Mūsų politikai, kaip ir įprasta, reaguoja ramiai – atkerta, kad jokių problemų nėra, pinigų, kiek reikės, tiek ir bus.
Visai neseniai įvyko istorinė akimirka – Vokietijos ir Lietuvos ministrai parašais įtvirtino Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje planą. Įvykis, kurį galima vadinti Lietuvos pergale, užsitikrinant didesnes saugumo garantijas.
Tačiau dabar Vokietijos spaudoje išryškėjo pačių vokiečių nerimas. Leidinys „Der Spiegel“ paviešino nutekintą slaptą diplomatinį laišką, kurį į Berlyną išsiuntė Vilniuje reziduojantis Vokietijos karo atašė. Jame parašyta, kad Lietuvai šis brigados dislokavimas kelia „didžiulę finansinę problemą“.
Iš Vokietijos karo atašė rašto: „Lietuvos valdžios sluoksniuose už uždarų durų reiškiamas susirūpinimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo šalyje finansavimo, Vokietijos laukia sunkios derybos dėl infrastruktūros finansavimo Lietuvoje.“
Politikai to nesureikšmina
Lietuvos politikai visus ramina ir šios informacijos bent jau viešai nesureikšmina.
„Manau, kad tie nutekinti dokumentai nieko neparodo“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
„Oficialių, dokumentuotų pokalbių metu, kuriuose aš dalyvavau, nuogąstavimai nebuvo išreikšti“, – neigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tiek Šimonytė, tiek ir ministrai aiškina, kad pinigų vokiečių įkurdinimui tikrai bus ir problemų dėl to nekils. Bet kiek tų pinigų reikės ir iš kur jie bus paimti – atsakymų nėra.
„Dabar iki galo visko pasakyti negalime, galime pasakyti kiek išleidžiame infrastruktūrai, Rūdnininkų poligonui, tačiau visas kitas išlaidas summa summarum dar mums reikės skaičiuoti. – Bet preliminariai įsivaizduoti, kiek kainuos mums vokiečių brigados buvimas čia? – Klausykit, aš atsakiau, atsiprašau, atsakiau“, – atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vokiečių spauda rašo, kad Lietuvos politikai tikisi, jog civilinę infrastruktūrą – būstus vokiečių karių šeimoms, darželius ir mokyklas jų vaikams, kitus objektus, Lietuvoje statys patys vokiečiai iš savų pinigų. Mūsų šalis esą tik kažkiek prisidėtų.
„Tikrai galiu patvirtinti, kad diskusijos dėl civilinės infrastruktūros buvo ir jos tęsiasi, bet jos tęsiasi ne taip, kaip ten pavaizduota ir ne todėl, kaip ten yra pavaizduota“, – sako I. Šimonytė.
Į Lietuvą iki 2027-ųjų turi persikelti maždaug 5 tūkstančių karių brigada, kai kurie jų bus su šeimomis – antrosiomis pusėmis ir vaikais.
Iš kur gaus pinigų brigadai – nežino
Bet kuri šalis apmokės sąskaitą – klausimas iš tiesų neišspręstas.
„Tai yra mūsų interesas padaryti viską, kad čia ne tik infrastruktūra būtų, bet padaryti tokias sąlygas, kad tie Vokietijos kariai, jų šeimos nariai pasakytų – žiūrėkit, Lietuva yra ne tai, kad pati geriausia ES valstybė, kur yra kokybiškas gyvenimas, puikus mokslas, sveikatos priežiūra gera užtikrinta“, – sako „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Opozicija pirštu baksnoja į valdančiųjų norus apžioti daugiau nei pajėgia – kariuomenė planuoja daug naujų įsigijimų, kalba apie dizivijos kūrimą ir visuotinio šaukimo idėją. Tik dėl finansavimo tyla.
„Šiandien dienai gynybos biudžetas yra patvirtintas minimalus, mažiausias, koks galėjo būti, 2,5 proc. plius vienkartinis 0,2 proc. iš bankų solidarumo mokesčio, tai suvokiant, kad nuolatinis brigados dislokavimas ir dar su šeimos nariais, tikrai apie jokį pusės milijardo skaičių nekalbame, tai tada reikėtų apie tai pagalvoti“, – teigia socialdemokratų vicepirmininkė Dovilė Šakalienė.
Bet konservatoriai ramūs – nors gali būti, kad po kitų metų rinkimų jau ne jiems reikės sukti galvas, iš kur paimti pinigų atvykstantiems vokiečiams.
„Mes privalome nedelsiant diskutuoti ir ieškoti būdų, kaip mes tą finansavimą didinsime nuo to, kas yra dabar sutarta ir ten, kur dabar esame“, – teigia G. Landsbergis.
Detalūs techniniai planai su atsakymais, kiek vokiečių šeimų atvyks ir kokius jų poreikius reikės užtikrinti, bus suderinti kitais metais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.