Patekti į didžiausius Lietuvos prekybos centrus galbūt galės ne visi. Šiuo metu verslas kalbasi su valdžia dėl galimų COVID-19 sergamumo valdymo ribojimų. Viena iš idėjų: į prekybos centrus įleisti tik galimybių pasą turinčius Lietuvos gyventojus. Tai reiškia, kad didžiausiuose prekybos centruose lankytis galėtų tik paskiepyti, persirgę arba iš savo kišenės COVID-19 testus atlikę gyventojai. Kokia parduotuvė būtų atvira tik galimybių paso turėtojams, priklausytų nuo bendro jos ploto.
„Būtų nustatytas kvadratų kiekis, nuo kurio būtų reikalaujamas galimybių pasas. Yra vienas iš variantų, kuris yra svarstomas, tai 1500 kvadratinių metrų ploto, mūsų analizė sako, kad didžioji dauguma būtinųjų prekių parduotuvių patenka po šituo plotu. Didžiosios parduotuvės, didieji centrai nepraeitų šitos kartelės ir ten žmonės turėtų pateikti galimybių pasą“, – sako Lietuvos verslo konfederacija vadovas Andrius Romanovskis.
Kol kas tai tik diskusijos, bet derybos dėl ribojimų vyksta.
„Parduotuvės vis dar derinamos šitos veiklos tarp skirtingų ministerijų. Ar tai bus žmonių skaičius, ar tai bus ploto kažkokie ribojimai“, – teigia ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė.
O A. Romanovskis mato problemų: „Be abejonės susidarys kliūtys, bet pasirinkimas yra toksai – arba pilnas karantinas, arba dalinis karantinas neimunizuotiems asmenims. Gyventojams tai bus apsunkinimas ypatingai nevakcinuotiems, bet jie turi pasirinkimą, pasirinkimą pasiskiepyti.“
O ką galvoja sostinės gyventojai?
„Tai pusę vartotojų galės patekti, o kita pusė darys aš nežinau. Aš nesutinku.“
„Neigiamai, nes žmogus turi turėti pasirinkimą. Tie, kurie nori, tegul skiepijasi.“
„Manau, parduotuvė ne pats svarbiausias aspektas gyvenime, galima online užsipirkti.“
„Man tai čia kaip ir diskriminacija žmonių. Aš turiu galimybių pasą, bet kiti žmonės, nenori eiti skiepytis ir panašiai.“
Jei Vyriausybė nenukryps nuo ankstesnių planų, verslo sričių, kur reikės rodyti galimybių pasą, bus dar daugiau.
„Kalbame apie nepasiskiepijusių pandemiją, kalbame apie galimybių pasą, jo sąlygas, tiems, kurie pasiskiepiję, kurie nepasiskiepiję. Mes kalbame apskritai apie visas veiklas, kuriose yra kontaktai, kurios yra kontaktinės veiklos. Socialinė globa, sveikatos apsauga, prekyba ir keleivinis viešasis transportas, visos sritys, kur yra kontaktai“, – aiškina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Tai praktiškai visos pramogos, restoranų veikla, kavinių veikla, ten, kur dabar būriuojasi daugiausia žmonių“, – priduria Ministrės Pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė.
Verslas galimybių pase mato ir pliusų, ir minusų.
„Aš siūlyčiau tiems žmonėms, kurie priima sprendimus, šiuo atveju Vyriausybei pasiimti savo telefoną, atsidaryti, jų pačių puslapį ir pereiti savo ministerijoje 100 žmonių, pažiūrėti, kiek laiko tai užtrunka. Tu skanuoti, sugaišti 30, 60 sekundžių vienam žmogui. Geroji pusė yra tai, kad suteiksime daugiau galimybių žmonėms, kurie sugebėjo neneigti ir juo pasitiki, tą turėjom daryti seniai“, – teigia baro „Local Pub“ vadovas Vidmantas Čičelis.
Vyriausybę griebtis griežtų ribojimų verčia prastėjanti situacija ligoninės. Prieš savaitę COVID-19 palatose gulėjo vos 100 žmonių, dabar šis skaičius beveik padvigubėjo.
„Praėjusią savaitę kasdien turėjome vidutiniškai po maždaug dvidešimt COVID lovų užsipildymą, jeigu pradėjome savaitę nuo šimto, šiandien ryte atėjęs pasitikrinau, turime 184 užimtas COVID-19 lovas“, – teigia A. Dulkys.
Iki savaitės pabaigos užimtų lovų skaičius ligoninės spėjama šoktels iki 250. Anot Vyriausybės, ribojimus Lietuvoje reikia įvedinėti nuo 300 užimtų lovų. Prasčiausia situacija ir toliau išlieka Klaipėdoje.
„Turime šiandieną pusę pacientų, tiek kiek yra visoje mūsų šalyje. Šiandieną priėmėme sprendimą, nuo ketvirtadienio įsijungs mūsų Respublikinė ligoninė“, – kalba Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
Sveikatos ekspertai ir toliau akcentuoja, kad COVID-19 dažniausi jaunesni Lietuvos gyventojai. Liepos antroje pusėje paskaičiuota, kad didžiausia dalis naujų infekcijų buvo nustatyta 20–49 m. grupėje. Čia buvo nustatyti du trečdaliai (66 proc.) visų naujų užsikrėtimų. Iki 19 m. amžiaus grupė sudarė 18 proc. naujų susirgimų.
„84 procentai visų naujų atvejų yra jaunesni negu 50-ies metų asmenys. Palyginimui tos antrosios bangos gruodžio mėnesį ta 50-ies metų jaunesnių žmonių grupė sudarė apie 50 procentų. Dažnis jis yra gerokai padidėjęs“, – sako Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
Per vakar laboratorijos užfiksavo 212 naujų COVID-19 atvejų. Sergančiųjų skaičius Lietuvoje auga nuo liepos 8-os dienos.
