Anot specialistų, realybė tokia, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), sergamumas jomis ir mirštamumas yra tikroji pandemija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Visgi mūsų šalis itin išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių pagal susirgimų ir išvengiamų mirčių skaičių.
Kas dvi valandas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta 5 žmonės, o per metus netenkame net 23 tūkstančių šalies gyventojų. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra ne tik pagrindinė mirties priežastis – sudaro 48,2 proc. visų mirties atvejų, bet ir pagrindinė žmonių iki 64-erių metų amžiaus mirties priežastis. Medikus ypač liūdina tai, kad užklupusi pandemija situaciją tik pablogino.
„Prieš pandemiją mes turėjome tarsi perlaužtą vadinamą ŠKL kreivę ir ji jau ėjo po truputį žemyn. Tačiau pandemija, deja, grąžino mus 5–10 metų atgal skaičiais ir vėl turime mirtingumo didėjimą“, – konstatavo LSMU Kardiologijos instituto direktorė prof. Gintarė Šakalytė.
Viršija Europos šalių rodiklį net 4,4 karto
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Gustienė atkreipė dėmesį, kad kai kuriomis lėtinėmis, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai dažniau turi laiko kalbėti.
„Jie turi laiko atkreipti visuomenės dėmesį, jei trūksta prieinamų medikamentų, tačiau, deja, tie, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač jei patiria ūminius įvykius kaip miokardo infarktas, jie dažniausiai miršta staiga ir neturi laiko apie tai kalbėti.
Deja, bet statistika yra labai liūdna – sergamumas išemine širdies liga Lietuvoje viršija Europos Sąjungos šalių mirštamumą 4,4 karto. Tai išties yra daug, juolab pažiūrėjus, kad mūsų vyrų gyvenimo trukmė taip pat yra pati trumpiausia Europoje“, – Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Profesorės pastebėjimu, tokia negailestinga statistika per pastaruosius 10 metų kiek buvo pagerėjusi, kai dėl pagerėjusio tam tikrų medikamentų kompensavimo pradėti matyti nedideli teigiami pokyčiai ŠKL sergamumo statistikoje.
„Deja, COVID-19 pandemija viską nubloškė atgal ir mes matome labai didelę problemą. Nors turime miokardo infarkto klasterių sistemą, kuri užtikrina žmogaus patekimą į tuos centrus, kur dirba mūsų intervenciniai kardiologai, taip pat nuo 2005 m. Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos prevencijos programa, visgi matydami šiuos rezultatus esame nepatenkinti ir sunerimę“, – pabrėžė O. Gustienė.
Didžiausias kaltininkas – „blogasis“ cholesterolis
Kalbėdami apie aukšto sergamumo kardiovaskulinės ligomis priežastis gydytojai pastebėjo, kad Lietuva pagal savo gyvensenos įpročius – mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymą ar nesaikingą alkoholio vartojimą kažkuo neišsiskiria nuo kitų Europos Sąjungos šalių.
„Bet kuo mes vis tik drastiškai skiriamės, kas yra vienas svarbiausių veiksnių vystytis širdies ir kraujagyslių ligoms – tai vadinamojo „blogojo“ cholesterolio koncentracija. Galime pastebėti duomenis, kad drastiškai skiriamės nuo kitų šalių. Ypač tie pacientai, kurie jau po miokardo infarkto, stentavimo, net ir jiems tinkamai nesugebame sukoreguoti cholesterolio koncentracijos“, – kalbėjo kardiologė.
G. Šakalytės pastebėjimu, nors skelbiame, kad turime labai didelės kardiovaskulinės rizikos šalį, bet mūsų veiksmai dalinai yra chaotiški ir ne visada siekiantys tikslo.
„Jei arterinę hipertenziją dalinai pažabojome, tai su kitais rizikos veiksniais kaip dislipidemija rezultatai yra riboti ar net gėdingi. Tuos tikslus mes pasiekiame blogiausiai Europoje, žiūrint į pacientus, kurie persirgę miokardo infarktu“, – sakė ji.
Koreguojant tris veiksnius – 80 proc. mažesnė rizika
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė, pažymėjusi, kad aterosklerozės sukeltų ŠKL galima išvengti, įvardijo tris būtinus koreguoti dalykus.
„Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, koreguojant tik tris rizikos veiksnius – padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, padidėjusią cholesterolio koncentraciją ir rūkymą, tai yra jo atsisakius, apie 80 proc. galima mažinti sergamumą ir mirtingumą širdies kraujagyslių ligomis“, – pabrėžė ji.
Gydytojai akcentuoja, kad kraujotakos ligos tikrai nėra vien vyrų problema, tačiau jie su šiomis problemomis susiduria anksčiau. Neatsitiktinai ir Lietuvoje vykstančioje programoje vyrai dalyvauti kviečiami nuo 40 iki 55 metų amžiaus, o moterys – nuo 50 iki 65 m. amžiaus, t. y. daugiau pomenopauziniu laikotarpiu.
„Šioje programoje gyventojai būtent ir yra tikrinami dėl rizikos veiksnių. Pagal programos duomenis, net 90 proc. sveikų žmonių turi padidėjusią cholesterolio koncentraciją ir ypač blogojo cholesterolio koncentraciją. Sumažinus blogojo cholesterolio koncentraciją tik 1 mmol/l mirtingumą galima sumažinti 22 proc., kaip ir pirmojo kardiovaskulinio įvykio atsiradimą – tai miokardo infarktas, priešinfarktinė būklė arba poreikis išplėsti vainikinių arterijų kraujagyslę“, – pabrėžė J. Badarienė.
