Panevėžiečiai senojorai Danutė Ir Zenonas name turi įvestą dujinį šildymą, tačiau išbrangus dujoms šiemet jų nenaudoja – kūrenasi malkomis. Nors kurti krosnį daugiau darbo – tenka pirkti rąstus, juos supjauti ir sukapoti, nuolat krosnį valyti, senjorai sako kitos išeities neturi.
„Iš pensijos abu gyvenam, neįmanoma dujomis apsišildyti, nors labai norėtume. Atsivežam rąstais, mums pigiau gaunasi. Iš paskutinių jėgų stengiamės išgyventi, kūrename ir kūrensime malkomis šią žiemą“, – sako senjorė Danutė.
Senjorai skundžiasi, kad brangus dujoms, elektrai, malkoms ir padidintų pensijų nebespėja pajusti, o dar labiau nerimauja dėl karo Ukrainoje.
„Kad karo nebūtų, dabar šneka ir šneka. Gaunasi, pridėjo šiek tiek, tą patį pasiėmė. Jie lyg padėjo, bet tuoj atgal į kitą kišenę, ir viskas, nepasijuto, kad pridėjo mums“, – tikina senjoras Zenonas.
Nuo sausio išbrangus elektrai, dujoms šildymui, maistui, Lietuvoje – 25 metus nematytas kainų šuolis. Šalyje sausį, palyginti su praėjusių metų sausiu, infliacija siekia beveik 13 proc. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad sulaukėme metinės infliacijos rekordo nuo pat 1996 metų gruodžio, kai ji siekė 13 procentų.
„Per metus lyderis – šilumos energija. Kainų kilimas buvo 75 proc. energetiniai produktai, dujos, degalai, elektra“, – sakė statistikos departamento atstovė Virginija Jasionienė.
„Pagrindinė dedamoji yra energijos kainų šuolis beprecedentis. Kainos turėtų stabiziluotis vasario pabaigoje – kovo pabaigoje, šildymo sezonui baigiantis, infliacija turėtų slopti. Pikas bus vasarį metinės infliacijos“, – teigė finansų ministrę Gintarė Skaistė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys dar prieš Naujus metus panašiai kalbėjo ir ragino pakentėti iki pavasario, kuomet atšilus orams esą kainos kris. Tačiau Vakarų ir Rusijos įtampai dėl Ukrainos tebeaugant, ministras klumpa ir žemų kainų žadėti nebedrįsta. Dabar jis kalba, kad turėdama Būtingėje ir prie Klaipėdos terminalus, Lietuva dujų ir naftos nepritrūks, nupirks jų iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Jungtinių Valstijų, tačiau kainų kritimo nebežada.
„Yra laivai užsakyti ir panašiai, nenoriu detaliai pasakoti, planas parengtas, visiems scenarijams pasiruošta. Kainos negali mažėti, nes yra geopolitinė įtampa. Finansų rinkose situacija taip pat prastėja diena iš dienos, įtampa prie Ukrainos atsiliepia visoms rinkoms“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Brangstanti nafta, dujos ir elektra grasina dar labiau išpūsti prekes ir paslaugas. Vartojimo prekių kainos per metus jau padidėjo 14 proc., paslaugos pabrango dešimtadaliu. Vos per vieną mėnesį – sausį vartojimo prekės pabrango 2,5 proc., o paslaugos pusantro procento.
Gyventojai piktinasi esama situacija:
„Šildymą labai pajaučiau.“
„Eisiu prašyti kompensacijos už šildymą, nežinau, ar priklauso, bet ruošiausi eiti.“
„Valdžios darbu esu nusivylęs.“
„Krizė po krizės, seniai būčiau lėkusi iš tos valdžios.“
Ekonomistai paguodos ženklų ir nemato – kainos šiemet toliau didės.
„Sulėtins Lietuvos ekonomikos augimą, turėsime stagfliaciją, augimas bus, bet jis bus nominalia išraiška. Realiai negalėsime daugiau nupirkt prekių, nes suvalgys infliacija. Pirmas pusmetis tikrai bus sudėtingas“, – aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Infliacijos atsitraukimo nematyti. Šiandien infliacijos varikliai kuras energija, šildymas. Energijos ir kuro vartojimas nekris, šildymo sezonas dar nesibaigė“, – sakė finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Tvyrant įtampai su Rusija, ekonomistai perspėja, kad šiemet galime sulaukti naujų dujų ir naftos kainų rekordų. O augančios energetikos kainos, anot ekonomistų, gali sustabdyti Lietuvos ekonomikos augimą, lemti šalies stagnaciją ar net recesiją.
