Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama. Dėl to už seniau paimtas paskolas nemažam skaičiui gyventojų tekdavo mokėti mažesnes įmokas nei numatyta sutartyje.
Tačiau net iki -0,554 proc. į neigiamą zoną prieš kurį laiką kritę palūkanos, dabar vėl viršijo nulį ir dabar yra 0,029 proc.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu vidutinė būsto paskola Vilniuje siekia 110 tūkst. eurų, Kaune – 81 tūkst. eurų, Klaipėdoje – 79 tūkst. eurų, o visoje Lietuvoje – 86 tūkst. eurų.
Taigi tarpbankinei palūkanų normai EURIBOR padidėjus 0,5 proc. punkto, gyventojų mokama palūkanų suma už vidutinio dydžio būsto paskolą priklausomai nuo miesto padidėja nuo keliasdešimt eurų per mėnesį iki kelių šimtų eurų per metus.
Didėja paskolos įmoka
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad EURIBOR palūkanų normos po 6 metų ir 7 mėnesių pertraukos vėl tapo teigiamos.
„Labiausiai paskolų didėjimo naštą pajus būsto paskolas turintys gyventojai. Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad EURIBOR šių metų pabaigoje pakils iki 1,0 proc., o kitų metų pabaigoje – net iki 2,0 proc. Jei lūkesčiai išsipildys, standartinės būsto paskolos, 100 tūkst. eurų dydžio, 30 metų trukmės mėnesinė įmoka iki šių metų pabaigos išaugtų nuo 370 iki 422 eurų (+14 proc.), o iki 2023 metų pabaigos – iki 477 eurų (+29 proc.).
Turint omenyje, kad 2022 m. vidutinės disponuojamosios šeimos pajamos Lietuvoje siekia apie 1,6 tūkst. eurų, palūkanų kilimas būsto paskolą turinčių šeimų disponuojamas pajamas gali vidutiniškai sumažinti 7 proc. Tai nėra labai dramatiškas pokytis, bet reikėtų tam pasiruošti iš anksto“, – įspėjo ekonomistas.
Įmokos padidėjimas 52 eurais per mėnesį būtų 624 eurai per metus, o 107 eurų mėnesinis padidėjimas sudaro 1284 eurus per metus.
Palūkanų normų augimu norima atšaldyti ekonomiką
Ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat pripažino, kad EURIBOR padidėjimas lemia didesnes išlaidas žmonėms, kurie jau turi paskolas.
„Pavyzdžiui, žmonės turintys senas paskolas, kai EURIBOR buvo neigiamas, dabar jis pasikeitė per pusę procentinio punkto. Tai reiškia, kad kiekvienas 100 tūkst. eurų kainuos 500 eurų per metus papildomai. Tie, kas turi naujas paskolas, kai EURIBOR buvo prilygintas nuliui, šiuo atveju žmonėms po nedaug ims didėti paskolų sąnaudos. Kol kas kažkokio streso ar šoko žmonėms nebus.
Tačiau jeigu palūkanos ir toliau augs arba didės sparčiau, su kiekvienu žingsniu išlaidos didės. Kai didėja išlaidos, gyventojams mažiau pinigų lieka kitoms išlaidoms arba jie turi naudoti santaupas. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) to ir siekia, jis ruošiasi didinti palūkanas, tam, kad atvėsintų ekonomiką ir pristabdytų tiek kainų augimą, tiek perteklinį vartojimą“, – komentavo ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, dabartinis palūkanų normų dydis gyventojų nesustabdys, jeigu jie norėjo imti paskola, jie tai ir darys.
„Tačiau jeigu palūkanos augs daugiau, tada žmonės pagalvos iš naujo, ar tikrai nori mokėti tokias įmokas ir pirkti būstą. NT rinkai didesnę įtaką daro žaliavų pabrangimas, o ne palūkanų normų augimas“, – sakė ekonomistas.
Palūkanų augimas bus nuosaikus?
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad gyventojai, dar prieš imdami paskolas buvo informuoti, kad palūkanų normos nebus visą laiką tokios rekordiškai mažos, kokios buvo pastaraisiais metais.
