Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,6 proc.
Liepos pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį – smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 procento.
Skaičiavimai atlikti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
Šalies ekonomika būtent antrąjį ketvirtį paskutinį kartą buvo smukusi ir 2020-aisiais (5,5 proc.), o bet kurį kitą ketvirtį – pernai liepą-rugsėjį (0,03 proc).
Vertinant gamybos metodu, antrąjį ketvirtį didžiausios neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo transporto ir saugojimo, statybos ir nekilnojamojo turto įmonių veikla. Vertinant BVP išlaidų metodu, per metus namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 2,4 proc., valdžios sektoriaus – padidėjo 0,4 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo 1,5 proc.
Prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo 4,8 proc., o prekių ir paslaugų importas – 3,9 proc.
Ekonominių vertinimų rodiklis rugpjūtį sumažėjo
Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo nuo –3,3 iki –4,2 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo –13,1 iki –18,8, pramonės – nuo –1,4 iki –2,5, paslaugų – nuo 0,7 iki –0,3 proc., prekybos – nuo 1,1 iki 0,3 proc. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo –11,7 iki –10,9 proc.
Rugpjūtį 5 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl karo Ukrainoje susiklosčiusi situacija (iš jų 6,8 proc. – paslaugų sektoriuje, 6,3 proc. – prekybos, 4,5 proc. – pramonės, 2,3 proc. – statybos sektoriuje).
Ekonominių vertinimų rodiklis per metus – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu, – buvo 11 proc. punktų mažesnis. Prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 14,8, paslaugų – 13,4, vartotojų – 11,5, pramonės – 9, statybos – 6,6 punkto.
