„Lietuvos draudimo“ bendrovė skaičiavo, kad pastarosios savaitės audra pridarė nuostolių už daugiau nei 3,5 milijono eurų − tai yra istoriškai didžiausia vienos audros sukeltų žalų suma Lietuvoje.
Šių metų rugpjūčio 10 d. duomenimis, bendrovė jau yra užfiksavusi daugiau nei 3,6 tūkst. žalų būstui bei transportui. Skaičiuojama, kad nuostoliams atlyginti skirta suma jau perkopė 3,5 mln. eurų, tačiau nuostoliai tebeskaičiuojami ir gali dar augti.
Aivaras Tumėnas, „Lietuvos draudimo“ Turto draudimo rizikų vertintojas atkreipė dėmesį, kad paskutinės audros metu užfiksuota daugiau nei įprasta didelių žalų, o stambiausios jau dabar viršija 10 tūkst. eurų – nukentėjo gamybiniai pastatai, saulės jėgainių parkas.
„Šį kartą fiksavome itin didelius sugadinimus dėl viesulo ir krušos, lietus taip pat išsiskyrė savo intensyvumu. Kruša sugadino pastatų stogus, sienas, išdaužė langus, apgadino automobilius, saulės elektrines.
Dėl žaibo išlydžių fiksuoti pastatų konstrukcijų sugadinimai ir elektros įtampos svyravimų sukelti gedimai. Labiausiai dėl jų nukentėjo elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga“, – vardijo draudimo ekspertas.
Gyventojai suskubo drausti būstus
„If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius skaičiavo, kad šiuo metu draudimo bendrovė turi 21 tūkst. klientų turinčių būsto draudimo sutartis.
Anot jo, į visas būsto draudimo sąlygas įeina draudimas nuo gamtinių stichijų – audros, liūties, krušos ir pan.
„Rugpjūčio 10 d. ryto duomenimis esame užregistravę 65 audros žalas susijusias su būsto draudimu. Šiuo metu esame rezervavę per 60 tūkst. eurų išmokoms, bet kol kas tai tik pirminiai skaičiai, kurie tikėtina augs. Bendrai žalų susijusių su stichine audra, tiek būsto, tiek transporto srityje rugpjūčio 9 d. duomenimis esame registravę 139.
Po praėjusios audros, susidomėjimas būsto draudimu smarkiai pakilo. Rugpjūčio 7–9 d. sudarėme dvigubai daugiau būsto draudimo sutarčių nei įprastai“, – pastebėjo bendrovės atstovas.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė skaičiavo, kad pastaruoju metu būsto draudimo apimtys augo penktadaliu.
„Šią savaitę, praūžus audrai sulaukėme didesnio gyventojų susidomėjimo draudimu. Žmonės teiraujasi, ar gali draustis nuo gamtos stichijų.
Tačiau svarbu pažymėti, kad būsto draudimas yra universalus ir atlygina nuostolius nukentėjus tiek nuo buities nelaimių, išorės veiksnių ar stichijų. Mūsų bendrovės būsto draudimas apima visas pagrindines negandas. Tai – vagystė, ugnis, vanduo, gamtos jėgos. Turime kelis variantus su didesne ir mažesne apsauga, kad žmonės galėtų pasirinkti, atsižvelgdami į savo būsto specifiką“, – komentavo specialistė.
Namai – brangiausias turtas
Anot V. Katilienės, „NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jau 51 proc. žmonių yra apdraudę savo būstą.
„Tai yra populiariausia šalyje savanoriško draudimo rūšis. Paklausus žmonių, koks jų brangiausias materialus turtas, net 78 proc. gyventojų įvardija savo namus.
O draudimo kaina priklauso nuo labai daug faktorių, tokių kaip būsto dydis, vertė, tipas (butas ar namas), statybos metų ir statybos būdo, pasirenkamos draudimo sumos, draudimo apsaugos dydžio. Lygiai taip pat skaičiuojama ir išmoka, ji priklauso nuo patirtų nuostolių dydžio ir pasirinktos draudimo apsaugos“, – vardijo specialistė.
Ji pateikė ir pavyzdį.
„Jeigu gyventojas standartiniame, 60 kvadratinių metrų, bute apdraudžia sienas ir namuose esantį turtą, pasirinkęs civilinės atsakomybės draudimą (jis atlygina žalą kaimynams, jei juos, užlietų ar padegtų) metams jis gali kainuoti apie 120 eurų“, – skaičiavo draudimo bendrovės atstovė.
Kaip kompensuojami nuostoliai?
T. Sinkevičius irgi sakė, draudimo įmoka priklauso nuo labai daug kriterijų, pradedant kliento nuostolių istorija ir baigiant norimo apdrausti būsto vieta.
„Gyvenamojo buto draudimo kaina gali prasidėti nuo maždaug 9 eurų mėnesiui, o gyvenamojo namo draudimo kaina nuo 25 eurų mėnesiui“, – skaičiavo bendrovės atstovas.
Anot jo, net ir pats paprasčiausias draudimo planas suteikia draudimo apsaugą nuo baisiausių nelaimių: ugnies, gamtinių stichijų, vandentiekio avarijų, vagystės.
„Platesni draudimo variantai suteikia apsaugą ir nuo viršįtampių, savaiminių stiklo dūžių ir net įrangos gedimų (įranga turi būti iki tam tikro amžiaus). Galimi keli nuostolių kompensavimo būdai: draudimo kompanija arba pats klientas organizuojasi remonto darbus, o draudimo kompanija apmoka sąskaitas arba klientui suteikiama draudimo kompanijos apskaičiuota piniginė išmoka, o klientas pats sprendžia kur ir kaip atlikti remonto darbus.
Svarbu pažymėti, kad visais atvejais draudimo kompanija iš išmokamos draudimo išmokos išskaičiuoja ir draudimo sutartyje numatytą išskaitą“, – įspėjo T. Sinkevičius.
Keičia draudimo sutartis
Lietuvos draudimo atstovas pastebėjo, kad po didesnių įvykių ir audrų stebimas ne tik gyventojų suaktyvėjimas drausti savo turimą turtą.
„Taip pat pastebėjome, kad draudimą jau turintys klientai pradėjo keisti sutartis, norėdami pilnesnės apsaugos. Daugiausia tai prašymai į draudimą įtraukti turimą saulės elektrinę.
Draudimo kaina priklauso nuo būsto ploto, draudimo sumos, statybos metų, statybos tipo (mūrinis, medinis ir t.t.), rizikos dydžio (nuolat/ne nuolat gyvenama ar nuomojama) ir kas draudžiama. Priklausomai nuo to, koks turtas (butas ar namas) yra draudžiamas, draudimo suma metams gali svyruoti nuo 100 iki 200 eurų“, – bendrovės atstovas.
O patyrusiems žalą gyventojams draudimo ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Patyrus žalą, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi savitarnos svetaine SavasLD.
