Farmacininkai kaltina valdžią, kad ši per griežtai kontroliuoja vaistų rinką dėl to esą dalis gamintojų į Lietuvą preparatų neveža, o valdžia atkerta, kad sandėliuose vaistų yra ir verslininkų elgesį vadina šantažu prieš farmacijos įstatymo pakeitimus, kurių greitai imsis Seimas.
Su tokia vaistų trūkumo realybe šiuo metu tėvai susiduria dažnai: „Su šituo sirupėliu yra problema. Aš siūlau iš karto jums kreiptis pas gydytojus, kad perrašytų, nes fiziškai šito sirupo aš jau nemačiau turbūt mėnesį.“
Tam tikrų preparatų, dalies antibiotikų, skirtų vaikams, įvairių sirupų Lietuvoje dar nėra:
„Nuo skausmo ir nuo temperatūros vaikiški. Teko dalinti suaugusiojo tabletę, trinti ir suduoti vaikui.“
„Vakar kaip tik nebuvo vaistų. Nuo stuburo skausmų. Sakė ir niekur, tikriausiai, nėra.“
„Nuo akių pirkom vyresniam žmogui ir nebuvo. Visas vaistines apieškojom Palangoje ir Klaipėdoje.“
Vaistų trūkumų Lietuvoje pasitaiko nuolatos, tačiau šiuo metu jaučiamas tam tikrų specifinių preparatų trūkumas.
„Mūsų vaistinių tinkle nėra 26 pozicijų, konkrečių preparatų. 26 pozicijos vaistų, kur nėra visiškai visame tinkle ir apie 50, kur neturime tai vienoje, tai kitoje vaistinėje. Neturime tirpiųjų miltelių nuo peršalimo, peršalimo didžiausia kategorija“, – teigia „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.
„Dažniausiai lėtinėms ligoms skirti preparatai: vaistai nuo kraujo spaudimo, buvo vaikų antibiotikų sutrikimas, dabar vėl kaip ir atsinaujinęs. Aš galiu sakyti, kad šiandien turiu ir vakare jau galiu nebeturėti arba šiandien turiu ir rytoj galiu nebeturėti“, – kalba „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Giedrė Tautkevičienė.
Vaistinės akcentuoja, kad nėra tik tam tikrų gamintojų preparatų. Specialistai iš karto pakeičia vaistus kitais, tačiau tam kartais kyla sunkumų: pavyzdžiui, kai pirkėjui reikalingi antibiotikai, tik šeimos gydytojas gali pakeisti receptą.
„Ir jeigu kalbame apie antibiotiką, kai reikia kreiptis atgal į mediką, kad pasikeisti receptą, tai natūralu, kad žmogui tai yra ir laiko gaišatis“, – tvirtina R. Lipnevičiūtė.
„Stengiamės kontaktuoti su gydytoju ir, kaip alternatyvą, gydytojas išrašo kažką kitą. Ir taip sukamės iš situacijos“, – aiškina G. Tautkevičienė.
„Sutrūkusios tam tikros vaistų tiekimo grandinės susietos su praeitomis COVID-19 pasekmėmis, su energetikos tiekimu, kitomis pasekmėmis. Dėl to vaistų trūkumas ir atsiranda“, – sako vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.
Vaistų gamintojų asociacija dėl susiklosčiusios situacijos kaltina net tik pasaulines tendencijas bet ir valdžią, kuri esą taiko per griežtus reikalavimus kompensuojamų vaistų kainodarai. Dėl to esą ne visi preparatų gamintojai veikia Lietuvos rinkoje.
„Gamintojai stengiasi patiekti tuos vaistus, tačiau ne visą laiką jų pavyksta patiekti ir mažas tiekėjų kiekis padidina problemą. Su tais konkrečiais vaistais yra daugiau lietuviška problema“, – tikina D. Sinkevičius.
