Pasak oreivių, nauja tvarka ne tik perpus sumažintų skrendančių balionų grupės dydį, bet ir išvis uždraustų skrydžius, jei vėjas pučia į oro uosto pusę. „Oro navigacija“ aiškina, kad taip bando užtikrinti lėktuvų keleivių saugumą. Įsikišus Susisiekimo ministerijai, įstaigos žada ieškoti kompromiso.
Saulėtą vakarą prie sostinės Baltojo tilto, kaip įprasta, vienas po kito stiebiasi ir kilti ruošiasi oro balionai. Oras ramus, smalsuolių daug, tad skrydžiui pasirengę apie 10 orlaivių. Pramoga sudomino ir būrelių ukrainiečių: „Man truputį baisu. – Pirmą kartą? – Pirmą.“
Prie Baltojo tilto ar Vingio parke pakilę ir pavėjui virš Vilniaus sklendžiantys oro balionai šiltuoju sezonu tapę kone kasdienybe.
Iš viso sostinėje gegužę-spalį oro balionai kyla apie tūkstantį kartų. Tačiau oreiviai piktinasi, kad tokiai pramogai gresia žlugimas. Kadangi oro balionai kartais kerta Vilniaus oro uoste tupiančių lėktuvų trajektoriją, skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“ dėl saugumo nori griežtinti taisykles – mažinti ir pačių balionų skaičių, ir išvis drausti skristi link oro uosto.
„Būtų bent perpus sumažinta oro balionų grupės dydis – nebe 14, o tik 7 balionai vienoje grupėje galėtų skristi, apriboti kursai, kuriais galėtų skristi, su vakarų vėju išvis balionai negalėtų Vilniuje skristi“, – teigia Oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis.
Pasak Lietuvos oreivių federacijos prezidento, dėl tokių draudimų liktų vos dešimtadalis visų skrydžių. Prieš vėją balionai neskrenda, o šį sezoną vyravo būtent vakarų vėjai, orlaivius nešantys į rytus – link oro uosto.
„Net tolstančiais kursais nuo Vilniaus oro uosto, nuo Baltojo tilto skristi link Ukmergės plento ar Trakų būtų negalima, jei oro uoste yra lėktuvas, nors mes nuo jo toltume. Tokie punktai visiškai nepagrįsti ir praktiškai sužlugdytų oreivystę Vilniuje“, – tikina V. Sviderskis.
Skrydžių valdymo bendrovė aiškina, kad ženkliai auga skrydžių lėktuvais statistika. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje aptarnautų skrydžių padvigubėjo – jei pernai buvo 11 tūkstančių, šiemet – jau 24 tūkstančiai. Lėktuvams tupiant, virš oro uosto skrendantys balionai turi pakilti į saugų aukštį. Perskristi oro uosto teritoriją oro balionams užtrunka maždaug 15 minučių. Ar tikrai tai kelia grėsmę lėktuvų saugumui, aiškintis nusprendė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Man atrodo, kad oro erdvėj virš Vilniaus yra pakankamai vietos įsiterpti visiems. Balionai Vilniuje yra ne tik nuo Sąjūdžio laikų Vilniaus identiteto dalis, bet ir apskritai mūsų turistinė vizitinė kortelė. Norisi padaryti viską, kad jie ir toliau galėtų virš Vilniaus skraidyti“, – kalba M. Skuodis.
„Oro navigacijos“ vadovas po pokalbio su Skuodžiu tikina, kad kompromisas įmanomas.
„Mes turėsime pusę metų iki kito sezono, kai galėsime bandyti niuansus taisyklių pataisyti. Bet sauga yra pats svarbiausias dalykas, sauga oro balionų, sauga ir keleivių, atskrendančių į Vilniaus oro uostą“, – kalba „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius.
Pasak Batavičiaus, norint nemažinti oro balionų skaičiaus, reikia papildomų lėšų apsaugai.
„Bus galimybė pasižiūrėti dėl papildomos investicijos į sistemas, kur galėtume praplėsti galimybę turėti didesnį oro balionų skaičių grupėje“, – tikina S. Batavičius.
„Draudimų praktika nėra pati geriausia praktika. Kaip ir minėjo ministras, saugumas yra mūsų visų prioritetas. Kadangi Vilnius Europoje ir pasaulyje yra lyderis daugelyje sričių, tikrai manau, kad užtikrinsime lyderystę ir čia ir surasime sprendimus“, – sako „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Beje, ministrą Skuodį nustebino ir kai kurie jau seniai galiojantys ribojimai.
„Kas man yra nauja, kad virš šito gražaus ministerijos pastato praskristi žemam aukštyje balionams negalima. Kaip ir virš kitų valstybės institucijų. Man čia kyla labai rimtų klausimų, ar šitų oro erdvės apribojimų neturėtume peržiūrėti“, – teigia M. Skuodis.
Jei turistams ir vietiniams dangumi plaukiantys balionai yra tiesiog malonumas akims, oreiviams tai – ne tik hobis, bet ir geras uždarbis, kurio jie nenori prarasti.
„Vienas skrydis – jei 8 keleiviai po 140 eurų, o vienu metu skrenda 12–13 balionų, tai vieno skrydžio apyvarta yra dešimt tūkstančių ir panašiai“, – aiškina V. Sviderskis.
Šiuo metu teisę skraidinti žmones oro balionais turi apie 20 įmonių.
