Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai per mėnesį pagamina 7000 tonų paukštienos. Verslas priklausomas nuo dujų, dalį jų perka aukštomis rinkos kainomis. Dėl to paukštynų vadovas ateitį piešia niūriomis spalvomis, ruošiasi rekordiškai brangiai žiemai, laukia milijoninių sąskaitų už šildymą.
„Jeigu 2020-ais metais gruodžio mėnesį mano vadovaujamų įmonių vieno mėnesio sąskaita dujų buvo 380-imt tūkstančių eurų, tai dabar gruodžio mėnesį pagal tas kainas, kurias aš turiu mažesnes užsifiksavęs, laukiu sąskaitos 4 milijonų 126-ių tūkstančių“, – sako Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.
Paukštynai stengiasi taupyti, perka pigesnes suskystintas dujas. Tačiau priduria, kad prasidėjus šaltajam metų sezonui nuo dujų priklausomi verslininkai susidurs su išgyvenimo problemomis.
„Reikia holistinio plano, karinio plano Lietuvai, panašaus, koks buvo padarytas su COVID-19. Skolinam pinigus, dalis pinigų nueis ten, dalis ten, dalis ten. Pinigai baigiasi labai greitai. Per 1,5 mėn. daugumos įmonių Lietuvoje bus pasibaigę pinigai. Pasibaigia pinigai, negalima išmokėti atlyginimų darbuotojams, negalima mokesčių sumokėti ir taip toliau“, – kalba D. Gudačiauskas.
„Scenarijai yra įvairūs. Bus dalis įmonių, kurios stabdys veiklą kaip „Achema“, kad apsisaugoti save ir vėliau galėtų vėl įsijungti, kai situacija bus vėl gera. Dalis verslų pasirinks kelią toliau dirbti net ir su minusu tikintis, kad dujos ir elektra atpigs tokiu būdu toliau dirbs, treti, bus verslų, kurie praras savo verslus, bankrutuos“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Vyriausybė kratosi klausimų apie pagalbą verslui. Energetikos ministerija nežada kompensacijų: tiesiog ragina bendroves taupyti dujas ir investuoti į žaliąjį vandenilį, biometaną, biodegalus ir priduria, kad pagalba verslui turi rūpintis kita ministerija, Ekonomikos ir inovacijų.
„Tokio kaip kompensacinio mechanizmo Ekonomikos ir inovacijų ministerija nedaro. Tai nėra mūsų sritis. Girdim, kad reikia apyvartinių lėšų, tai viena priemonė derinama Europos Komisijoje 50 milijonų eurų karo pasekmėms mažinti, toliau jau veikia „Invegoje“ priemonių už 300 eurų apyvartinėms lėšoms“, – kalba ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Čia yra dabar momentas, kai Vyriausybės visų šalių turi išsitraukti pačius galingiausius ginklus ir išgelbėti savo konkurencingumą pasaulyje“, – tikina D. Gudačiauskas.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, dėl aukštų dujų kainų kalta Rusija, kuri pradėjo energetinį karą su Europos Sąjunga. Poveikį jaučia ir Klaipėdoje stovintis suskystintųjų gamtinių dujų terminalas „Independence“, kuris šiemet net keturis penktadalius dujų gavo iš Jungtinių Amerikos valstijų.
Terminalas dirba visu pajėgumu, tačiau rinkoje jaučiamas dar didesnis dujų poreikis. „Klaipėdos nafta“ imasi pokyčių, keičia savo veiklos modelį. Mat kuo daugiau terminalas dirba, tuo jo išlaikymas lietuviams mažiau kainuoja.
„Terminalo išlaikymo kaštai, visi šiandien tenka terminalo naudotojams, terminalo saugumo dedamosios, kuri buvo nuo terminalo pradžios, jos jau faktiškai nebėra, terminalo naudotojai, kurie gabena dujas per terminalą, jie ir sumoka. Visa ta ekonominė nauda tenka vartotojams“, – aiškina „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
„Klaipėdos naftos kaip pačios terminalo išlaikymo dalis gamtinių dujų vartotojams per gamtinių dujų vienetą, kubinį metrą buvo nuo pusantro cento iki dviejų, o tas skaičius turėtų būti nulis“, – sako „Klaipėdos naftos“ reguliuojamos veiklos vadovas Vaidotas Bručkus.
Tiesa, per terminalą į Lietuvą dujas importuojančios bendrovės sumoka mokestį, kuris siekia 1,19 už megavatvalandę.
„Už terminalo paslaugas moka terminalo importuotojai, jie savo ruožtu prideda prie savo kainos, kai jie perparduoda dujas galutiniams vartotojams. „Klaipėdos nafta“ svarsto galimybes ateityje didinti terminalo pajėgumus, perduoti daugiau dujų kaimyninėms valstybėms“, – tvirtina M. Navikas.
Dujų kaina praėjusią savaitę buvo pasiekusi rekordinį lygį, maždaug tris eurus už kubinį metrą. Tiesa, ekonomistai mato ir pozityvių ženklų. Esą Europos saugyklos sparčiai pildosi, dėl to dujų kaina pradėjo kristi.
„Tendencija minus 25 procentai, aišku nuo labai, labai aukšto taško. Tendencija yra tokia, kad vien suteikus viltį, kad saugyklos yra užpildytos pakankamai kaina pradėjo leistis, tas procesas gali įsibėgėti“, – kalba M. Dubnikovas.
Kiek ilgai dujų kainos gali kristi, neaišku. Tolimesnės kainų tendencijos priklausys nuo žiemos šaltumo, kitų Europos valstybių veiksmų, pavyzdžiui, Vokietijos, kuri tikisi iki metų galo pasistatyti savo dujų terminalą.
