Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Naikintuvų perdavimas Ukrainai stringa. Lenkija skelbia, kad yra pasiryžusi nedelsiant ir be atlygio 28 sovietinės gamybos, tačiau modernizuotus naikintuvus MIG-29 perdislokuoti į amerikiečių Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje. Tuomet Vašingtonas naikintuvus esą galėtų perduoti Ukrainai.
Tačiau Jungtinių Valstijų pareigūnai aiškina, kad toks su sąjungininkais esą nesuderintas Varšuvos pareiškimas juos nustebino. Ir pavadinęs Lenkijos pasiūlymą neįmanomu, Vašingtonas jį atmetė.
„Aš manau, kad tai yra ir karinis, ir logistinis, ir politinis klausimas tuo pat metu. Akivaizdu, kad norima padėti Ukrainai, norima siųsti ir naikintuvus, bet koks yra geriausias būdas taip pat parodant, kad NATO tiesiogiai nedalyvauja konflikte, panašu, dar nėra rastas“, – tikino politologas Linas Kojala.
Ukrainos prezidentas ragina kuo greičiau spręsti naikintuvų perdavimo dilemą.
„Kada bus sprendimas? Paklausykite – mes kariaujame. Neturime laiko. Čia ne pingpongas. Tai – žmonių gyvybės. Tad prašome dar kartą – spręskite tai greičiau. Nesikratykite atsakomybės ir atsiųskite mums lėktuvų“, – prašo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pentagono atstovas sako, kad sprendimą, ar Lenkijai priklausantys lėktuvai gali būti perduoti Ukrainai, priimti turi ne kas kitas, o Lenkijos vyriausybė.
„Mes netrukdysime kitai suvereniai šaliai, jei ta šalis norės perduoti orlaivių Ukrainos oro pajėgoms. Tai jų sprendimas ir mes jį gerbsime“, – teigė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
Politologas Linas Kojala aiškina, kad Lenkija bando apsidrausti.
„Yra puikiai suprantama, kad Lenkija yra valstybė, esanti tiesioginiame pasienyje su Ukraina. Per ją nemaža dalis ginkluotės patenka į Ukrainą, vadinasi, kyla ir papildomos rizikos, ypač jeigu kalbame apie tokius dalykus kaip naikintuvai“, – teigė L. Kojala.
Tačiau dėl tos pačios priežasties naikintuvų Ukrainai savo rankomis perduoti nenori ir Amerika.
„Nenorime eskaluoti šio konflikto į didesnį ir nuožmesnį, nei jis jau yra. Kalbame apie Rusiją – branduolinę jėgą. Šio konflikto eskalacijos pasekmės būtų pražūtingos ne tik Ukrainos žmonėms, bet ir Europos žemynui“, – teigė Pentagono atstovas.
Taigi Vakarai yra tapę Rusijos įkaitais ne tik dėl oro erdvės virš Ukrainos uždarymo, bet ir dėl naikintuvų perdavimo.
„Norima iš NATO pusės parodyti, kad yra padedama Ukrainai, bet NATO valstybės pavieniui ar NATO kaip Aljansas tuo labiau, tiesiogiai nėra konflikto dalis, tiesiogiai kare nedalyvauja. Vadinasi, visi veiksmai, kurie galėtų būti tokioje pilkojoje zonoje turi būti labai gerai sureguliuoti, labai gerai apmąstyti tam, kad būtų išvengta papildomos eskalacijos“, – tikino politologas L. Kojala.
Kol naikintuvų perdavimo klausimas sprendžiamas, Briuselis skelbia apie naujas sankcijas Rusijai ir Baltarusiai. Į juodąjį sąrašą Bendrija įtraukia dar 14 Rusijos oligarchų ir jų šeimų narių bei 146 Rusijos parlamento narius. Briuselis taip pat imasi varžyti jūrų transportą Rusijos laivams, plečia technologijų, kurias draus eksportuoti į Rusiją, sąrašą ir griežtinta kriptovaliutų kontrolę, kad sankcionuojami asmenys negalėtų apeiti sankcijų. Dar nuo SWIFT sistemos atjungia tris Baltarusios bankus.
