių.

Žydintys, išpuoselėti ir sutvarkyti gėlynai – dažnos sodininkės svajonė. Panašų tikslą turėjo ir Vilniaus rajone gyvenanti 34-erių metų Monika Vilčinskaitė. Moteriai pavyko ją įgyvendinti ir dabar ji gali pasidžiaugti aštuoniais jos kieme augančiais gėlynais. Į Vilniaus rajone esantį namą Monika su šeima atsikėlė gyventi prieš šešerius metus. Ji pati pasakojo, kad suskaičiuoti šį laiką nėra sunku, nes tam yra svarbų įvykį pažyminti data.

Kurkliai – tikras siaubas daugeliui sodininkų. Šie kenkėjai ne tik pakenkia augalų šaknims, bet ir apkandžioja daržoves, sukeldami didelių nuostolių derliui. Kovoti su jais gali būti tikras iššūkis, todėl verta žinoti, kaip veiksmingai apsaugoti savo sodą. Naujienų portalui tv3.lt parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius kurklių požymius sode ir kaip natūraliai juos pašalinti.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Pelargonijos (Pelargonium) yra populiarios ir dažnai auginamos gėlės, kurios priklauso snaputinių (Geraniaceae) šeimai. Šio augalo gentis apima daugybę įvairių rūšių ir veislių, kurios išsiskiria lapais, žiedais ir kvapais. Pelargonijos kilo iš Pietų Afrikos ir išplito visame pasaulyje dėl savo gražaus žydėjimo ir lengvos priežiūros.

Vasarą, kai gamta pažaliuoja ir kviečia pasimėgauti įvairiausiais augalais, kurių Lietuvoje yra begalės, dauguma žmonių eina į miškus arba tokiu gamtos stebuklu džiaugiasi ir savo soduose. Tačiau būtina atsiminti ir pavojus, nes kai kurie augalai ar uogos yra mirtinai nuodingos žmogui. VDU Botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokių augalų ir uogų geriau žmogui neliesti bei nevalgyti.

Sodininkai šiemet su nerimu pastebi neįprastai gausų šliužų antplūdį. Šie kenkėjai sparčiai plinta ir kelia rimtą grėsmę derliui, nes intensyviai maitinasi pasodintomis daržovėmis ir kitais augalais. Dėl to daugelis sodininkų aktyviai ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti savo augalus nuo šių kenkėjų daromos žalos.

Sode apsigyvenę kurmiai ima kelti rūpesčių – nors jie padeda kovoje su įvairiais kenkėjais, norintiems turėti gražią veją kyla vienintelis klausimas, kaip juos išnaikinti. Sodininkas Viktoras pasidalino patarimais, kaip kurmius išprašo iš savo kiemo. Jei sode darbuojasi kurmiai, iškart aiškiai matyti jų darbo rezultatai – visą veją nusėja kurmiarausiai. Vieni naudoja kurmių atbaidymui skirtus aparatus, skleidžiančius garsą, kiti griebiasi ne pačių humaniškiausių būdų.

Neprižiūrimi pomidorai išauga į krūmus su daugybe šakų, kurios svyra ir lūžta nuo vaisių svorio. Kuo arčiau žemės išsikeroja pomidorų lapai ir vaisiai, tuo lengviau juos pažeidžia kenkėjai ir ligos. Paprasčiausia išeitis – genėti augalą. Pasak patyrusios sodininkystės ekspertės Reese Robbins iš „Just Pure Gardening“, pomidorų genėjimas turi ne tik daug privalumų, bet ir padeda išvengti ligų bei sulaukti gausesnio derliaus, rašo express.co.uk.

Svogūnų derlius nenuvils, jei žinosite, kada jį galima nuimti ir kaip paruošti saugojimui – štai, kada geriausia rauti svogūnus. Iš kartos į kartą sodininkai perduoda patarimą, kad surišant svogūnų laiškus, kol jie dar žali ir auga, jie atiduoda daugiau energijos į šaknis ir svogūnai užauga didesni. Taip pat manoma, kad dėl šios praktikos svogūnai greičiau subręsta.

Kelmės rajone, Užvenčio miestelyje įsikūrusios Silvos Vaškevičienės sodas alsuoja ramybe – it jūra vėjyje banguojantys augalai taip ir kviečia užeiti, prisėsti ir pamiršti visus dienos sunkumus. Prieš septynerius metus pradėtas kurti sodas kasmet vis pilnėja, o moteris kalbėdama apie jį nenustoja šypsotis – tai hobis, kuriam negaili laiko, o ir darbu to nevadina – tai vienas malonumas.

Po kelių mėnesių hortenzijų žydėjimas baigsis, o jei norite, kad žiedai jus džiugintų ilgėliau, nekartokite vienos jų priežiūros klaidos – venkite vieno darbo. Dauguma hortenzijų genimos pavasarį, išskyrus vijoklines, kurios genimos vasaros pabaigoje. Genėjimas apsaugo augalą nuo sumedėjimo ir šakų pertekliaus, padeda jam nukreipti energiją į stiprių ūglių ir didelių žiedų auginimą.

