Apie saviugdos knygų naudas bei žalas ir kaip skaityti, kad sau padėtume, tv3.lt portalo skaitytojams pasakoja E. Šidlauskas.
Pasak jo, šiuolaikinis žmogus vis rečiau randa laiko ilgam susikaupimui.
„Turime precedento neturinčią išsiblaškymo epidemiją“, – pastebi psichologas, pridurdamas, kad daugelis skaitymą išmaino į trumpus vaizdo įrašus ar patarimų santraukas.
Vis dėlto, knygos išlieka patrauklios tiems, kurie ieško atsakymų į vidines problemas.
Saviugdos literatūra – padeda ar kenkia?
Psichologo teigimu, saviugdos literatūros poveikis gali būti labai skirtingas – vieniems ji tampa pirmu žingsniu į pokyčius, kitiems atneša nusivylimą: „Kartais padeda, kartais kenkia, o dažnai – neturi aiškaus poveikio. Tai priklauso nuo literatūros kokybės ir nuo žmogaus problemų specifikos.”
E. Šidlauskas sako atvirai – kartais tokios knygos gali ir pakenkti.
„Dažnai jos sukelia nepagrįstų vilčių. Žmonės nusivilia, krenta jų savivertė. Norėdami knygą parduoti, autoriai neretai žada labai daug, perdėtai pateikia optimistiškus sprendimus, kurie vėliau subliūkšta kaip muilo burbulas“, – perspėja psichologas.
Kaip skaityti, kad tai veiktų?
Visgi pašnekovas pastebi, kad gilesni psichologiniai sutrikimai su saviugdos kursais ar knygomis jau neišsisprendžia – tokiu atveju reikia specialistų pagalbos:
„Tada tokia literatūra gali būti nebent kaip papildoma priemonė, bet tikrai ne kaip pagrindinė.“
Pasak Edvardo Šidlausko, optimaliausias tokių knygų skaitymas yra kartu besikonsultuojant ir su psichologinės pagalbos profesionalu:
„Bet kurioje srityje vedlys yra vertingas: jis padeda sutaupyti laiko, pinigų ir išvengti klaidų. Kaip Dantė „Dieviškojoje komedijoje“ keliaudamas po pragarus turėjo vedlį Vergilijų, taip ir kiekvienas žmogus, leisdamasis į savo vidinę tamsą, yra saugesnis turėdamas gyvą vedlį.“
Specialistas atkreipia dėmesį, kad psichologinę literatūrą parekomenduoti geriausiai galėtų būtent psichologas, dirbantis su žmogaus problemomis – taip galime būti užtikrinti, kad literatūra padės:
„Geras knygas paprastai rekomenduoja psichologai ar psichoterapeutai – tai jų darbo dalis, gydymo dalis.“
Knyga vietoje specialisto
E. Šidlauskas pastebi, kad kai kurie žmonės vengia lankytis pas psichologinės pagalbos specialistus – užuot to renkasi skaityti saviugdos literatūrą savarankiškai. „Kartais skaitymas tampa pabėgimu nuo problemos:
„Aš apie tai skaitau – vadinasi, jau kažką darau.“ Bet jei nuo skaitymo nepereinama prie veiksmų, rezultato nėra“, – pasakoja psichologas.
Anot jo, tai dažnai tampa tarsi iliuzija – žmogus įsivaizduoja, kad kažką daro, tačiau iš tiesų problema tik dar giliau šaknijasi, kadangi negaunama profesionali pagalba:
„Vengimą kreiptis į specialistą gali lemti nerimas, nepasitikėjimas savimi, aplinkiniais ar pačia terapine sistema. Kartais tai susiję ir su sutrikimais: paranojiškai mąstantis ar save išaukštinantis žmogus gali taip ir nesikreipti pas psichologą, nes jam atrodo, kad problemų nėra, arba jos neva neišsprendžiamos.“
Psichologas Edvardas Šidlauskas primena, jog susidūrus su psichologinėmis problemomis nereikėtų apsiriboti tik saviugda, o siekti specialistų pagalbos:
„Lietuvoje psichologinė pagalba yra prieinama nemokamai: poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, mokyklose, įvairiose programose. Veikia emocinės paramos tarnybos, teikiančios pagalbą internetu ir telefonu.“
Ką skaityti savarankiškai?
Jei žmogus visgi nusprendžia į problemą gilintis savarankiškai, psichologas atkreipia dėmesį:
„Biblioterapija apima ne tik psichologinę literatūrą, bet ir grožinius kūrinius, filmus, meną. Nėra vienos geriausios knygos visiems, bet yra daugybė skirtingų, galinčių padėti.“
Pats psichologas rekomenduoja rinktis knygas, kurios „žadina smalsumą, kelia egzistencinius klausimus, ugdo moralinį stuburą.“
„Rekomenduočiau skaityti klasiką, domėtis filosofija, poezija, istorija, menu, religija. Daugiau gyventi gamtoje, būti su artimais žmonėmis, riboti buvimą technologinėje terpėje, kuri mus nužmogina“, – rekomenduoja Edvardas Šidlauskas.
Anot jo, vis dar gyvendami krikščioniškojoje civilizacijoje turėtume nepamiršti ir vertybes puoselėjančių kūrinių, o tik tuomet gilintis į psichologinę literatūrą:
„Verta susipažinti su Froido, Jungo, Adlerio darbais, o tada kryptingai domėtis modernesnėmis psichoanalizės kryptimis. Radus sau tinkamą kelią, galima skirti laiko savianalizei – iš pradžių su specialistu, o vėliau savarankiškai.
Tai – procesas be pabaigos. Perfrazuojant Seneką, tik mirtis mus užbaigia, o iki tol vyksta nuolatinis augimas ir asmenybės raida.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