Tuo metu Ukrainos prezidentas sveikina vakarykštį Amerikos sprendimą stabdyti rusiškos naftos, gamtinių dujų ir anglies importą, nors Amerika pirkdavo tik vos 5 procentus rusų parduodamos naftos kiekio.
„Esu dėkingas Amerikos prezidentui J. Bidenui už šį sprendimą. Už lyderystę. Už šį galingiausią signalą visam pasauliui. Tai labai paprasta: kiekvienas centas, sumokėtas Rusijai, virsta kulkomis ir sviediniais, skriejančiais į kitas suverenias valstybes. Arba Rusija gerbs tarptautinę teisę ir nekariaus, arba neturės pinigų karams pradėti“, – tvirtino V. Zelenskis.
Savo ruožtu Jungtinė Karalystė rusiškos naftos, kuri sudaro apie 8 procentus viso šalies importo, žada visiškai atsisakyti tik iki metų pabaigos. O britų energetikos milžinė „BP“, sekdama konkurentės „Shell“ pavyzdžiu, taip pat skelbia boikotą rusiškai naftai ir gamtinėms dujoms, ir traukiasi iš Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“, kur valdo beveik 20 procentų akcijų.
„Negalime atsisakyti per naktį, bet tikrai padarysime tai taip, kad nepakenktų mūsų gamybai, krovinių gabenimui ar kitoms pramonės šakoms, bet nubaustų Vladimiro Putino režimą. Nepamirškite, kad 44 procentai Rusijos užsienio pajamų yra gaunama iš naftos, jau nekalbant apie dujas. Taigi tai yra didelis žingsnis, kurį žengia pasaulis“, – patikino Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Beje, Jungtinė Karalystė sako ieškanti būdų, kaip pristatyti Ukrainai priešlėktuvinių gynybos sistemų ir skelbia areštavusi su Rusijos su naftos magnatu Jevgenijumi Švidleriu siejamą privatų lėktuvą. Praėjusią savaitę Liuksemburge registruotas lėktuvas su minėtu oligarchu į Jungtinę Karalystę atskrido iš Naujojo Džersio ir vakar turėjo išskristi į Dubajų, nors britai yra uždraudę rusams naudotis savo oro erdve.
„Aš jau pačią pirmąją šios invazijos dieną, ketvirtadienį, prieš dvi savaites uždraudžiau „Aeroflot“, kitą dieną komercines aviakompanijas ir privačius lėktuvus, todėl jie neįleidžiami. Tačiau buvo spragų ir norėjau, kad ši problema taptų kriminaline, todėl praėjusią naktį pasirašiau įstatymą, kuris panaikina spragas, susijusias su kai kurių orlaivių nuosavybės teisėmis“, – teigė britų transporto ministras Grantas Shappsas.
Savo ruožtu Kremlius kaltina Vakarus pradėjus ekonominį karą prieš Rusiją. O dabar pradėjo ir neigti, kad apie Ukrainos „denacifikaciją“ paskelbusi Maskva siekia nuversti valdžią Kyjive. Kremlius ir toliau pučia propagandą apie norą apginti žmones apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko respublikose.
„Nesiekiama nei okupuoti Ukrainą, nei sugriauti jos valstybingumą, nei nuversti dabartinę vadovybę. Operacija nėra nukreipta prieš civilius gyventojus“, – toliau miglą pūtė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zakharova.
Beje, jau rytoj Turkijoje vyks Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas – pirmasis tokio aukšto rango pareigūnų susitikimas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
„Mūsų interesas – ugnies nutraukimas, okupuotų teritorijų išlaisvinimas ir Rusijos armijos sukeltos humanitarinės katastrofos sprendimas. Mes stiprūs, mes savimi pasitikintys ir maksimaliai stengsimės dėl Ukrainos ir mūsų žmonių interesų“, – tvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Vienas iš pagrindinių Maskvos reikalavimų – Ukrainos neutralumas. Ir nors Ukraina neatmeta galimybės derybose su Rusija apie tai kalbėtis, šalies Konstitucijoje nuo 2019-ųjų yra įtvirtintas narystės NATO tikslas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
