Būstų, automobilių ar vartojimo paskolų prisiėmę žmonės sunerimę, iš kur reikės paimti papildomų pinigų palūkanoms. O sumos gali didėti kaip reikiant. Priklausomai nuo paskolos dydžio, per metus – penkiais šimtais ar net daugiau kaip tūkstančiu eurų. Premjerė aiškina, kad to žmonės turėjo tikėtis, o ekonomistai pataria persiskaičiuoti savo biudžetą.
„Ir žolę pasisėti, ir robotuką reiktų pirkti, ir laistymo sistemą. Tie pinigėliai būtų, kur panaudoti“, – sako klaipėdietis Alvydas Vengalis.
Klaipėdos rajono gyventojas Alvydas vardija, kur norėtų išleisti atliekamus pinigus, tačiau planai gali nusikelti ateičiai. Namą jauna šeima statosi jau ketverius metus, o visos pradinės sąmatos jau nuėjo šuniui ant uodegos. Medžiagos ir darbai per šį laiką išbrango neįtikėtinais tempais, o dabar dar atskriejo naujiena, kad tarpbankinė palūkanų norma perkopė nulio ribą – teigiama tapo po kone septynerių metų pertraukos.
„Tai nebuvo netikėta, bet tai nelaukta žinia. Galbūt reikės persiskaičiuot, statybos dar nebaigtos“, – kalba Alvydas.
Šešių mėnesių „Euribor“ palūkanų norma išaugo kol kas nežymiai, vos šimtosiomis procento dalimis. Tačiau niekas neabejoja, kad palūkanos stiebsis gerokai labiau ir gal net sparčiau nei tikėtasi. Vadinasi, visi, turintieji būsto, vartojimo paskolas ar lizingus, turės mokėti ne tik su banku suderėtą palūkanų procentą, bet ir „Euriborą“.
„Prie maržos bus pridedamas nebe nulis, kaip būdavo anksčiau, bet bus pridedamas 6 mėn. „Euribor“, – komentuoja ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kada žmones pasieks didesnės sąskaitos, priklauso nuo to, kurį mėnesį pagal sutartį bankas perskaičiuoja palūkanas. Įprastai tai daroma kartą per pusmetį. Taigi, jeigu bankas palūkanas perskaičiuoja liepą, pagal tos dienos procentą „Euriboras“ palūkanų normą užfiksuos artimiausiems šešiems mėnesiams. Taigi, daliai žmonių palūkanos gali brangti jau ir kitą mėnesį. Jeigu perskaičiavimas laukia, pavyzdžiui, rugsėjį, iki jo palūkanų norma paskolos gavėjui dar nesikeis.
„Nemanau, kad gyventojai, kurie sudarinėjo sutartis dėl paskolų, tikėjosi visą gyvenimą, visus keliasdešimt metų, kiek sudaryti kreditų susitarimai, turėti nulinį „Euribor“. Toks lūkestis nuo pat pradžių, jei kas nors jį ir turėjo, nebuvo pagrįstas. Tiesiog reikia vertinti, kad gali tekti paskolų aptarnavimui atidėti didesnę dalį savo pajamų“, – tikina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
O ta pajamų dalis gali būti labai įvairi. Kol „Euriboras“ sudaro šimtąsias procento dalis, palūkanų augimas bus labai nežymus. Tačiau pasiekus pusę procento, prie vidutinės 315 eurų siekiančios būsto paskolos įmokos jau reikėtų pridėti dvidešimt kelis papildomus eurus.
Per metus tokios sutarties palūkanos pabrangtų daugiau nei puse tūkstančio eurų. O taip gali nutikti dar šiemet. Ankstesnės prognozės rodė, kad liepą Europos Centrinis Bankas palūkanų normą gali didinti 0,25 proc., o dabar panašu, kad augimas bus pusė procento.
„Metų pabaigoje jis bus bent 1 proc. Kitų metų pabaigoje – jau arti 2 proc. Tai reiškia, bus pakankamai staigus augimas „Euribor“, – teigia T. Povilauskas.
Dviejų procentų augimas reikštų dar liūdnesnius skaičius. Vidutinė paskola per mėnesį išbrangtų beveik pusšimčiu eurų, o per metus – daugiau kaip tūkstančiu.
Kai tokios perspektyvos, kai kurie žmonės tikina išvis atsisakę minties imti paskolą:
„Tikiuosi, kad daugiau nepakils, nes tada bus bėdų. Pinigų srautai nepaskaičiuoti didesnei paskolai.“
„Planavau, bet pavyko iš pažįstamų pasiskolint. – Neėmėt, nes didelės palūkanos? – Taip. Girdžiu, kad neprognozuojamai gali pakilti, būtent dėl to.“
„Būtent tos žinios ir stabdo.“
„Tai nebus tokios išlaidos, kurios griautų likimus ar reikalautų kardinaliai keisti gyvenimą. Baimintis nereikia, reikia elgtis kaip visada privalėtų su pinigais. Nepaisant, kokia situacija, 10 proc. pajamų reikia atsidėti, o likusius išdalinti biudžetui ir tada streso nebus“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Palūkanos kyla, nes taip centriniai bankai nori pažaboti infliaciją.
„Tikslas yra prilėtinti vartojimą, prilėtinti ekonomiką, kad suvaldytų kainas, kurios ištrūko iš kontrolės“, – aiškina M. Dubnikovas.
Geresnė žinia ta, kad sugrįš ir palūkanos už bankuose laikomus indėlius. Tiesa, procentai už juos gali pradėti kapsėti tik kitąmet.