„Toks reikalavimas yra nepriimtinas ir negali būti keliamas per derybas“, – pabrėžiama Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.
Penktadienį, prieš lemiamas Rusijos ir JAV derybas Ženevoje, Maskva paragino „išvesti užsienio pajėgas, techniką ir ginkluotę“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nepriklausė NATO.
„Tarp jų yra Bulgarija ir Rumunija“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išskiriant šias dvi buvusias Varšuvos pakto sąjungininkes, įstojusias į Aljansą 2004 metais.
Pasak Bukarešto, NATO karių dislokavimas sąjunginėse valstybėse yra „visiškai gynybinė reakcija į vis agresyvesnį Rusijos elgesį rytinėse apylinkėse... šiuo metu intensyvėjantį, nepaisant NATO pastangų užmegzti konstruktyvų dialogą“.
Rumunija, kurios teritorijoje jau yra apie 1 tūkst. JAV karių, ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi dislokuoti savo teritorijoje papildomas pajėgas, taip pat Prancūzijos karių – apie tokius planus anksčiau paskelbė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).
Bulgarų premjeras Kirilas Petkovas penktadienį taip pat pareiškė parlamentui, kad „Bulgarija yra suvereni šalis ir mes jau seniai nusprendėme tapti NATO nare“.
„Todėl mes patys sprendžiame, kaip organizuoti savo šalies gynybą, koordinuodami veiksmus su savo partneriais“, – pridūrė K. Petkovas.
Anot jo, NATO sutartyje nėra „antrosios kategorijos valstybių narių, kurioms kolektyvinė gynyba būtų taikoma pasirinktinai arba ribotai“.
„Raginame Rusijos Federaciją ir toliau palaikyti konstruktyvų dialogą, siekiant deeskaluoti įtampą“, – kalbėjo premjeras.
Pagal kelis dvišalius susitarimus su JAV, Bulgarija reguliariai priima iki 2,5 tūkst. amerikiečių karių per pratybas šalies rytuose esančiame poligone, o rotuojant pajėgas leidžia dislokuoti savo teritorijoje iki 5 tūkst. kariškių.
