Vakarų apžvalgininkams vis garsiau kalbant ne, ar, o kada Rusija pradės invaziją į Ukrainą, Ženevoje, Antony Blinkenas ir Sergėjus Lavrovas dar karta susitinka pamėginti deeskaluoti situaciją.
Prabangiame viešbutyje Ženevos pakrantėje abu lyderiai viens kitam spaudžia rankas. Blinkenas vos prisiverčia išspausti šypseną, Lavrovas stengiasi demonstruoti atsipalaidavimą.
Planuota, kad derybos truks dvi valandas, tačiau baigėsi po pusantros. Spaudo konferencijos metu Lavrovas pareiškė, kad Blinkenas į Rusijos saugumo reikalavimus raštu pažadėjo atsakyti kitą savaitę, tačiau liko nepatenkintas, kad amerikiečiai nori kalbėtis kaip išvengti karo Ukrainoje, o ne apie Kremliaus pateiktą reikalavimų sąrašą. Jame įsipareigojimai, kad Ukraina ir Gruzija niekada nebūtų priimtos į NATO, o Alijansas atitrauktų savo pajėgas iš Rytų Europos.
„Viename iš savo pareiškimų kelionės po Europą metu minėjote, kad nesitikite jokio proveržio. Mes taip pat nesitikime proveržio, bet tikimės atsakymų į mūsų pasiūlymus“, – teigia S. Lavrovas.
Kalbėdamas su žurnalistais Lavrovas užsipuolė neva rusofobiškumą Europoje skleidžiančias Baltijos šalis ir pareikalavo NATO pajėgas patraukti jau ir iš Rumunijos bei Bulgarijos taip akivaizdžiai demonstruodamas Kremliaus ambicijas susigrąžinti sovietinių laikų įtakos sferą Europoje. Blinkenas pabrėžė sąjungininkų vieningumą ir neišvengiamas pasekmės Rusijai nusprendus įsiveržti į Ukrainą.
„Mes visi esame vienodai įsipareigoję eiti diplomatijos ir dialogo keliu, siekdami išspręsti nesutarimus. Tačiau, jei tai nepasirodytų neįmanoma ir Rusija nuspręs tęsti agresiją prieš Ukrainą, esame įsipareigoję vieningam griežtam ir stipriam atsakui“, – sako A. Blinkenas.
Kai kurie Lavrovo pareiškimai šiandien tik pakurstė baimes, kad Rusijai šios derybos tik akių dūmimams ieškant priežasties pradėti puolimą.
„Neatmetame, kad Vakarų kolegų kurstoma isterija yra skirta, jei ne išprovokuoti kokius nors Ukrainos karinius veiksmus Donbase, tai bent jau nuslėpti Kijevo režimo politiką skirtą sabotuoti Minsko susitarimus. Aš nematau kito paaiškinimo“, – kalba S. Lavrovas.
Kalbos Ženevoje vyksta Rusijai į Baltarusiją neva pratyboms siunčiant vis daugiau karių ir ginkluotės. Štai Rusijos tolimuose Rytuose į traukinį kraunamos į Baltarusiją siunčiami priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-400. Rusija atvirai rodo, kad link Ukrainos sienų siunčią dalinius net iš toliausių šalies kampelių. Nepriklausomi Telegram kanalai skelbia, kad Baltarusijoje jau pastebėti ir balistinių raketų kompleksai „Iskander-M“, kurių gali raketomis su branduoliniu užtaisų smogti už 500 kilometrų.
„Faktai rodo, kad Rusija sutelkė labai dideles pajėgas prie Ukrainos sienų ir telkia toliau. 100 000 karių įskaitant pajėgas Baltarusijoje, kurios prezidentui Putinui nusprendus gali užpulti Ukrainą iš Pietų, Rytų ir Šiaurės“, – sako A. Blinkenas.
Rusija į orą treniruotėms kelia ir strateginius bombonešius TU-160. Štai jie Rusijos galią demonstruoja pratybų metu virš Arkties. Skelbiamas ir apie planuojamas didžiulio mąsto laivyno pratybas, kurios sausio ir vasario mėnesiais vyks Atlanto, Arkties, Ramiajame vandenyne, taip pat ir Viduržemio jūroje. Jose dalyvaus apie 140 laivų ir 10 tūkst. Rusijos karių. NATO šalys ieško būdų kaip atsakyti. Ispanija siunčia savo karo laivus į Viduržemio ir Juodąją jūrą.
Prancūzija pasiūlė siųsti savo karius į Rumunija. O Didžiosios Britanijos spauda skelbia, kad Londonas planuoja didinti karių skaičių Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
