Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Aurelijus Veryga ir Linas Slušnys.
Ponas Aurelijau, karantinas dar yra, o kadangi Velykos jau ant nosies, iš tikrųjų dar jį ir tęsime, ir per Velykas visi susilaikysime namuose. Tačiau ką reikėtų daryti toliau po Velykų? Ar patartumėt vis dėlto naujajai valdžiai tęsti karantiną, ar reikėtų atsisakyti ir grįžti į tą normalų gyvenimą?
A. Veryga: Visiškai absoliučiai į įprastinį normalų gyvenimą, jūs turbūt turite galvoje, kad į tokį, kur išvis nėra jokių apribojimų ir karantino, tai vargu ar mes galėtume grįžti po Velykų. Turbūt, kad niekas to nerekomenduotų. Bet labai gaila aišku, kad nespėta buvo padaryti tam tikrų dalykų dar ir iki Velykų. Ir tie apribojimai prasidėjo praktiškai praėjusį savaitgalį ir matėm, kad vis tik žmonės juda, judėjo penktadienį, tie, kas išgirdo tą naujieną, rado būdų, kur jiems reikia važiuoti, nuvažiuoti. Ir ko gero, kad po Velykų visi šitie dalykai niekur nedings.
Tai aišku, dabar reikia pagrindines pastangas dėti į tai, kad pirmiausia žmones paskiepyti ir kad visos vakcinos būtų tikrai panaudotos ir neatsitiktų taip, kaip dabar, kai skaitome publikacijose, kad dalis vakcinų yra tiesiog išpilama, nespėjama panaudoti netgi visų ir tuo pačiu metu žmonės yra laikomi uždaryti. Arba jie yra tam tikra prasme demoralizuojami, rodant renginius, kur žmonės elgiasi neatsakingai. Ir tuos renginius būtų galima atidarinėti, tik tiek, kad reikėtų pasiruošti tinkamai. Apie tai kalba jau kultūros atstovai, kad galima testuotiems, skiepytiems, persirgusiems žmonėms po truputį leisti laisviau gyventi. Gaila, bet to nėra daroma.
Ponas Linai, jūsų akimis karantinas turėtų po Velykų tęstis, koks jis turėtų būti – švelnesnis ar toks, kokį dabar turime?
L. Slušnys: Pirmiausia, tai nepamirškime vieno dalyko. Net ir be Covid-19 šitas periodas yra periodas, kada net ir banalus gripas, kuris jokių karantinų neturėdavo, jis kyla. Čia yra tas metas, kada susirgimų skaičius didėja ir poliklinikos paprastai būdavo kaip minimum perkrautos. Čia yra tas metas, kai mes net ir normaliose sąlygose tą turėdavome.
Ką mes stebime, tai stebime tą Covid-19 susirgimų skaičių, kuris kyla, niekaip nesugebame jo sumažinti. Mes tikrai nepuolėme dabar atimti galimybę dirbti tam, kam jau buvome atlaisvinę tuos dalykus. Kol kas nepuolėme sakyti, kad vėl visi turi pradėti dėvėti kaukes. Mes sakome, kad kol kas negalime daryti nieko papildomai, kol nematome tam tikrų teigiamų tendencijų. Tendencijų, kur stabiliai turėtume nekylantį susirgimų skaičių, ir tada galėsime priiminėti sprendimus, nes vienas iš pagrindinių dalykų, į ką mes dabar žiūrime, tai į sveikatos sistemoje esančias, užsipildančias lovas. Jos vėl pradėjo po truputį pildytis aktyviau kovidiniais pacientais, negu buvo iki šiol. Ir tas pats reanimacijose.
Jei mes sugebėtume pasiekti tą vakcinavimo lygį ir žmonių skaičių, kurie nepatenka į tas itin brangias ir labai svarbias gyvybei paslaugas, nenaudotume šitų resursų, tai turbūt tikrai nei Ingrida Šimonytė, nei aš nesakyčiau, kad mes čia turime va dabar būtinai karantinuotis, nes tie žmonės, kurie galbūt užsikrės tuo virusu, jeigu nepateks į ligonines, mes labai dėl to nesijaudintume.
Ponas Aurelijau, kokią nuomonę apie žmonių psichologinį nuovargį turite jūs? Ar dėl ištęsto laikymo karantine, žmonės nepradeda nesilaikyti to karantino?
A. Veryga: Čia gal du tokie svarbūs niuansai. Vienas, tai pačio karantino ar tokios stresinės situacijos ir būklės trukmė. Aišku, kai kažkas įvyksta šviežiai, naujai, yra tam tikras išgąstis ir mobilizacija, ir žmonės mobilizuojasi tam, kad atliktų tam tikrus dalykus, išliktų, išgyventų.
Vėliau, jei ta stresinė situacija užtrunka, išsitęsia į ilgą laikotarpį, žmonės tiesiog išvargsta, atbunka tam tikroms žinutėm ir pradeda tiesiog kai kuriuos dalykus vertinti kitaip, negu juos vertino pavasarį. Kita vertus, atsiranda tam tikrų nelogiškų sprendimų, kurie žmogų tiesiog demotyvuoja.
Prieš keletą savaičių sakėme, kad turbūt nėra logiška laikyti savivaldybes uždarytas, juo labiau, kad problema yra ne pats judėjimas. Kai visa kita buvo uždaryta, tai kur tu ten nuvažiavęs ką labai nuveiksi. Juo labiau, kad didžiuosiuose miestuose yra didžioji masė žmonių ir ten jų judėjimo gi niekas neriboja, žmonės gali ir susirinkti, ir pasimatyti, ir niekas jų nesuvaldys. Yra daug tokių nelogiškų dalykų, kurie žmonėms kelia nepasitenkinimą, kelia pyktį.
Atrodo gal ir smulkmenos, bet žinot, kai atmosfera yra įkaitusi, kitą kartą ir tos smulkmenos provokuoja aršias, piktas reakcijas, ir kuo toliau, tuo sunkiau bus valdžiai su gyventojais susikalbėti, nes nebuvo duota pailsėti. Ir dabar tą spyruoklę suspaudus, ją paleidinėti darosi kuo toliau, tuo pavojingiau, nes ji jau nebeatsileidžia iš lėto, o tiesiog iššoka. Žmonės yra pervargę, jie nori kontakto, jie nori judėti, nori bendrauti. Tai nebus čia lengva ir kuo toliau, tuo bus sudėtingiau su šita situacija tvarkytis. Ne tik dėl mutacijų, bet ir dėl to, kad visuomenė pervargo ir nematyti to, tai reiškia tiesiog užmerkti akis ir sakyti, kad mes priimsim sprendimus, o jau visuomenė kaip elgsis, taip elgsis. Policija nesukontroliuos visos visuomenės.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
