Moteris atvira – šiemet koncertų prieš Kalėdas itin daug.
„Kaip ir kiekvienais metais didžiausias darbymetis yra šventės ir vasaros sezonas. Tenka sudalyvauti daugybėje renginių, išsirenkame įdomiausius, į kuriuos galime nuvykti. Gruodis visada būna intensyvus. Bet dabar atsiranda tokia tradicija, kad dauguma įmonių švenčia kalėdinius renginius ir sausio mėnesį, tad mūsų ir sausis užsipildęs darbais, tad paatostogauti spėsime tik vasarį“, – šypteli ji.
Kaip sako pati I. Martinkėnaitė, nuolatinis buvimas šventiniuose renginiuose atbaido nuo „trankaus“ šventimo namuose. Anot jos, jai mieliau didžiąsias metų šventes bei gimtadienius paminėti ramiai namuose, artimųjų rate.
„Daugelis šventes planuoja restoranuose, klubuose, su didelėmis programomis, vakarienėmis. Mums tokių švenčių tikrai nesinori. Mes norime jaukiai pasėdėti namuose prie televizoriaus, suvalgyti skanaus naminio maisto – čia man tikros šventės. Man šventės dideliuose restoranuose, su didelėmis vakarienėmis būna kiekvieną savaitgalį. Šventės man yra kitokio formato“, – atvirauja Ingrida.
Nors geriausia dovana – santykis ir laikas kartu, moteris tikina, kad visada šventėms ruošia ir dovanas.
„Žinoma, visada norisi artimiausius žmones apdovanoti mielomis dovanėlėmis. Šiemet dar nepasiruošiau, – juokiasi ji. – Jaučiu, kad šiemet paskutinę dieną viską išsirinksiu.“
„Su kolegėmis dažniausiai susitariame, už kokią sumą pirksime viena kitai dovanas, o šeimai neplanuoju. Jei žinai, kad kažko tikrai reikia, tai neskaičiuoji ir perki. Biudžeto šventėms neturiu, dovanoms pinigų itin neskaičiuoju“, – sako pašnekovė.
Tiesa, nuolatinis buvimas šventėse jai garantuoja ir šventiškas, o nenuobodžias metų šventes. Moteris tikina, kad pabuvus su artimaisiais, jai dažniausiai tenka vėl stotis ant scenos:
„Dažniausiai dirbu ir per Kalėdas, ir per Naujus metus. Neturiu tos problemos, kur dėtis per Naujus metus ar kur švęsti. Visada turime savo kostiumus ir savo vietą. Neturime tų problemų, su kuriomis tokiu metų laiku susiduria kiti. Dažniausiai per šventes planuoju aplankyti tėvus, o paskui sėdi į mašiną ir važiuoji po koncertus. Turbūt labiausiai man šis dalykas ir patinka, nes toks judesys neleidžia užsisėdėti prie šventinio stalo ir neapsivalgai.“