G. Šakalytė taip pat apgailestavo, kad programos atskleidžiami dideli „blogojo“ cholesterolio, kraujospūdžio, diabeto skaičiai nekinta metų metus:
„Tą situaciją žinome, bet kur yra liūdesys ir nerimas, tai kad tie skaičiai yra identiškai vienodi. Mes turime tą patį didelį procentą žmonių, kurie turi didelius rizikos veiksnių rodiklius ir metai iš metų jie lieka tose pačiose ribose.“
Kai sveikos gyvensenos įpročių nebepakanka
Kitą kartą miršta, atrodo, jauni sveiki, sportavę, sveikai maitinęsi žmonės. Paklausta, kodėl taip nutinka, J. Badarienė patvirtino, kad ir genetikos vaidmuo nėra paskutinėje vietoje.
„Manau, kad jei žmogus tikrai labai sveikai gyvena, neturint genetinių veiksnių, ne taip lengva būtų numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Deja, kai tiriame, taip yra, kad dalis žmonių nuo jaunystės turi padidėjusią cholesterolio koncentraciją“, – sakė ji.
Anot gydytojos, tai dar nereiškia, kad kažką gydyti jau reikia iš karto, tačiau būtina įvertinti visus veiksnius ir ypač atidžiai tą daryto bėgant metams.
G. Šakalytė savo ruožtu pabrėžė, kad ir kokią svarbią vietą užima sveikos gyvensenos įpročiai, be medikamentų tam tikrais atvejais neišeis išsiversti.
„Minėti trys rizikos veiksniai. Yra žmonių, kurie atsisako rūkyti, nes žino, kas numirs greičiau, jei tą darys. Galbūt kai tau 20 metų, tai, kad numirsi 60-ies, tau nėra svarbu. Bet kai tau 50, nori gyventi dar ne 10 metų, nes matai, kad gyvenimas yra žavus.
Bet kitus du dalykus kaip aukštą kraujospūdį ir mažo tankio lipoproteinų kiekį jau reikia koreguoti ne tik gyvensena. Nes skaičiai, kuriuos reikia pasiekti, yra labai maži. Cholesterolis nėra vien tik makdonaldo patiekalas ar karka, tai yra ir organizme besigaminanti medžiaga, kuri, deja, kaupiasi kraujagyslėse ir skatina aterosklerozę, kuri sukelia infarktą. Tad šalia nemedikamentinių priemonių yra eilė vaistų, kurie yra būtini“, – pabrėžė gydytoja.
Pacientai nesilaiko susitarimų
LSMU Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas doc. Gediminas Urbonas savo ruožtu kaip didžiausią problemą įvardijo paciento susitarimų su gydytoju nesilaikymą: „Dalis pacientų nesilaiko susitarimų su savo gydytoju ir tą sutarimą reiktų turėti ir jo laikytis.“
Jis pabrėžė, kad šeimos gydytoja institucija labai svarbi, kalbant apie ŠKL – tiek jų prevenciją ir jau įvykusias pasekmes.
Vilčių dedama į koreguojamą dabar vykdomą prevencinę programą. Ją pataisius, pagal programą dirbantys gydytojai bus skatinami aktyviai aiškintis, kuriems žmonėms blogojo cholesterolio koncentracija išskirtinai didelė, ir siekti ją koreguoti.
„Tikimės, kad greitu laiku šios programos centrinis rodiklis, kuris nurodys didesnę tikimybę kai kuriems žmonėms sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, bus būtent mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis. Žinoma, kartu bus vertinami ir kiti rizikos veiksniai“, – viliasi docentas.
Jis priminė, kad „blogojo“ cholesterolio per didelės koncentracijos pasekmė – ne tik infarktas: „Tai yra ir insultai, periferinių kraujagyslių, apatinių galutinių aterosklerozė, po kurios gali tekti ir amputuoti kojas, ir žarnyno kraujagyslių aterosklerozė dažnai būna netikėta mirties priežastimi.“
Pagundos, kurios atveda žmogų iki infarkto, nedingsta ir po infarkto
Etiketo specialistas Giedrius Drukteinis, pats patyręs miokardo infarktą, teigia, kad geriausias vaistas – pats žmogus.
„Mes turime geriausius gydytojus, puikiausią įrangą, Nobelio premija apdovanotus vaistus, neįtikėtinas technologijas, tačiau už visko stovi žmogus, ir svarbiausias faktorius, kuriuo gali pasikliauti ir sveikas, ir nesveikas žmogus, yra jis pats – savo gyvenimo būdu, sąmoningumu, kontroliuojama mityba ir požiūriu į gyvenimą, žinojimu, kas yra rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti“, – sakė labdaros fondo „Po infarkto“ prezidentas.
G. Drukteinis sako, kad pagundos, kurios atveda žmogų iki infarkto, nedingsta ir po infarkto: „Aš tai jaučiu pats ir bendraudamas su savo likimo broliais. Per dieną turiu išgerti 6 tabletes. Tad kiekvieną dieną kyla daug pagundų jų neišgerti. Be to, kuo daugiau laiko praeina po įvykio, tuo dažniau žmonės ima grįžti prie nesveikos gyvensenos. Užtikrinti visuomenės susidomėjimą ligos prevencija yra didelis uždavinys valstybei.“
Seimo narė Jurgita Sejonienė teigė mananti, kad minėtiems tikslams pasiekti visų pirma turi būti pakeista įstatymų bazė.
„Turime paskelbti kovą su širdies kraujagyslių ligomis sveikatos priežiūros prioritetu ir sudaryti šiai kovai ambicingą planą, parengtą tęstinio, nuoseklaus bei sisteminio požiūrio į kovos su širdies kraujagyslių ligomis problemą pagrindu“, – sakė ji.
