Po ilgos tylos Vidaus reikalų ministerija galiausiai susizgribo ir viešai paskelbė, kad šiuos objektus reikia inventorizuoti. Savivaldybės aiškina, kad už rūsius atsakingos ne jos, o patys gyventojai. O tokias slėptuves ar bunkerius, kokius mena vyresni žmonės, galima pamiršti. Slėptuvės esą įrengtos tik po strateginiais objektais.
Vieno Klaipėdos daugiabučio namo pirmininkė rodo, kas liko iš rūsio po renovacijos. Beveik neliko sandėliukų, tačiau tebėra daug nenaudojamo ploto. Suaktyvėjus spėlionėms, kur reikėtų slėptis karo atveju, vietiniai svarsto, kad čia būtų tinkama vieta.
„Pasislėpti turėtume kur. Gal net ne vienas namas sugebėtų“, – sako namo pirmininkė Rūta Pocienė.
Tiesa, kaip ilgai čia pavyktų išbūti be vandens ir kitų išgyvenimui reikalingų daiktų, nežinia.
„Higieniniu požiūriu, reikėtų ir sienas balinti, pasitvarkyti reikėtų. Nėra taip, kad tik sulekiam ir būnam“, – kalba R. Pocienė.
Vidaus reikalų ministerija ilgai tylėjo ir neatsakinėjo į klausimus apie slėptuves, neva domėjimasis tik kelia paniką žmonėms, o pavojaus Lietuvai dabar nėra. Visgi ministerija galiausiai surengė pasitarimą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei merais. Ir skelbia, kad kolektyvinės apsaugos statinių, į kuriuos tektų skubėti įsijungus pavojaus sirenoms ir kilus karo ar radiacijos grėsmei, Lietuvoje yra 1903. Daugiausia tai – mokyklų sporto salės.
„Juose galėtų tilpti 1,2 mln. žmonių – apie 40 proc. gyventojų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Kur dėtųsi likusieji? Jie priedangos esą turėtų ieškotis būtent rūsiuose ar požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse.
„Šituose objektuose galėtų rasti priedangą visi Lietuvos gyventojai. Aišku, tai teorinis paskaičiavimas ir modelis“, – aiškina A. Bilotaitė.
Tik bėda, kad niekas nežino, kiek tų rūsių ir ar jie tinkami slėptis.
„Šiandien aktualiausias mūsų uždavinys – inventorizuoti kolektyvinės apsaugos statiniuose, kurios yra rūsiuose, cokoliniuose aukštuose, plotus, jų būklę ir apie tai informuoti visuomenę“, – teigia departamento atstovas Mindaugas Kanapickas.
Tiesa, rūsiai, panašu, pačių besigelbėjančių reikalas. Realybėje dabar juose dažniausiai užrakinti sandėliukai su rakandais, be aliuzijų į kokį nors bunkerį.
„Ne savivaldybės reikėtų klausti, ar jūsų rūsys pritaikytas slėptuvėms. Slėptuvė nėra rūsys su marinuotais agurkais ir pomidorais, tai nėra slėptuvė. Savivaldybė slėptuvių neturi“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovas Adomas Bužinskas.
O tinkamų naudoti slėptuvių – tokių, kokias įsivaizduoja daugelis ar prisimena iš sovietinių laikų – nėra nei Vilniuje, nei kitur Lietuvoje. Slėptuvės įrengtos nebent strateginiuose valstybės objektuose, kad darbuotojai ir valstybės vadovai galėtų toliau priiminėti sprendimus ir užtikrinti valstybės valdymą.
Valdžia tiesiogiai to nepasako, tačiau leidžia suprasti, kad gyventojams slėptuvių ir nereikia, nes nuo karo veiksmų Lietuvą saugotų NATO naikintuvai. Ir pripažįsta, kad taikos metu keletą dešimtmečių jokios slėptuvėms valdžioms tiesiog nerūpėjo:
„Labai apsileidus mūsų valdžia buvo, visai negalvojo, ką daryti.“
„Turėtų būti bent viena didesnė paruošta, prieinama, žinoma, informuota. O šiaip, manau, yra apsileidimo.“
„Pas save rūsy. O kur daugiau.“
„Namuose. Greičiausiai, jei už miesto gyveni, nereikėtų labai blaškytis.“
„Su tėvais bėgtume į sodą, kažkur toli nuo Klaipėdos, nuo miesto.“
Tiesa, posėdį surengusi Klaipėdos savivaldybė daro išvadą, kad rūsiai ar sovietinių laikų slėptuvės gali pridaryti ir daugiau žalos nei naudos.
„Labai svarbu deguonis, turi būti pasirūpinta, kad jo tiekimas būtų normaliai užtikrintas. Tikrai nereikia žavėtis sovietinio amžiaus slėptuvėm ar saugyklom, prieš pasirenkant ją reikia įvertinti, kokia vėdinimo sistema“, – teigia administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Visgi, o ką duotų susibėgimas į kolektyvinės apsaugos statinį, visiškai nesaugantį nuo oro antskrydžių?
„Ar būtų saugu konkrečioj situacijoj konkrečioj vietoj, nežinant aplinkybių, sunku pasakyti. Bet mes sakom, kad šitos patalpos yra ženkliai saugiau nei atvira teritorija“, – kalba departamento atstovas M. Kanapickas.
„Gali atsitikti taip, kad tiesiog dings elektra, nebūtinai tam pastate, bet visame mieste, bet nėra numatyta ir pripirkta dyzelinu varomų elektros generatorių. Kitaip tariant, tai daugiau stogas virš galvoj nei pilnai paruoštos patalpos ilgalaikiam buvimui“, – sako savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad šios vietos ir neskirtos ilgam buvimui. Žmonės turėtų gauti vandens, higienos priemonių, prireikus susibūrusius žmones būtų galima greitai pervežti į saugesnę vietą.