„Žmonės turėjo žinoti, kad ateis kitokia realybė. Tačiau gera žinia ta, kad Lietuvos bankas po 2009 m. krizės įdiegė atsakingo skolinimosi reikalavimus. Pagal juos testuojama, ar namų ūkiai bus pajėgūs susidoroti su padidėjusiais įsipareigojimais, palūkanų normų kilimo atveju. Testuojama, ar pakankamai liks pinigų pragyvenimui. Dabar šie saugikliai ir pasitarnaus.
Tačiau palūkanų normų kilimas nėra palankus dar ir dėl įsibėgėjančios infliacijos. Tačiau kitais metais infliacija turėtų prislopti, o kainų augimas sugrįžti į įprastas ribas. Paskolas turintys gyventojai turėtų atsakingai ruošis palūkanų normų kilimui ir tam ruoštis, koreguoti išlaidas. Asmeninių finansų taisykle remiantis, gyventojai turi turėti finansinę pagalvę, iš kurios galėtų pragyventi pusmetį. Tad šie sukaupti pinigai ir gali pasitarnauti padengiant padidėjusią paskolos įmoką“, – komentavo ekonomistė.
Tačiau, anot jos, palūkanų normų kilimas nebus drastiškas.
„Euro zonoje ekonominė situacija nėra visur gera, kad būtų galima staigiai ir reikšmingai pakelti palūkanas. Tai nebus reikšmingi padidėjimai. Tačiau kiekvienas namų ūkis privalo atsakingai vertinti savo dabartines galimybes ir ateities pinigų srautus ir jeigu mato tam tikrų įtampų vienareikšmiškai turėtų susilaikyti nuo ne pirmo būtinumo paslaugų ar prekių. Tokiu atveju žmonės turės didesnę finansinę pagalvę ateičiai.
kitais metais ECB gali ir pristabdyti palūkanų normų kėlimo procesą, nes pradės lėtėti šalių ekonominė raida, kai kurios šalys gali panirti į recesiją. Tada įsijungs nerimas dėl ekonomikos sveikatos. Todėl kiti metais metais palūkanų normų kilimas gali būti lėtesnis nei dabar prognozuojama“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, vyrauja didelis neapibrėžtumas, šalia vyksta karas.
„Europos ekonomikos raida irgi sunkiai prognozuojama. Tai ir kelia abejonių dėl greitesnio ir reikšmingesnio palūkanų normų kilimo.
Reikšmingos įtakos NT rinkai palūkanų normų kilimas irgi neturės. Dauguma sandorių sudaroma ne paskolintomis, bet nuosavomis lėšomis. Tiems gyventojams, kurie neturi pasiėmę paskolų, dabar reikėtų individualiai spręsti, reikalingas jiems būstas ar ne. Dalis gyventojų, ko gero, nuspręs palaukti ir dabar paskolų neims. Dabar NT pasiūla maža, o kainos aukštos. Tai irgi prisideda prie to, kad gyventojai nebeskubės pirkti būsto“, – prognozavo ekonomistė.
Paskolų skaičius augo
Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų paklausa augo nuo 2020 metų.
Tam įtakos turėjo patrauklesnės skolinimo sąlygos, palankiai vertintos būsto rinkos perspektyvos ir išaugusios santaupos, leidusios gyventojams lengviau įvykdyti pradinio įnašo reikalavimą.
2022 m. kovo mėn. kredito įstaigų suteiktų būsto paskolų portfelio metinis augimo tempas sudarė 12,3 proc., t. y. buvo vienas didžiausių augimo tempų nuo 2009 m.
Per metus suteiktų naujų būsto paskolų skaičius buvo beveik penktadaliu (19,2 proc.) didesnis nei prieš metus.
„Tai rodo, kad didėjo ne tik aktyvumas būsto paskolų segmente, bet ir vidutinė paskolos vertė. Pastaroji 2022 m. pradžioje sudarė 81 tūkst. eurų (15 proc. daugiau nei prieš metus), o tam įtakos galėjo turėti kylančios įsigyjamo būsto kainos.
Pastaruoju metu ypač daugėjo kredito gavėjų, imančių būsto paskolas su mažesniu pradiniu įnašu ir ilgesne paskolos trukme, tačiau nuo 2022 m. pastebima ir šiek tiek griežtėjančių skolinimo standartų tendencija“, – komentavo Lietuvos bankas.
