Lietuvos pasienyje prie Lenkijos dirbantys pareigūnai pasitinka ukrainiečius – siūlo pagalbą. Tikruosius karo pabėgėlius tikimasi išvysti bet kurią valandą. Buvusiame Kalvarijos kontrolės punkte jau stovi ir palapinės, kurias įrengė Lietuvos pareigūnai, šauliai savanoriai jose teiks informaciją.
„Pasieniečiai, jeigu pamatytų vykstančius į Lietuvą automobilius su Ukrainos numeriais, norėdami pasiūlyti informaciją, pagalbą, juos sustabdytų ir paaiškintų, kur reiktų kreiptis, kokia tvarka Lietuvoje galioja ir taip toliau“, – sako valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Pasienyje – ir ukrainiečiai, kurie važiuoja kita kryptimi – grįžta į gimtąją šalį ginti Tėvynės.
„Padėkite mums, ukrainiečiams, mes važiuojame į Ukrainą. Pakalbėkite su savo valdžia, tegu jie mums padeda. – Nebijote? – Bijome, mus nuo pasienio iš karto paims į kariuomenę. Ir mes važiuojame specialiai, kad mus paimtų į kariuomenę. Į karą… Į karą, kad gintume“, – kalba ukrainietis Eduard.
Dalis Lietuvių patys bando atsivežti ukrainiečius į Lietuvą, tačiau ši užduotis ypač sudėtinga: „Mieli draugai lietuviai sveikiname Jus su nepriklausomybės diena, sveikatos, laimės, sėkmės visame kame. Ir tegul nuostabus gyvenimas jus lydi.“
Vilnietė Jurgita stengiasi į Lietuvą pargabenti štai šiuos nuolat su lietuviais bendraujančius, jai gerai pažįstamus 28-is vaikus iš vaikų namų „Perlinka” Ukrainoje. Nors vietą, kur gyventi Lietuvoje, vaikai jau turi, sudėtingiausia misija – jų pervežimas į Lietuvą. Paskutinę naktį mažieji praleido rūsyje, kur privalėjo slėptis nuo bombų.
„Paskutinė naktis buvo labai sunki, nes šalia jų yra miestelis Aleksandrija, ten yra karinė bazė. Ten buvo bombarduojama ir visas personalas susirinko naktį į vaikų namus ir vedėsi vaikus į specialiai tam paruoštą patalpą. Kaip jie iki tos Lietuvos atvyks, yra skaudžiausias momentas“, – pasakoja vilnietė Jurgita Kasperavičiūtė.
Palaikančių Ukrainą Lietuvoje netrūksta. Kretingoje vykstančioje mugėje organizatoriai paskatino visus prekybininkus pasipuošti Ukrainos simbolika ir taip palaikyti užpultą šalį.
„Atsistojom į tokią situaciją, kad nuotaika nukrito ir nei atšaukinėti renginį, nei jį daryti. To išdavoje ir gimė tokia iniciatyva, kad paraginom prekiautojus pasipuošti ukrainiečių simbolika“, – sako mugės organizatorius Nerijus Tertelis.
Viena iš mugės dalyvių, su vyru visą naktį gamino popierines Ukrainos vėliavas ir jas dalino prekybininkams. Sako, bijojo, kad ne visi simbolikos turės, tad nusprendė imtis iniciatyvos.
„Namuose kadangi turim printerį, laminavimo aparatą darbui naudojam, tai va, nusprendėm visiem grynai atspausdinti vėliavėles, išdalinom. Ir šiaip, jei apėjot, turėt matyti, kad visi yra prisikabinę“, – kalba prekeivė Aušra.
Ir iš tiesų, visi prekeiviai savo palapines papuošė Ukrainos simbolika:
„Todėl, kad palaikom, gaila žmonių.“
„Todėl, kad žinom kaip sunku buvo mums 90-ais – 91-ais metais, suprantam, kad ir jiems yra sunku. Va šitą produktą vežam tiesi iš Ukrainos. Tai žinom kaip yra liūdna jiems ir sunku ir kaip toliau gyvensim, tai tikra saulėgrąžų chalva.“
Kiti verslininkai žengia dar toliau. Renka pinigus ukrainiečiams. Štai Panevėžyje įsikūrusi kavinė „Maestro coffee“ kviečia miestiečius apsilankyti sekmadienį. Visi tą dieną surinkti pinigai bus paaukoti ukrainiečiams.
„Sekmadienį paskelbėm darbo dieną ir visus surinktus pinigus pervesime į kažkurį tai fondą. Aš nemanau, kad čia bus labai didelė pagalba, čia labiau nuraminti širdį, kad kažkuo tai prisidėjai“, – sako „Maestro coffee“ savininkas Tomas Rudys.
Į palaikymo akcijas ukrainiečiams visoje Lietuvoje vakar susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Per nepilnas dvi dienas nevyriausybinei organizacijai „Blue/Yellow“, remiančiai Ukrainos kariuomenę, lietuviai paaukojo apie du milijonus eurų.
„Šiuo metu mes jau pirkome labai rimtą mašiną tam tikriems darbams, esu užsakęs 300 individualių vaistinėlių kariams. 20 kuprinių, taktinių medicininių kuprinių. Ką tik man skambino, prašo pirkti greitąją pagalbą, automobilį, ieškom, kur gauti tokį daiktą“, – pasakoja „Blue / Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Dar 400-us tūkstančių eurų gyventojai paaukojo nevyriausybinių organizacijų komandai, kurią sudaro Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“, Lietuvos Caritas, Maltiečiai ir Gelbėkit vaikus.
