Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa. Visgi verslininkai nemato prošvaisčių, kad tai atneš greitų ir gerų pokyčių klientų piniginėms.
„Vekuosim, kadangi artėja laikai neramūs, visai šeimynai privekuojam“, – kas kaip moka, tas taip taupo. Gausesnės atsargos reiškia mažesnes išlaidas žiemą.
Panevėžietę Valentiną labiausiai gąsdina kylančios elektros kainos. Per metus elektra pabrango 60 procentų.
„Mes jau pradedam taupyti. Pasijautė, mokam 50 eurų tikrai daugiau, labai pasijautė“, – sako panevėžietė Valentina Misevičienė.
O elektros reikia ir daržovėms konservuoti, ir atsargoms šaldikliuose laikyti.
„Jau reikės vieną šaldiklį išjungti, jau tikrai mums bus per daug“, – kalba Valentina.
O rekordinis kainų augimas ir toliau neapleidžia Lietuvos. Išankstiniais duomenimis, liepą metinė infliacija pasiekė beveik 21 procentą. Tačiau, palyginti su birželiu, prieaugis labai mažas, o tai teikia vilties, sako ekonomistai.
„Labai tikėtina, kad jau pasiektas infliacijos pikas, nes mėnesinis augimas buvo labai nedidelis. Nuo liepos išaugo 40 proc. elektros ir dujų kainos. Atmetus tą šuolį, matome, kad netgi buvo mėnesinis kainų sumažėjimas“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Labiausiai kainas ir toliau augina energetikos ištekliai. Šilumos energija, kietasis kuras, palyginti su pernai, brango kone dvigubai. Per 40 proc. pakilo pieno, kiaušinių, aliejaus kainos.
Kas, anot gyventojų, brango labiausiai?
„Infliacija? Juodai. Tai yra pats baisiausias dalykas, kas gali būti. Tiktai kratyk piniginę.“
„Pabrangę viskas dvigubai.“
„Mėsos produktai, pieno produktai.“
„Benzinas. Mums benzinas.“
Tačiau pasaulinėse rinkose jau pinga metalai, mediena, kviečiai, kiek atpigo ir nafta. Degalinėse litras benzino ar dyzelino dabar 20–30 centų pigesnis nei piko metu pavasarį. Visgi įtakos infliacijos stabilizacijai esą turi ir tai, kad žmonės pinigų nebetaško į kairę ir dešinę. Išsikvepia Jungtinių Valstijų, Vokietijos ekonomikos. Nežymiai, tačiau mažmeninės prekybos apimtys sumenko ir Lietuvoje.
„Čia mes matome labai aiškią tendenciją, kai, kainoms pakilus į nelabai tvarų lygį, daug kas daug kam tapo nebeįperkama ir sumažėjo paklausa. Mažėjant paklausai, natūralu, kad erdvės kainų augimui nebelieka“, – aiškina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak Žygimanto Maurico, jau rugpjūtį ar rugsėjį infliacijos kreivė turėtų pradėti mažėti. Tai yra, nebesiekti 20-ies procentų.
„Vis mažiau bus paklausos, vis mažiau pinigų įsilies į rinką ir pradės augti konkurencija. Matome pasaulines žaliavų kainas krentančias, ypač metalų, maisto. Tai artimiausiu metu atsiris į Lietuvą. Manyčiau, kad didžiausias infliacijos spaudimas jau yra praeityje“, – tikina Ž. Mauricas.
O gyventojai štai, ką pasakoja:
„Aš netaupau. Ką man reikia, einu ir perku.“
„Sunkmetis. Išsilaikysim, nieko baisaus.“
„Dabar jaunimas perka gatavą maistą. O mes, seneliai, mokam išsivirti ir sutaupom. Aš šiandien turiu pinigėlių, galiu ir braškių nusipirkti, visko.“
Visgi verslininkai gerų žinių neturi. Pavyzdžiui, neverta tikėtis susiremontuoti automobilį ar rudenį padangas nusipirkti pernykštėmis kainomis.
„Nuo Naujųjų metų pakilo iki 20 proc. Tai gali būti paslauga, tepalo rūšis, pati padanga. Su kiekvienu mėnesiu vis gaunam signalus, kad tai yra ne pabaiga“, – tikina prekybos vadovas Anatolijus Kirjazovas.
Lyg visko būtų maža, kainas kelia ir smukęs euro kursas.
„Maždaug 15 proc. nuvertėjo euras dolerio atžvilgiu. O visos žaliavos – nuo energetikos išteklių iki pramonių metalų, maisto žaliavų – yra perkamos doleriais. Natūralu, kad euro zonoje importuojamos žaliavos ne tik dėl to, kad buvo brangios apskritai, bet ir dėl to pabrango, kad euras nuvertėjo dolerio atžvilgiu“, – teigia N. Mačiulis.
„Visą laiką moka galutinis vartotojas. Servisai nebeturi galimybių, iš ko kompensuoti pabrangimą, sugerti tas neigiamas emocijas. Mes irgi tie patys žmonės“, – sako A. Kirjazovas.
Nors kainų augimas rudenį turėtų lėtėti, galvos skausmu liks dujos.
„Jei energetinis karas tarp Rusijos ir ES tęsis ir bus šalta žiema, gali būti, kad dar šiokį tokį šuoliuką turėsime. Žiema energetinių kainų prasme tikrai nebus lengva“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistai svarsto, kad metų pabaigoje infliacija Lietuvoje galėtų nusileisti iki 10-ies procentų ribos.
