Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Viso pasaulio dėmesys šiomis dienomis prikaustytas prie JAV prezidento Joe Bideno vizito Artimuosiuose Rytuose. Jis svarbus mums tuo, kad tariamasi dėl naftos gavybos didinimo, o tai reikštų mažesnes naftos kainas, mažiau pinigų Rusijai kariauti Ukrainoje, na ir mažesnes benzino kainas, kas kiekvienam mūsų vairuotojui labai svarbu. Jūsų prognozės – pavyks ar ne? Nes yra labai skeptiškų vertinimų, kad nieko čia Joe Bidenui neišeis.
Sunku pasakyti, bet prieš tai buvę bandymai nebuvo labai sėkmingi. Tos nesėkmės prasidėjo nuo 2016 metų, kuomet įsikūrė OPEC+ organizacija. Na, nesusikūrė, buvo OPEC organizacija ir prie jos prisijungė Rusija. Ir Rusija nuo to laiko turi labai didelę įtaką šioje organizacijoje, o Amerika ir Vakarai tą įtaką prarado. Juolab, kad Vakarai dažnu atveju kritikuodavo Saudo Arabiją dėl žmogaus teisių pažeidimų, taip pat ir žurnalisto nužudymas Turkijoje, sakyčiau, buvo toks esminis lūžis, na ir tai Saudo Arabiją pastūmėjo link Rusijos.
Iš tikrųjų tų šalių santykiai yra pakankamai artimi, o tai be abejo yra negera žinia, nes tos dvi šalys yra pagrindinės naftos gavėjos pasaulyje. Visa laimė, kad yra skalūnų nafta, Amerika dar turi kažkiek savų resursų, bet pasaulinėje rinkoje jos visgi groja pirmu smuiku.
Galbūt didesnę viltį dėčiau į atsėlinančią recesiją ir ženklesnį ekonomikos sulėtėjimą. Galbūt tas argumentas padės Saudo Arabijai pačiai pasižiūrėti į šią situaciją šiek tiek švelniau, nes matyt Saudo Arabija nenorėtų, kad kainos vėl siektų 20-30 dolerių už barelį. Jei pasaulyje bus didelė recesija, naftos kainos vis tiek kris.
Bet yra ne tik Saudo Arabija. Prisiminkime, kiek kovo mėnesio pradžioje būta pažadų – kad kažkaip susitarsime su Iranu, su Venesuela, išgausime daugiau pačios Amerikos naftos. Kur visa tai? Kodėl visa tai nevyksta?
Yra iššūkis su Venesuela ir Iranu, nes tos šalys yra autoritarinės. Iš karto buvo išsakyta didžiulė kritika Bideno atžvilgiu ir jis pamažu atsitraukė nuo tos idėjos. O JAV ir Kanadoje naftos pasiūla tiek nedidėja dėl ilgalaikės tendencijos ir naratyvo – mes pereiname į atsinaujinančią energetiką ir galbūt apskritai neverta tos naftos išgauti.
Manau, kad tai yra pražūtingas sprendimas, nes vartojimas netgi kils pasaulyje – bent jau iki 2030 metų. 2050 metais bus panašus kaip dabar, po truputį mažės, bet vis tiek naftos vartojimas liks, jis niekur nedings. Ir jeigu mes patys neišgausime naftos ir dujų, tai mes dar labiau didinsime priklausomybę nuo importo iš Rusijos, Saudo Arabijos ir tos pačios Venesuelos ir Irano.
Iš tikrųjų galime save įsivaryti į kampą pasauliniu mastu taip, kaip dabar Europa įsivarė save į kampą, kalbant apie dujų priklausomybę nuo Rusijos. Vėlgi buvo panašus naratyvas – mes patys mažiname savo išgavimą, didiname priklausomybę nuo importo iš Rusijos, Rusija užsuko kranelius ir viskas – Europoje krizė.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