Pomidorai sodininkams yra viena svarbiausių vasaros daržovių ir jie skaniausi tada, kai yra raudoni, sultingi ir šviežiai nuskinti. Nors dauguma daržovių noksta be jokių problemų, vėlyvieji pomidorai noksta daug ilgiau, tad ką daryti, kad procesas būtų spartesnis? Štai kaip sunokinti žalius pomidorus, kad kuo geriau išnaudotumėte šiltojo sezono derlių.

Šiemet – pomidorų metai. Dažnas daržininkas, sodininkas ar ūkininkas gali pasigirti ne tik gausiu derliumi, bet ir užauginamomis įspūdingo dydžio daržovėmis. Sunku ir patikėti, tačiau labūnaviečių šeima savo šiltnamiuke išaugino beveik 1,5 kg sveriantį pomidorą milžiną. Po daugybės metų emigracijos Norvegijoje į Lietuvą, į Labūnavą, sugrįžę Neringa ir Tadas Varkalos daržoves auginasi patys – būtent moters noras buvo valgyti sveikas, ekologiškas, savo rankomis užaugintas daržoves.

66-erių metų Gintarė Lapienė savo savaitgalius mėgsta leisti ten, kur ją traukia širdis. O širdis moterį traukia į daugiau nei 50 metų skaičiuojančią, mistišką ir protėvių paslaptis menančią sodybą Vilniaus rajone. Ne vieną dešimtį metų skaičiuojanti sodyba netoli Nemenčinės kaskart išgyvena vis naują istoriją. Gintarė pasakojo, kad senais laikais sodyba turėjo užeigos namų paskirtį, vėliau, ją įsigijus moters tėvams, ji įgavo vasarnamio titulą.

Rugpjūčiui atėjus, daugelis pradeda svarstyti, kokias gėles būtų geriausia sodinti kapuose artėjančiam rudens sezonui. Svarbu žinoti, kurios gėlės ilgai išlieka dekoratyvios ir kokius augalus vertėtų rinktis, kad kapai atrodytų estetiškai ir tvarkingai net ir šaltėjant orams. Reikia atkreipti dėmesį į augalus, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir gerai prisitaiko prie rudens sąlygų.

Vasarai artėjant į pabaigą, šliužai kelia vis daugiau rūpesčių – jų veisimosi sezonas baigėsi, todėl šių kenkėjų, ieškančių sodo augalų, kuriais galėtų misti, tik daugėja. Šliužų neišvengė ir sodininkė Inga, pasidalijusi savo asmenine patirtimi, kas jai padeda atsikratyti šių kenkėjų. Kova su šliužais – nelengvas darbas, tačiau yra natūralių būdų, kaip atsikratyti šių kenkėjų. Taip nereikia naudoti nuodingų granulių, kurios gali būti pavojingos ir žmonėms, ir gyvūnams.

Sodų karalienėmis tituluojamos hortenzijos užkariavo lietuvių sodus, tačiau kartais tenka padirbėti, norint sulaukti įspūdingų žiedų. Ypač lepiomis laikomos didžialapės hortenzijos, vis tik, žinant jų priežiūros subtilybes, jos kasmet nudžiugins žiedais. Trynukių mama, „Mamos blogas“ autorė Daina Miceikaitė pasidalijo savo asmenine patirtimi, kas padeda norint sulaukti įspūdingų didžialapių hortenzijų žiedų.

Alytaus rajone, šeimos vienkiemyje užaugo net 65 kamuolio dydžio grybai. Vieni jauni, kiek mažesni, o kai kurie – įspūdingo dydžio. Tai – anksčiau net į raudonają knygą buvę įtraukti grybai – didieji kukurdvelkiai. Paprastai jie auga ne miškuose, o pievose, laukuose, parkuose, sodybose ir išsipučia iki įspūdingo dydžio. Šeimos sode – 65 kamuolio dydžio grybai Kukurdvelkiai gali užaugti daugiau nei pusmetrio skersmens, nors paprastai pasiekia arbūzo ar futbolo kamuolio dydį.

Per vieną naktį jie gali suvalgyti daug augalų ir sunaikinti jūsų pasėlius. Laimei, yra paprastų būdų, kaip išspręsti šią problemą. Žemiau pateiksime veiksmingą būdą, kaip per naktį juos  pašalinti iš savo sodo. Sraigės sode Žinoma, sraigės yra labai svarbios, nes jos užtikrina efektyvią organinių medžiagų cirkuliaciją gamtoje. Deja, ne visi nori jas matyti savo sode. Kai sode yra drėgna, sraigės gali padaryti tikrai nemenką žalą.

Apie hortenzijas dažnai galima išgirsti, kad šios gėlės – sodininkų favoritės. Jos pasižymi, spalvingais ir dideliais žiedais, suteikdamos neišdildomą įspūdį sodui. Jų grožiui negali atsispirti ir Trakų rajone gyvenantis 61-erių Pranas Surintas, kuris sodininkyste užsiima jau 30 metų. Pranas neslepia, kad į jo kiemą atvykę svečiai lieka apstulbę. Pas jį vazone auga milžiniško dydžio hortenzija, skaičiuojanti daugiau nei 10 metų.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Natūralūs barjerai Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.