Kai kurie norėtų akylesnio pareigūnų žvilgsnio, visgi nei policija, nei viešosios tvarkos skyriai drausminti pažeidėjų kol kas nenusiteikę. Sostinės pareigūnai išvis žada bausti tik piktybinius pažeidėjus, kiti baudas pradės rašyti tik kai sniegas nutirps. Tiesa, vienas iš didmiesčių į tai žiūri griežčiau.
„Nesvarbu, sustoti negalima. – Kur palikti? – Kur taisyklės leidžia, čia neleidžia“, – vairuotojai dar ir padiskutuoja su pareigūnais, ar tikrai negali palikti mašinos po draudžiamuoju ženklu. Tai viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų kasdienybė, per metus jie išrašo kone 50 tūkstančių tokių „dovanėlių“. Baudos – nuo 15-os eurų už pirmą pažeidimą iki 90-ies už vėlesnius.
„Ypač dabar, žiemos periodu, dažnai nėra kur statyti, žmonės numetinėja, kur išeina, didelė problema“, – sako pareigūnas.
O šiemet potencialių pažeidėjų dar smarkiai padaugėjo, nes sausio pirmąją įsigaliojo kelių eismo taisyklė, draudžianti mašinas palikti arčiau nei penki metrai iki įvažiavimo į teritorijas. Taip pat – ir daugiabučių kiemus. Ar vairuotojai tai įsidėmėjo?
Šeškinėje abipus įvažiavimo – du automobiliai, jie šiek tiek užstoja ir kelią pėstiesiems. O viena priežasčių, kodėl atsirado naujas kelių eismo taisyklių punktas – kad išsukant į gatvę nekiltų avarinė situacija. Tokių pavyzdžių prie įvažiavimų į daugiabučius apstu, jie trukdo ir į nelaimes skubančių didesnių gabaritų ugniagesių, greitosios automobiliams. Žmonės pyksta:
„Mašina įvažiuos iš čia – ji negali išvažiuot į kairę, nes nėra horizonto, nesimato nieko.“
„Neturiu vairuotojo pažymėjimo, bet žinau. – Kaip pastebit, laikosi vairuotojai tos taisyklės? – Tikrai ne.“
Problemą mato ne tik nuo automobilių dūstančios sostinės, bet ir mažesnio Panevėžio gyventojai:
„Čia vargsta žmonės, kai reikia išvažiuot. Ypač ryte nesimato, žinokit.“
„Reikia, kad vieną kitą nuskriaustų, tada bus viskas tvarkoj.“
„Labai daug, nes priimtas sprendimas nebausti.“
„Niekas nepakeis. Niekas netikrina, nekontroliuoja.“
Ir išties – gali būti, kad dar ilgokai vairuotojai išsisuks ir su tokiais atsiprašymais. Nors policija ir viešosios tvarkos skyriai gali net nutempti tokius automobilius, Vilnius ketina bausti tik piktybinius pažeidėjus ir tuos, kurie mašinas ne pagal taisykles palieka judriose gatvėse.
„Turėtume bent iki vasaros užsiimti labiau prevenciniu darbu. Bus labiau žiūrima į bendrą kontekstą, kokioje vietoje automobilis stovi, kokią įtaką jis daro kitiems eismo dalyviams, o ne į tai, kad yra formalus reikalavimas“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovas Andžej Dinikis.
Reidų kol kas neplanuoja ir policija, lauks, bent kol sniegas nutirps ir niekam nebekils klausimų, kur gatvė, o kur šaligatvis. Kiek griežčiau į tai žiūri Kauno viešosios tvarkos skyrius. Iš viso už parkavimo pažeidimus šiemet mieste pareigūnai surašė per 700 protokolų.
„Tiriami įvairūs gyventojų pranešimai apie stovėjimo tvarkos pažeidimus, tokiais atvejais fiksuojami ir tie automobiliai, kurie paliekami arčiau kaip 5 metrai nuo įvažiavimo į teritoriją“, – sako Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.
Gyventojai sako, kad problema kyla dėl per mažų kiemų:
„Gal neturi, kur statyt. O ką jiems daryt?“
„Labai didelė problema, aikštelių visada trūksta prie senesnių namų. Žmonėms tikrai nėra kur mašinų statyt. Vasarą tenka kartais ir ant žolės, ir ant bortelių važiuot, nes tikrai nėra kur mašinos dėti.“
„Nepritaikyti kiemai, maži. Automobilių nėra kur dėti. Reikia galvoti papildomų stovėjimo aikštelių.“
„Mažai parkavimo vietų. Kiek žolės, tegul padaro parkavimo vietas ir visi laimingi.“
Vilniaus miesto savivaldybė jau anksčiau aiškino, kad dabar analizuoja miesto gatves ir bando planuoti parkavimo vietas, tiesa, dalis jų gali atsirasti siaurinamų gatvių sąskaita.
