Pirmadienį Laipuškių kaime Pakruojo rajone gyvenantis Vidas užfiksavo neįprastą stichiją. Vos per minutę diena virto naktimi, o kiemą nuklojo kelių centimetrų ledo gabalai. Kiek bėdos tie krušos ledai pridarė, toli ieškoti nereikia.
„Elektrinė, balti ruožai, matosi žvaigždutės, viskas sudaužyta, nieko nebelikę. Nė vienos sveikos paletės. – Tai nebeveikia visai? – Dar kažkiek veikia, bet jau kaip ir nėra“, – sako Laipuškių gyventojas Vidas Laskauskas.
Dėl pigesnės elektros investicijai pasiryžęs Vidas nė nepagalvojo, kad bėdų sukels pati gamta.
„Nė metų neturim dar, tik įsirengėm ir sudaužė“, – pasakoja V. Laskauskas.
Kadangi apgadintas ir stogas, langai, lietvamzdžiai, žala didžiulė.
„Virš 10 tūkst., gal 15, taip paskaičiavus. Tiek kažkur išeina“, – sako Vidas.
Vidas turtą apdraudęs, tačiau jau neabejoja, kad problemų kils dar ne kartą – saulės elektrinės juk neuždengsi.
„Neaišku, ar verta remontuoti, gal kitais metais vėl tas pats bus, praeis uraganas“, – teigia vyras.
Draudikai sulaukė pranešimų apie kelias dešimtis krušos apgadintų saulės elektrinių. Tačiau liūto dalį žalos sudaro nuplėšti stogai ir apgadinti fasadai. Nuostoliai viršija visas prognozes.
„Vienareikšmiškai, tai rekordinės žalos ir jos jau siekia 7 mln. eurų ir vis dar nestoja. <...> Per vieną kartą tokios sumos aš negalėčiau prisiminti“, – pasakoja Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Atlyginti žalą kreipėsi jau 6000 žmonių.
„Santykinai, labai padidėjo automobilių, anksčiau būdavo ne daugiau 5 proc. automobilių žalos stichijos atveju, dabar matom, kad net 15-20 proc.“, – teigia A. Romanovskis.
Didžiulius nuostolius vis dar skaičiuoja ir grūdų augintojai.
„Su tokiais ledokšniais padaro katastrofišką žalą ūkiui, derlius sunaikinamas praktiškai 100 proc. <...> Per keliasdešimt minučių buvo sunaikintas visas metų triūsas. Jau nekalbant apie ekonominę žalą, yra ir didžiulis emocinis stresas, kai kuriems žmonėms ir psichologinės pagalbos reikia“, – pasakoja Grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.
O kiauromis rėtimis paversti sandėlių stogai – irgi ne pavieniai. Dar nuo kolūkių laikų ūkininkams tarnaujančių pastatų niekas net nedraustų, o nauji stogai kainuos ir šimtus tūkstančių.
„Seno tipo, dengti šiferiniais stogais, visi tie sandėliai buvo pažeisti, o tokių dar Lietuvoj nemažai“, – sako A. Macijauskas.
Panevėžio, Šiaulių, Joniškio rajonuose stichija nepasigailėjo ir didžiulių plotų daržovių derliaus. Jau aišku, kad daržovių rudenį bus mažiau ir prastesnės kokybės, o tai gali reikšti ir aukštesnę kainą.
„Šiaulių rajone žinome atvejį, kai ūkininkui 30 ha svogūnų, kaip pats ūkininkas sako, lyg nupjauti stiebai su žoliapjove. Kitas ūkininkas, auginantis 80 ha burokėlių, patyrė 50 proc. praradimus, t.y., 40 ha išdaužyti krušos“, – pasakoja Daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
Pasėliai tiesiogine prasme atsidūrę lyg tarp girnų – ūkininkams draustis per brangu, o ir patys draudikai jų kratosi dėl aukštos nuostolių rizikos.
„Didžioji dalis ūkių dar nėra pasirengę mokėti tokių didelių įmokų, jų paskaičiavimu, įmokos dėl liūčių, krušų yra per didelės. Ekstremalios situacijos kol kas atsitikdavo retai“, – teigia I. Lukoševičienė.
„Draudikai net nedraudžia, nes tai itin rizikinga veikla ir itin didelė rizika, kad žalos bus šimtais kartų didesnės, jei ne tūkstančiais, negu įmokos“, – prideda A. Romanovskis.
Audra smarkiai nuniokojo ir miškus. Valstybinių miškų urėdija suskaičiavo, kad stichija nuvertė net 50 tūkst. medžių.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