„Didžiosios dalies šitų vaistų likučių buvo didmenininkų sandėliuose. Kai kurių buvo trūkumas, bet buvo labai greitai atstatytas. Yra klausimas, kodėl jie nepasiekia vaistinės nes buvo kitokių dozuočių ir taip toliau ir panašiai“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Dulkys atsakomybę meta atgal vaistų gamintojams, ir pardavėjams. Esą preparatai guli sandėliuose, bet jie į vaistinių lentynas nepatenka. Verslas atkerta ministrui, sandėliuose esantys vaistai esą skirti kitoms valstybėms.
„Vaistų sandėliuose visoje Europoje tikrai yra. Tie, kurie skirti Lietuvai, pagaminti Lietuvai turbūt nėra. Dėl to vaistinės negali jų ir užsakyti“, – aiškino D. Sinkevičius.
Lietuvoje galima pardavinėti vaistus ir nelietuviškomis pakuotėmis, tačiau, pasak, gamintojų, šiuo metu to nepakanka.
„Šiuo metu net ir tokiu būdu neįmanoma to išspręsti“, – sakė D. Sinkevičius.
Ministro akimis, vaistų Lietuvoje šiuo metu užtenka.
„Didžioji dalis minėtų vaistų jau yra tikrai atstatyti“, – tvirtino A. Dulkys.
Greitai į Seimo posėdžių salę atkeliaus farmacijos įstatymo pataisos, kurios dar labiau sugriežtins kompensuojamų vaistų kainodarą: Lietuvos kainos, kurios dabar dažnai ženkliai didesnės nei kaimyninėse šalyse bus nuolat lyginamos su kitų valstybių ir įšaldomos. Pasak vaistų gamintojų, tai paveiks visą vaistų rinką, nes Lietuvoje norės veikti dar mažiau tiekėjų ir gamintojų.
„Jeigu gamintojas mažina tiekiamų vaistų skaičių dėl to, kad priima tokius sprendimus, jis netiekia tų vaistų. Mažėja tiek kompensuojamų, tiek nekompensuojamų vaistų“, – sakė D. Sinkevičius.
Farmacininkai gąsdina, kad dėl Seimo priimtų sprendimų iš sąrašo gali dingti šimtai kompensuojamų preparatų, jų sąrašas neva susitrauktų 38-iais procentais.
„Man kai kurie dalykai atrodo keistai, kai prieš pat įstatymo priėmimą staiga pasipila žinios iš vaistininkų, kad trūksta vaistų visur masiškai, kaip čia taip staiga sutampa. Tada ministras pasako, kad vaistai kaip ir yra sandėliuose, bet jų netiekia į vaistines. Čia yra sabotažas ir šantažas tam tikras, norint išsaugoti didelius pelnus“, – tikino Seimo narys, valstietis Aurelijus Veryga.
„Jeigu paimsime 8 populiariausius vaistus, kurie sudaro apie 20 procentų visos kompensuojamų vaistų apimties, prisimokama yra net mažiau negu 1 euras. Štai kokį rezultatą sugeneruoja“, – kalbėjo A. Dulkys.
Seimo valdančiųjų atstovai žada švelninti kompensuojamų vaistų tvarką tik tuo atveju, jei farmacininkų prognozės virstų realybe.
„Jeigu tikrai pastebėsim, kad po pirmo vaistų kompensuojamų vaistų sąrašo sudarymo, kad tikrai iškrenta pernelyg daug vaistų, aš pažadu, kad prie to klausimo grįšim ir teiksim pasiūlymus, netgi nederinę su tam tikromis institucijomis“, – teigė Seimo narys, konservatorius Antanas Matulas.
Farmacijos įstatymo pataisomis Seimas bando perkelti Vyriausybės sprendimus į įstatymus, kad šie neprieštarautų Konstitucijai. Valdžia taip pat nori, kad verslininkai į Lietuvos rinką tiektų kiek įmanoma pigesnius vaistus.
